- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- eI-468-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02073-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Akcinės bendrovės ,,Kauno energija“, L. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
atsakovo – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-10-13 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2016-08-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus sprendimą Nr. (15.2.) - 2D – 11438;
2) panaikinti 2016-09-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 2D – 12935 (7.9);
3) panaikinti 2016-09-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus sprendimą Nr. (15.17) – 2D – 13613;
4) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pripažinti pareiškėjo E. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , tinkamu naudoti po šildymo būdo pakeitimo išduodant statinio dalies pripažinimo tinkamu naudoti aktą;
5) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos surašyti neteisėtos statybos darbų aktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu, kuriame būtų nurodyti privalomi reikalavimai, galioję 2010-11-01 Deklaracijos apie statybos užbaigimą užpildymo metu, kuriuos pareiškėjas E. D. turėtų įvykdyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsijungimas nuo centralizuotų šilumos tinklų būtų pripažintas teisėtu.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad AB ,,Kauno energija” 2014-04-14 raštu Nr. 20-2191 informavo pareiškėją apie sprendimą nuo 2014 -2 015 metų šildymo sezono pradžios pradėti skaičiuoti mokesčius už buto, esančio (duomenys neskelbtini), centralizuotą šildymą, jei nebus pateikta teisėtą buto atsijungimą nuo centralizuotų šildymo sistemos tinklų pagrindžiančių dokumentų. Realiai butas nuo 2001 metų buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir už jo šildymą AB „Kauno energija“ mokesčių neskaičiavo. Pareiškėjas kreipėsi ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, vėliau į Lietuvos apeliacinį teismą, tačiau jo ieškinys AB „Kauno energijai“ buvo atmestas. Teismai sprendimuose pagrinde motyvavo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis pabaigė atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūras pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl jo atsijungimas negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjas 2015-09-16 atliko naujus buto kadastrinius matavimus, kurių ir 2010-11-01 deklaracijos pagrindu 2015-10-09 buvo išduotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Šiame išraše vėl nurodytas teisėtai įrengtas vietinis šildymo būdas.
Pareiškėjas 2015-10-16 prašymu kreipėsi į atsakovą. 2016-01-11 gautame atsakyme Nr./15.2/-2D-370 atsakovas nurodė, kad savavališkos statybos faktas nenustatytas - t.y., jog nuo centralizuotų šilumos tinklų atsijungta teisėtai. Šį atsakymą, kaip papildomą įrodymą, pareiškėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau šis teismas 2016-04-12 nutartimi paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad buto šildymo būdas pakeistas pažeidžiant statybos darbus reglamentuojančius teisės aktus. Dėl to pareiškėjas 2016-07-13 prašymu vėl kreipėsi į atsakovą ir prašė Statybos įstatymo 28 str. pagrindu surašyti neteisėtos statybos darbų aktą, kad galėtų įteisinti statybos darbus pagal reikalavimus, galiojusius 2010-11-01 deklaracijos apie statybos užbaigimą užpildymo metu. Atsakovas 2016-07-13 pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo, o 2016-08-09 raštu Nr. (15.2.)