Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turtinės bei neturtinės žalos priteisimo su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų AB SEB Vilniaus banku ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos, ieškovo, atsakovės, ginčo šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2007 08 16 buvo sudaryta santuoka, kuri įregistruota Vilniaus m. CM skyriuje (akto įrašo Nr.3054). Santuokoje gimusių vaikų nėra, išlaikymo vaikams klausimas nesprendžiamas. Ginčo šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, nes šiuo metu abu dirba, todėl šio klausimo teismas nesprendžia. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 metų liepos mėnesio, nors konfliktai jų šeimoje vyko ir nesutarimai buvo nuo 2009 m. , kai ieškovas atsisakė intymaus santuokinio gyvenimo, o atsakovė siekė susilaukti su ieškovu vaikų. Be to jau nuo pat santuokos pradžios tarp sutuoktinių kilo nesutarimai dėl bendravimo su vieno ir kito tėvais. Atsakovė siekė nuolat bendrauti su savo tėvais ir ragino pas juos kartu vykti savo sutuoktinį, o šį toks sutuoktinės reikalavimas vargino, jis norėjo kurti savo šeimos gyvenimą kuo mažiau jį įtakojant atsakovės tėvams. Sutuoktiniui atsisakant vykti pas sutuoktinės tėvus, kad ten padėti dirbti žemės ūkio darbus, galiausiai atsakovė pas juos vykdavo viena, nederindama su ieškovu ir tokiu būdu tarp sutuoktinių konfliktinė situacija aštrėjo. Šios faktinės aplinkybės yra įrodytos liudytojų T. Ž., J. K. parodymais. Sutuoktinių nesutarimus stebėjo ir ieškovo tėvai, o ypač motina, kuri dirbo viename atsakovės darbo padalinyje, todėl tarp atsakovės ir ieškovo motinos klostėsi įtempti santykiai. Šios faktinės aplinkybės yra įrodytos atsakovės paaiškinimu, liudytojos M. K. paaiškinimu. Atsakovė teigia, kad ieškovas konfliktų metu smurtavo, tačiau ji stengėsi išsaugoti šeimą, todėl šio fakto neviešino, o sužalojimus įvardijo kaip atsitikimu buityje. Tai patvirtina liudytojos V. A. parodymai, liudytojos J. K. parodymai. Ginčo šalių artimiems giminaičiams buvo žinoma faktinė aplinkybė, jog sutuoktiniai negyvena intymaus gyvenimo, nesusilaukia savo vaikų, tarpusavyje nesutaria. Sutuoktiniai prarado artumo jausmą, ieškovas, nerodė jokio dėmesio savo sutuoktinei kaip vyras ir tuo pačiu pradėjo atsakove nepasitikėti, įtarė ją nešant iš jų bendrų namų , esančių (duomenys neskelbtini) kai kuriuos daiktus, todėl jis pakeitė buto durų užraktą tuomet, kai sutuoktinė buvo išvykusi pas savo tėvus ir rakto nedavė. Grįžusi iš kaimo į savo namus , atsakovė ten negalėjo patekti, todėl susijaudino, pergyveno, suprato, kad sutuoktinis taip tyčia su ja pasielgė. Ji buvo priversta apsigyventi pas savo mamą kaime prie Pabradės už 60 km. Nuo Vilniaus ir kasdien važinėti į darbą. Ji kreipėsi į policiją, nes sutuoktinis neleido jai iš buto pasiimti asmeninių daiktų, tai sukėlė dar didesnius pergyvenimus, nes atvykusi policija ginčo nesprendė, o patarė kreiptis į teismą ir spręsti šį ginčą civiline tvarka. Ši nuolatinė įtampa sukėlė pasekmes jos sveikatai, ji jautėsi nesaugi, sudirgusi, blogai miegojo, todėl kreipėsi pas gydytoją pagalbos, gavo paskyrimus gydymui, tačiau sveikata dėl tvyrančios tarp jos ir sutuoktinio įtampos vis blogėjo, kol ji pateko į psichiatrinę ligoninę. Jai susirgus sutuoktinis atsakovės nelankė, nerėmė, o kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iš esmės šioms faktinėms aplinkybėms prieštaravimų neturi ir ieškovas aiškindamas teismui, kad abu su atsakove yra labai skirtingi žmonės negali gyventi kartu, tačiau ieškovas mano, kad sutuoktiniai konfliktuoja ir nesugyvena dėl atsakovės blogo konfliktiško charakterio, jos nesupratimo, kad jis pavargsta darbe ir todėl mano esant kalta dėl santuokos nesėkmių atsakovę. Tokiai išvadai prieštarauja paties ieškovo paaiškinimas, nes kaip ir atsakovė, taip ir ieškovas nurodo, kad pirmuosius du metus sutuoktiniai gerai sutarė, jų santuokinis gyvenimas buvo sėkmingas. Todėl nuolatinius konfliktus, kurie prasidėjo trečiais bendro gyvenimo metais negalima paaiškinti vien tik atsakovės blogu agresyviu charakteriu. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų byloje teismas sprendžia, kad esminiai nesutarimai santuokoje atsirado ir nuolat gilėjo kai trečiais gyvenimo metais ieškovas atsisakė intymaus bendravimo su atsakove, ir taip atėmė jai galimybę susilaukti vaikų, nors tokią šeimos prasmę ir šeimos tikslą kėlė santuokos pradžioje abu sutuoktiniai, o visos santuokos -atsakovė. Atsakovė stengėsi sudominti sutuoktinį, rūpinosi savo išvaizda, namų gerove, buitimi , tačiau ieškovas į šias atsakovės pastangas neatsiliepė, ko pasėkoje įtampa tarp sutuoktinių augo, kildavo konfliktai, kuriems spręsti labai tikėtina ieškovas yra panaudojęs fizinį smurtą, nes tokias aplinkybes teigia pati atsakovė, netiesiogiai patvirtina kiti liudytojai. Kad įtampa gilėjo metams bėgant matyti ir iš kitų bylos duomenų, nes byloje neabejotinai nustatytas faktas, jog ieškovas savo sutuoktinės jam gyvenant santuokoje neįsileido į bendrus namus 2013 m. liepos mėnesį, nedavė jai buto raktų, šiai atvykus į darbovietę dėl minėtų raktų, jų nedavė kitų bendradarbių akivaizdoje. Įvertinus faktinę aplinkybę, kad sutuoktiniai ir ieškovo motina yra bendradarbiai, tokia situacija negalėjo neigiamai neatsiliepti atsakovei ir nesukelti jai pažeminimo jausmo, stresinės situacijos ir pergyvenimų, sveikatos pablogėjimo, dėl kurio ši buvo priversta kreiptis į medikus ( byloje tai patvirtina apklaustos liudytoja šeimos gydytojos V. A. parodymai, medicininiai dokumentai ( b.l. 70, 72,104, 159). Sutuoktinio elgesį netinkamu, lojalumo pareigos pažeidimu, teismas laiko įvertinęs ir atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimą, kad jis taip elgėsi, nes atsakovė nešė iš namų daiktus . Įvertinus, kad sutuoktiniai gyveno dviejų kambarių bute, ieškovas turėjo galimybę apsaugoti savo turtą, laikydamas jį viename iš kambarių, sudarydamas namuose esančio turto apyrašą pasitelkęs antstolį ir panašiai, o ne neįsileisdamas savo sutuoktinės į bendrus šeimos namus ir trukdydamas jai pasiimti netgi asmeninius daiktus, sukeldamas jai didelius nepatogumus ne tik buityje, bet ir darbovietėje, kurioje abu dirbo, kartu dirbo ir ieškovo motina. Dėl išdėstyto teismas sprendžia esant nustatytus ieškovo psichologinio ir fizinio smurto šeimoje faktus, nes labiau tikėtina tokiems faktams buvus, negu nebuvus. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš kitą sutuoktinį , kaltės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas su ja nepalaikė intymių santykių kelių metų laikotarpyje, tai žemino jos moterišką orumą, dėl to kilusius konfliktus ieškovas sprendė netinkamai , prieš ją smurtavo- vieną kartą fiziškai ir nuolat naudojo psichologinį smurtą. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinių elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Tokių faktų ieškovas nenurodė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo, sutuoktiniai abu nebenori gyventi kartu, atsakovė tebėra silpnos sveikatos, vartoja antistresinius vaistus, todėl sutuoktinių taikinimo procedūros negalimos, santuoka yra galutinai iširusi, jos išsaugoti negalima, todėl teismas ją nutraukia. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kuris vienašališkai nuo 2009 metų atsisakė intymių santykių su atsakove, nesidomėjo jos moteriškumu, nevertino jos pastangų jį sudominti, atėmė jaunai moteriai galimybę susilaukti vaikų santuokoje kartu nepripažindamas savo sveikatos sutrikimų, tuo sukėlė šeimoje įtampą ir sudarė sąlygas konfliktams tarp sutuoktinių kilti, o jiems spręsti naudojo netinkamas priemones - fizinį ir psichologinį smurtą. Kadangi santuoką teismas nutraukia dėl ieškovo kaltės, tai netenkinamas ir ieškovo prašymas nepalikti atsakovei santuokinės pavardės kai atsakovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę ( LR CK 3.69 str. 2 d. ).

