Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 16-IL-40-01308-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. A. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininko patvirtinto sprendimo Nr. 16-IL-40-01308-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikintas 2015 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apskrities VPK išduotas leidimas Nr. L1-0004303, leidžiantis D. A. laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas; Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

Iš 2016 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-914/2016 dėl D. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jo perdavimo T. A. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamosios bylos nutraukimo, nustatyta, kad 2016 m. gegužės 23 d. apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, D. A. numaudamas kelnes ir apatines kelnaites, ant lovos prispausdamas kojomis mažametės dukters V. A. kojas, viena ranka laikydamas abi jos rankas, diržu sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 6 kartus, taip padarė poodines kraujosruvas dešiniojo dilbio išorinio-priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, dešinio klubo sąnario projekcijoje, kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinio sėdmens srityje, kairiojo sėdmens srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui).

D. A. skunde teismui ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad savo mažametei dukrai V. A. fizinį skausmą sukėlė pasirinkęs netinkamą auklėjimo būdą – diržu suduodamas per užpakalį. Dėl šio savo poelgio labai gailisi ir tikrai nekelia grėsmės visuomenės ir aplinkos saugumui, dirba atsakingą darbą, stengiasi visiems padėti. Minėtame Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad namuose iš sūnaus dingo 170 eurų. Dukrai V. A. – 12 metų. Dukra V. A. iš pradžių neigė ėmusi pinigus, bet vėliau pripažino. Grįžęs su dukra namo, pradėjo aptarinėti jos brolio pinigų klausimą, klausė dukters, kam ji išleido nemažą pinigų sumą. Kadangi ji pasisavino brolio pinigus, jis nutarė ją paauklėti, suduodamas diržu per užpakalį. Gulinčiai dukrai sudavė diržu per užpakalį, smūgių neskaičiavo, tiksliai jų skaičiaus negali pasakyti. Kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija. Gailisi dėl to, kas įvyko. Dukros atsiprašė, taip pat dukters atsiprašė ir viešai teismo posėdyje. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė, tokios prašomos sumos jis negali sumokėti, nes kitų pajamų, išskyrus pajamas iš vienintelės darbovietės, neturi. Be to, jis prisideda prie vaikų išlaikymo, šiuo metu taip pat yra civilinė byla dėl išlaikymo dydžio. Pažymėtina, jog 2016 m. spalio 21 d. nuosprendis apskųstas nebuvo ir 2016 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjo, todėl Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės laikomos įrodytomis.

Ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 9 d. D. A. išduotą leidimą Nr. L1-0004303 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus; D. A. priklausančius šaunamuosius ginklus IŽ-58 Nr. D00577 ir CZ-550 Nr. A540562 perduoti Šiaulių apskrities VPK Ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Kaip minėta, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šioje byloje svarbu yra nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą, t. y. neveikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Aukščiau nurodytu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas D. A. padarė smurtinio pobūdžio veiką, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui) perduodant jį T. A. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. Įsiteisėjęs minėtas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, darydamas smurtinio pobūdžio veikas, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklą jam reikalingas medžioklėje, kadangi jis nuo pat paauglystės dalyvavo medžioklėse, 18 metų tapo medžiotoju ir jo kaip medžiotojo stažas yra 22 metai, todėl medžioklė jam labai svarbus hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamos kaip reikšmingos grąžinant pareiškėjui leidimą nešiotis (laikyti) šaunamuosius ginklus.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip minėta, padarė smurtinio pobūdžio veiką. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 2016 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis nutraukti baudžiamą bylą Nr. 1-787-914/2016 buvo pakankamas teisėtam sprendimui priimti. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra. Pareiškėjo teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad jo padaryta smurtinio pobūdžio veika kai jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais įrodymais, negali būti vienareikšmiškai vertinami nepriekaištingos reputacijos, pavojingumo visuomenei požiūriu. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės teisme negali būti pagrindas panaikinti atsakovo 2016 m lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 16-IL-40-01308-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“ ir leisti D. A. laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai panaikino Šiaulių apskrities VPK D. A. išduotą leidimą Nr. L1-0004303 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 16-IL-40-01308-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus minėtą sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti pareiškėjui priklausančius šaunamuosius ginklus IŽ-58 Nr. D00577 ir CZ-550 Nr. A540562. Dėl šių priežasčių pareiškėjo D. A. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 16-IL-40-01308-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.