-2D-11438) tik priminė, kad 2016-01-11 raštu jau išsamiai atsakė dėl atliktų statybos darbų bute ir buto įregistravimo Nekilnojamo turto registre. Atsakovas taip pat patarė pareiškėjui kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją, nors Energetikos inspekcija ir Energetikos ministerija nėra įgaliotos reglamentuoti statybos darbų ir spręsti dėl jų įteisinimo. Aukščiausiasis Teismas 2014-01-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014 jau yra išaiškinęs, kad ne visiems ginčams, kilusiems šilumos tiekimo srityje, taikomas Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., 3 d. nustatytas reikalavimas kreiptis į Energetikos Inspekciją ir Komisiją. Privaloma ginčų neteisminio nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 str. 2 ir 3 d., taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Energetikos Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma. Be to, ir pati Energetikos Inspekcija 2014-09-08 raštu Nr. 2R-2547 atsakydama į pareiškėjo prašymą, taip pat 2015-04-27 atsiliepime į patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4202-781/2015 nurodė, kad nagrinėjami klausimai dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo teisėtumo nėra priskirti VEI kompetencijai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo 2016-08-09 sprendimo Nr. (15.2.)-2D-11438 kreipėsi skundu pagal sprendime nurodytą tvarką į Inspekcijos viršininką, kuris 2016-09-09 sprendimu Nr. 2D-12935(7.9) atsisakė nagrinėti skundą. Papildomai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu pripažinti jo patalpas tinkamomis naudotis po 2001 metais atlikto ir užbaigto 2010-11-01 statybos darbų užbaigimo deklaracija šildymo būdo pakeitimo, ir išduoti šių patalpų kaip statinio dalies pripažinimo tinkamu naudotis aktą, kuris yra numatytas Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d.. Atsakovas 2016-09-23 sprendimu Nr. (15.17)-2D-13613 atsisakė pripažinti patalpas tinkamomis naudotis ir išduoti šių patalpų pripažinimo tinkamomis naudotis aktą, nes toks aktas, kuris nuo 2010-10-01 vadinamas statybos užbaigimo aktu, nėra išduodamas atlikus statinio dalies šildymo būdo pakeitimą, kuris yra atliekamas paprastojo remonto darbais. Pareiškėjas su tokiais atsakovo sprendimo motyvais nesutinka. Nuo 2010-10-01 galiojanti Statybos įstatymo 20 str. 11 d. numato, kad statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus nustato Vyriausybes įgaliota institucija. LRV nutarimo Nr. 280 1.2.18 p. reglamentuoja, kad Aplinkos ministerija įgaliota nustatyti statinio projekto rengimo tvarką ir sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus. Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 p. (redakcija, galiojanti nuo 2010-10-01) nustatė, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskirtinas statinio paprastajam remontui.
Pareiškėjas akcentavo, kad šildymo būdo keitimas nuo 2010-10-01 priskiriamas paprastajam remontui ir patenka išskirtinai į Statybos įstatymo reglamentavimo sritį. Tą patvirtino ir LVAT 2012-03-16 sprendime administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012. LVAT pabrėžė, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nukreipia į specialųjį statybos teisinius santykius reguliuojantį įstatymą - Statybos įstatymą, ir, atitinkamai, į šį įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, tarp jų - statybos techninius reglamentus. LVAT šioje byloje taip pat išaiškino, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtina, jog buto ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog vertinant nurodytą nuostatą Statybos įstatymo 2 str. 18 d. (2010-07-02 redakcija), įtvirtinančios, jog statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas yra perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.), kontekste, konstatuotina teisės aktų - Statybos įstatymo 2 str. 18 d. ir Šilumos ūkio įstatymo (2007-11-20 redakcija) 29 str. 1 d. kolizija tam tikra apimtimi. Vertinant aktualų šioje norminėje byloje teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog, nors tam tikra apimtimi jis yra susijęs su Šilumos ūkio įstatymo reguliavimo sritimi - tiek, kiek Reglamento 12.11 p., nustatantis, jog statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriama statinio paprastajam remontui, taikytinas keičiant šildymo būdą (atjungiant šilumos vartotojų įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos ir pan.), - vis dėlto pripažintina, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nereguliuoja statybos, keičiant šildymo būdą, teisinių santykių, o tiesiogiai nukreipia į šiuos teisinius santykius reguliuojantį specialųjį Statybos įstatymą. Statybos įstatymo 1 str. 2 d., įtvirtinanti, kokiais atvejais netaikomas šis įstatymas, nenumato jokių išimčių, jog statybos teisiniai santykiai, kokiu nors aspektu susiję su energetikos objektų (statinių) statybos darbais ir pan., nepakliūtų į šio įstatymo taikymo sritį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad šilumos tiekimo ir vartojimo santykius Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja, nes šio įstatymo 29 str. 3 d. nustato, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato buto ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Vartotojas, siekdamas nutraukti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį privalo pakeisti jo patalpų šildymo būdą ir jas pripažinti tinkamomis naudoti, gaudamas šių patalpų, kuriose pakeistas šildymo būdas, pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tokią sąlygą nustato įstatymas, todėl atsakovas, gavęs vartotojo prašymą privalo atlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, kuri turi būti užbaigta išduodant statinio dalies pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovo aiškinimas, kad statinio dalis negali būti pripažįstama tinkamu naudoti po šildymo būdo pakeitimo tik todėl, kad šildymo būdas yra keičiamas paprastuoju remontu, yra nepagrįstas ir padaro Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. beprasme, nors LVAT 2008-01-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-92/2008 nurodė, kad aiškinant teisės normas, būtina vadovautis tuo, kad įstatymų leidėjas teisės kalboje laikosi žodžių ekonomijos principo, nevartodamas nereikalingų žodžių ir posakių, todėl negalima įstatymo aiškinti taip, tarsi dalis jo teksto neegzistuotų arba prarastų prasmę. Todėl jei Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. nustato, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas), pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato buto ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys, vartotojas, siekdamas nutraukti šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį, turi teisę reikalauti, kad jo patalpos būtų pripažintos tinkamomis naudoti, gaudamas šių patalpų, kuriose pakeistas šildymo būdas, pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas 2016-07-13 kreipėsi į Inspekcijos Kauno skyrių su prašymu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų teisėtumo arba surašyti savavališkos statybos aktą ir nurodyti privalomus reikalavimus, galiojusius 2010-11-01 deklaracijos užpildymo metu, arba nurodyti, jog visi reikalavimai yra įvykdyti ir todėl atsijungimas nuo centralizuotų šilumos tinklų yra teisėtas. Atsakovas 2016-08-09 raštu Nr. (15.2)-2D-11438 (toliau – skundžiamas raštas 1) atsakė pareiškėjui, kad išsamus atsakymas jam buvo parteiktas 2016-01-11 raštu. Taip pat buvo paaiškinta, kad bute, kuriame statybos darbai yra užbaigti ir teisiškai įregistruoti, statybos valstybinė priežiūra nevykdoma. Atsakovas pasiūlė pareiškėjui buto šildymo sistemos klausimais kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją. Pareiškėjas 2016-09-01 kreipėsi į atsakovą dėl 2016-01-11 ir 2016-08-09 priimtų sprendimų apskundimo. Atsakovas 2016-09-09 raštu Nr. 2D-12935 (toliau – skundžiamas raštas 2) nurodė, kad priimti sprendimai dėl 2016-09-01 skunde nurodyto neypatingo statinio paprastojo remonto darbų, nenumatyti Taisyklių 56.4.4 p.p., todėl vadovaujantis Taisyklių 46.3 p.p. 2016-09-01 prašyme nurodytų aplinkybių nenagrinės. 2016-09-05 buvo gautas pareiškėjo 2016-09-03 prašymas, kuriame buvo prašoma išduoti buto pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsakovas 2016-09-23 raštu Nr. (15.17)-2D-13613 (toliau – skundžiamas raštas 3) motyvuotai paaiškino pareiškėjui, kodėl jo prašomo akto išduoti negali.
Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad Valstybės įmonės Registrų centro 2015-10-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog buto šildymas – vietinis centrinis šildymas. Išrašo 10.2 p. nurodyta, kad kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo pagrindas – 2010-11-01 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Deklaracijoje nurodyta, kad bute buvo atlikti esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31), 12.11 p. nuostatas statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30) 6 priede buvo apibrėžti atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Remiantis šiuo reglamentu, statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento (tarp jų ir pritarimo paprastojo remonto aprašui), o taip pat ir Statybos įstatymo 20 str. 9 p. numatyto statinio projekto (paprastojo remonto aprašo) (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 ir 6 punktai). Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-05-23) 24 str. 2 d. buvo nustatyta, kokiais atvejais atsakovui turi būti deklaracija apie statybos užbaigimą. Statybos įstatymo 24 str. 3 d. buvo nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, tik jeigu to pageidauja statytojas. Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintame Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. 1D-828, yra nustatyta statybos užbaigimo procedūra. STR „Statybos užbaigimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30) 8.3 p.p. buvo nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą - statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Reglamento 43 p. nustatyta, kad statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei deklaraciją tvirtinti privaloma) data. Ginčo atveju deklaracijos pasirašymo data nurodyta 2010-11-01. Statybos įstatymo 24 str. 6 d. nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, galiojimą panaikina statytojas arba teismas. Pareiškėjas nėra kreipęsis į teismą dėl deklaracijos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo. Visas šis teisinis reglamentavimas 2016-01-11 rašte ir ginčijamame rašte 1 buvo paaiškintas pareiškėjui. Pareiškėjas 2016-09-01 šiuos raštus apskundė atsakovui. Pareiškėjui atsakovas skundžiamu raštu 2 atsakė, kad jo skundas nebus nenagrinėjamas ir pasiūlė pareiškėjui dėl šių raštų teisėtumo kreiptis tiesiogiai į teismą. Nurodė, kad Taisyklių 46.3 p. nustatyta, kad skundas ar pranešimas, paduotas dėl Inspekcijos administracijos padalinių administracinių sprendimų, nenumatytų šių Taisyklių 56.4 ir 56.5 p. nenagrinėjamas.
Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 21 d., STR „Statinio statybos rūšys“ 12.11 p., statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-06-30) 6 priede buvo apibrėžti atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Remiantis šiuo reglamentu, statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos) atlikti nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento (tarp jų ir pritarimo paprastojo remonto aprašui), o taip pat ir Statybos įstatymo 20 str. 9 p. numatyto statinio projekto (paprastojo remonto aprašo). Statybos įstatymo 24 str. ir STR „Statybos užbaigimas“ normomis buvo nustatyta statybos užbaigimo procedūra. Šiuo atveju statybos užbaigimas buvo įformintas užpildžius deklaraciją apie statybos užbaigimą (nors ji pagal statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 24 str. 2 p. nebuvo privaloma) ir kreipiantis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl šildymo sistemos būdo pakeitimo įregistravimo. Taigi, šiuo atveju statybos užbaigimas buvo įformintas nepažeidžiant galiojusio teisinio reglamentavimo ir savavališkos statybos akto atsakovas surašyti neturi teisinio pagrindo.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2016-09-03 kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti buto pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta skundžiamu raštu 3, kuriuo statybos užbaigimo aktą (anksčiau vadintą pripažinimo tinkamu naudoti aktu) atsakovas išduoti atsisakė. STR „Statybos užbaigimas“ 8 p. reglamentuota statybos užbaigimo procedūra (t.y. nustatyti atvejai ir procedūros, kurias atlikus surašomas Statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą). STR „Statybos užbaigimas“ 8.2 p. nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas - nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. STR „Statybos užbaigimas“ 8.3 p. numatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo (toliau – Statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 p. nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. STR „Statybos užbaigimas“ 43 p. numatyta, kad statybos užbaigimo data laikoma statybos užbaigimo akto ar deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei deklaraciją tvirtinti privaloma) data, o 44 p. - kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Skundžiamame rašte 3 pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kad remiantis STR „Statybos užbaigimas“ 8.2 p. statybos užbaigimo aktas nustatyta tvarka surašomas, kai yra naujai pastatytas ar rekonstruotas statinys. Pakeitus šildymo būdą - t.y. atlikus neypatingo statinio paprastojo remonto darbus, statybos užbaigimo aktas neišduodamas. Pabrėžė, kad atsakovas neturi kompetencijos ir įgaliojimų aiškinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teisės aktų, ir atitinkamai kompetentinga tik dėl šildymo būdo pakeitimo tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu - t.y. tiek, kiek tai patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų, priimtų įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį.
Tretysis suinteresuotas asmuo – AB ,,Kauno energija“ ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad AB „Kauno energija“ 2001-03-15 protokolo Nr. 01-03 pagrindu leido laikinai atjungti centrinio šildymo sistemą atnaujinimui bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. . Jis savo vardu, kaip buto savininkas, 2010-11-01 užpildė Deklaracija apie statybos užbaigimą. 2015-09-23 jau pareiškėjas (kaip buto savininkas) taip pat užpildė Deklaracija apie statybos užbaigimą. Ši statybos užbaigimo deklaracija nebuvo suderinta su daugiabučio namo savininkų bendrija. Pareiškėjas 2015-09-23 pateikia statybos užbaigimo deklaraciją, todėl atsakovo raštai apie 2010 metų statybos užbaigimo deklaraciją, nepažeidžia jo, kaip buto savininko teisių. Esant dvejoms statybos užbaigimo deklaracijoms nėra aišku, kurio laiku iš tikrųjų atlikti darbai. Atliekant buto inventorizaciją konstatuojamos bute esančios faktinės aplinkybės, nevertinant šių faktinių aplinkybių atsiradimo teisėtumo ir atitikimo norminiams aktams. Ginčo situacijoje vadovautis tik registro duomenimis nepagrįsta.
Tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas pabrėžė, kad buto šildymas nuo centralizuoto šilumos tiekimo gali būti atjungtas ne tik pagal Statybos įstatymo reikalavimus, bet ir pagal kitus norminius aktus, kurie buvo taikomi iki 2010-11-01. Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 buvo patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau - Taisyklės), o 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 šios Taisyklės buvo pakeistos ir nauja Taisyklių redakcija galiojo iki 2010-11-01. 2013-01-17 LVAT administracinėje byloje Nr. I-438-35/2013 išnagrinėjo klausimą, ar Ūkio ministro 2003-06-30 ir 2008-12-04 įsakymais patvirtintos Taisyklių 250, 251, 252, 253, 254, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262 ir 263 p., bei Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Taisyklių 2010, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217 ir 218 p. neprieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., Statybos įstatymo 20 str. 11 d.. Sprendime teismas pripažino, kad 2003-06-30 ir 2008-12-04 Taisyklių 255 p. ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus atjungimo darbus atlikti pagal kituose aktuose nustatytus reikalavimus vartotojo lėšomis, 257 p. ta apimtimi, kiek nustato pareigą nepažeisti kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų, 258 p., 259 p. ta apimtimi, kiek nustato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą - pažymą, 206 - 263 p. neprieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d., Statybos įstatymo 20 str. 11 d.. Taip pat pripažino, kad 2010-10-25 Energetikos ministro patvirtintų Taisyklių 210, 216 p. ta apimtimi, kiek nustato pareigą atitinkamus darbus atlikti pagal kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus savo lėšomis, 217 p. ta apimtimi, kiek numatyta, kad pastato karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotam asmeniui neprieštaravo Šilumos ūkio įstatymo 29 str.. Taisyklių 257 p. (2008-12-04 redakcija) numato, kad daugiabučio namo buto savininkas gali atjungti savo šilumos vartojimo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemos tik nepažeisdamas kitų butų savininkų teisių bei teisėtų interesų. Pareiškėjas tokios išvados šioje byloje nepateikė.
Nurodė, kad Taisyklių (2008-12-04 redakcija) 259 p., 260 p. numato, jog daugiabučio namo buto savininkas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą - pažymą ir buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, pasirašant jų atjungimo aktą. Pareiškėjas byloje nepateikė Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto - pažymos ir buto šilumos įrenginių atjungimo akto. Taisyklių 263 p. numato, kad buto savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo sistemos atjungė pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka tiekiamos šilumos buitiniu šilumos vartotojas tol, kol neatliks Taisyklių 262 p. nurodytų veiksmų.
Šio ginčo kontekste taip pat akcentavo, kad atsakovas buto šildymo atjungimą vertina tik Statybos įstatymo aspektu – t.y., ar reikalingas savivaldybės atstovo sutikimas atjungti butą, ar reikalingas projektas darbams atlikti. Atsakovas nevertina atsijungimą kitų norminių aktų aspektu (pvz., ar reikalingas kitų bendraturčių sutikimas, nereikalauja išvados, ar nebus pažeidžiamos likusiųjų šilumos vartotojų teisės ir teisėti interesai, nereikalauja šilumos įrenginių atjungimo akto) ir nekontroliuoja, ar buvo laikomasi kitų norminių aktų reikalavimų. Pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą pripažinti butą tinkamu naudotis po šildymo būdo pakeitimo išduodant statinio dalies pripažinimo tinkamu naudotis aktą (nesant namo bendrijos sutikimo, Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, nesant informacijos, ar nepažeisdami kitų butų savininkų teisės bei teisėti interesai, nesant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo atstovų pasirašyto šilumos vartojimo įrenginių atjungimo akto, neatlikus Taisyklėse numatytų kitų reikalavimų) negali būti patenkinamas. Buto šilumos tiekimo sistemos atjungimas nuo namo šilumos tiekimo sistemos negali būti pripažintas teisėtu vien tik atsakovui pripažinus butą tinkamu naudotis. Tik atlikus visus reikiamus veiksmus pagal teisės aktų visumos reikalavimus (ne vien tik pagal Statybos įstatymą) galima spręsti, ar buto šildymas yra atjungtas teisėtai ir butas pripažintinas tinkamu naudotis.
Teismui pateiktų įrodymų visetas, taip pat TIS Liteko esantys Vilniaus apygardos teismo 2015-08-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4202-781/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-280-798/2016 duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuo 2013-05-31 (Dovanojimo sutarties sudarymo data) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris iki to priklausė L. D. (trečiajam suinteresuotam asmeniui). 2001-03-15 AB „Kauno energija“ Techninė komisija protokolu Nr. 01-03 nutarė leisti buvo savininkui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) laikinai atjungti buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. 2001-10-08 Šilumos objekto tikrinimo akto Nr. 43643 duomenys patvirtina, kad šilumos įrenginiai laikinai atjungti, nes atliekamas kapitalinis buto remontas. AB „Kauno energija“ nuo to momento mokesčių už buto centralizuotą šildymą neskaičiavo. 2014-04-24 raštu Nr. 20-2191 AB „Kauno energija“ informavo pareiškėją, kad nuo 2014 - 2015 metų šildymo sezono pradžios pradės skaičiuoti mokesčius už buto centralizuotą šildymą. Įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad buvo savininkui buvo leista tik laikinai atjungti savo butą nuo centralizuotos šilumos sistemos, tačiau butas jau daugiau kaip 14 metų, o 13 metų visiškai nemokėta už šilumą, nors teisiškai nebuvo tinkamai įformintas buto atjungimas nuo centrinio šildymo sistemos. Bendrosios kompetencijos teismai taip pat nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2001 metais buvo įformintas tik laikinas šildymo sistemos atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos - t.y. leidimas galiojo iki 2001 - 2002 metų šildymo sezono pradžios. Nagrinėdami ginčą teismai pabrėžė, kad buto savininkas, gavęs laikiną leidimą atjungimui ir siekdamas užbaigti buto atjungimo nuo centralizuotų tinklų teisinę procedūrą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-09-17 nutarimu Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr. 20 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, Statybos ir urbanistikos ministro 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.03:1997, Kauno miesto savivaldybės valdybos patvirtinta Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarka. Šiuose teisės aktuose, galiojusiuose veiksmų atjungiant buto šildymą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos metu, buvo nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name. Vėliau ši procedūra buvo reglamentuojama įstatymais (2000 m. Civilinio kodekso 6.390 str., Šilumos ūkio įstatymo 23, 24, 25 str. ir kt.).
Paminėtas teisinis reglamentavimas, taip pat ir LAT praktika analogiškose civilinėse bylose (TIS Liteko duomenys) suteikia butų savininkams teisę atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Buto savininkas (pareiškėjas šioje byloje), taip pat ir ankstesnis buto savininkas (tretysis suinteresuotas asmuo) šios tvarkos akivaizdžiai nesilaikė. Bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais taip pat nustatyta, kad ankstesnis buto savininkas (tretysis suinteresuotas asmuo) 2001 metais atjungė buto šildymo ir karšto vandens tinklus nesilaikydamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr. 20, nustatytos tvarkos ir nesiėmė priemonių įteisinti faktinę situaciją iki 2013-05-31 buto Dovanojimo sutarties sudarymo su pareiškėju šioje administracinėje byloje. Naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą butą, perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas. Taigi, po 2013-05-31 Dovanojimo sutarties sudarymo pareiškėjui kilo pareiga įteisinti šildymo ir karšto vandens tinklų atjungimo nuo centralizuotos sistemos faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui teismas, padėdamas įgyvendinti procesines teises, nurodė, kokiu būdu jis turi galimybę įteisinti buto atjungimą nuo centralizuotos sistemos. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-12 nutartyje nurodyta, kad reikalingi atlikti buto remonto darbai priskirti paprastajam remontui (situacija vertinta 2016-04-12 galiojančių teisės aktų pagrindu). Konstatuota, kad pareiškėjo butas yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, todėl pagal Statybos įstatymo 20 str. 3 d. 2 p. nuostatas statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Pareiškėjas, pageidaudamas atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos (pakeisti buto, esančio daugiabučiame name šildymo būdą) privalo parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui.
Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas pabrėžia, kad pareiškėjas skunde teismo prašo įpareigoti atsakovą priimti sprendimus (administracinius aktus) vadovaujantis 2010-11-01 galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Pareiškėjas 2016-07-13 prašyme atsakovui taip pat pabrėžė, kad jam aktualus ginčo situacijos teisinis reglamentavimas, galiojęs 2010-11-01. Vertindamas atsakovo 2016-08-09 atsakymą Nr. (15.2)-2D-11438 teismas taip pat kartu remiasi ir atsakovo 2016-01-11 sprendimo Nr. (15.1)-2D-370 turiniu, kadangi 2016-08-09 rašte daroma nuoroda į 2016-01-11 rašte išdėstytas aplinkybes. Paminėtos aplinkybės suponuoja teismui pareigą ginčo situaciją vertinti teisinio reglamentavimo, galiojusio pagrinde 2010-11-01, nes to prašo pareiškėjas. Be to, 2010-11-01 buvo pasirašyta ir vėliau pateikta VĮ Registrų centras Deklaracija apie statybos užbaigimą ginčo bute.
Statybos įstatymo 2 str. 71 d. buvo reglamentuota, jog savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 str. 21 d. numatė, kad statinio paprastasis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 12.11 p. taip pat buvo reglamentuota, kad statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra statinio paprastojo remonto darbai. Faktinę aplinkybę, kad ginčo bute buvo atliktas paprastasis remontas, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo ir bendrosios kompetencijos teismai paminėtoje civilinėje byloje. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 6 priede buvo apibrėžti atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio paprastojo remonto projektui ar paprastojo remonto aprašui. 2010-11-01 galiojusio paminėto STR 6 priedo normų analizė patvirtina, kad ginčo bute atlikto paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos), atliktiems ir pabaigtiems iki 2010-11-01 (Deklaracijos užpildymo data), tuo metu nereikėjo jokio statybą leidžiančio dokumento (tarp jų ir pritarimo paprastojo remonto aprašui ar paprastojo remonto projektui), o taip pat ir Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 9 p. numatyto statinio projekto (paprastojo remonto aprašo)(STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 p., 6 p.). Statybos įstatymo 24 str. 2 d. buvo nustatyta, kokiais atvejais atsakovui turi būti pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą. Statybos įstatymo 24 str. 3 d. buvo nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, tik jeigu to pageidauja statytojas. Taigi, buto savininkas (statytojas) 2010-11-01 neturėjo pareigos Deklaraciją pateikti atsakovui. Be to, šios Deklaracijos pagrindu buvo atlikti kadastrinių duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre. Nuo 2015 metų pasikeitė tokio pobūdžio darbų teisinė kvalifikacija ir teisinis reglamentavimas (jis iš esmės detaliai išdėstytas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje), tačiau kilusio ginčo išsprendimui ir atsižvelgiant į skundo reikalavimus, tai nėra teisiškai reikšminga. Dėl paminėtų priežasčių nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą surašyti neteisėtos statybos darbų aktą, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str., kuriame būtų nurodyti privalomi reikalavimai statytojui, galioję 2010-11-01 Deklaracijos užpildymo metu.
Teismas taip pat pabrėžia, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintame Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. 1D-828, 8 p. yra reglamentuota statybos užbaigimo procedūra - t.y. nustatyti atvejai ir procedūros, kurias atlikus surašomas Statybos užbaigimo aktas arba Deklaracija apie statybos užbaigimą. STR „Statybos užbaigimas“ 8.2 p. numatė, kad statybos užbaigimo aktas – tai nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. STR „Statybos užbaigimas“ 8.3 p. numatyta, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus šio Reglamento 8.2 p. nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. STR „Statybos užbaigimas“ 43 p. buvo numatyta, kad statybos užbaigimo data laikoma statybos užbaigimo akto ar deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei deklaraciją tvirtinti privaloma) data, o 44 p. reglamentuoja, jog statybos užbaigimo aktas ir deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.
Taigi, STR „Statybos užbaigimas“ 8.2 p. reglamentuoja, kad statybos užbaigimo aktas nustatyta tvarka surašomas, kai yra naujai pastatytas ar rekonstruotas statinys, o ginčo situacijoje atlikus neypatingo statinio paprastojo remonto darbus, statybos užbaigimo aktas ir neturi būti surašomas. Be to, VĮ Registrų centro 2015-10-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjo buto šildymas – vietinis centrinis šildymas. Išrašo 10.2 p. pažymėta, kad kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo pagrindas – 2010-11-01 Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Paminėtoje Deklaracijoje nurodyta, kad bute buvo atlikti esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai. Kaip jau buvo paminėta, Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ yra reglamentuota statybos užbaigimo procedūra. STR „Statybos užbaigimas“ 8.3 p. buvo nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Šio STR 43 p. numatyta, kad statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei deklaraciją tvirtinti privaloma) data. Deklaracijos pasirašymo data nurodyta 2010-11-01. Statybos įstatymo 24 str. 6 d. nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, galiojimą panaikina statytojas arba teismas. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad kreiptasi į teismą dėl 2010-11-01 Deklaracijos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo. Tai duoda pagrindą išvadai, kad 2010-11-01 pabaigus paprastojo remonto darbus, pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra išduodamas, nes teisiškai neprivalomas. Dėl to nėra teisinės galimybės įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėjo butą tinkamu naudoti po šildymo būdo pakeitimo išduodant statinio dalies pripažinimo tinkamu naudoti aktą (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti atsakovo 2016-08-09 sprendimą Nr. (15.2.) - 2D - 11438, 2016-09-09 sprendimą Nr. 2D - 12935 (7.9) ir 2016-09-23 sprendimą Nr. (15.17) - 2D - 13613.
Įvertinęs prašomų panaikinti administracinių aktų turinį (kaip jau buvo paminėta – kartu vertinamas ir atsakovo 2016-01-11 raštas), teismas daro išvadą, kad ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Ginčijamuose raštuose detaliai atsakyta į pareiškėjo prašymus, smulkiai išdėstytas ginčo situacijos teisinis reglamentavimas, taip pat pagrįstai bei motyvuotai atsisakyta surašyti Savavališkos statybos aktą arba Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Teismas iš esmės pritaria šiuose administraciniuose aktuose išdėstytam ginčo situacijos teisiniam reglamentavimui, kuris išdėstytas ir šiame teismo sprendime, taip atsakovo priimtiems sprendimams. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad ginčo bute atliktas ir 2010-11-01 užbaigtas paprastasis remontas nebuvo atsakovo vertinimo objektas, nes tai nepateko į atsakovo kompetenciją. Ginčijami sprendimai taip pat neprieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo imperatyvioms nuostatoms, nes teisiškai motyvuoti ir argumentuoti, paremti teisės aktų normomis, todėl naikinti jų nėra pagrindo (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.