LR CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo taip pat ir neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo , atlyginimo. Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumao, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradiomus ( LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 02 20 nutartis, priimta civ. Byloje Nr. 3K-3-128/2008 ). Todėl teismas, nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės mano, kad atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti patenkintas, bet tik iš dalies. Nustatant priteistinos žalos dydį teismas įvertina santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos ir šalių gyvenimo santuokoje trukmę, atsakovės išgyvenimų pobūdį, priteisia atsakovei 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi byloje nustatyta tikėtinai, kad atsakovė neteko darbingumo ir susirgo ūmiu stresu, nerimu, kuris sąlygotas skyrybų proceso ir ieškovo neteisėtų veiksmų ( neįsileido į šeimos gyvenamosios vietos namus, neatidavė raktų, neatidavė asmeninių daiktų iki pat teisminio nagrinėjimo procedūrų teisme) , sukėlusį psichologinį poveikį ir transformaciją į psichoze, dėl kurios atsakovė gulėjo psichiatrinėje ligoninė, jos darbinės pajamos dėl nedarbingumo sumažėjo, ji neteko pajamų 1354,08 Lt sumoje bei patyrė vaistų įsigijimo išlaidų, tai , vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, teismas netektas pajamas ir vaistų įsigijimo išlaidas, kurių dydžio ieškovas neginčijo, pripažįsta atsakovės patirta turtinė žala dėl santuokos nutraukimo ir jas priteisia iš ieškovo, dėl kurio kaltės iširo santuoka ( ( LR Ck 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d. , 3.70 str. 2 d. ).

Šalys nurodė, kad iki santuokos kiekvienas iš jų įgijo po butą.

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovo D. K. nuosavybės teise registruotas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 183000 Lt. D. K. nuosavybės teisė įregistruota šiais pagrindais : pažyma, 2007-10-04, 2007 06 22 sutartimi Nr. 23, priėmimo-perdavimo aktu, 2007-10-04 ir įrašas galioja nuo 2007 10 10. Butas nebaigtas statyti su įsiskolinimu už įsigytą turtą- kreditorius AB SEB Vilniaus bankas ( b.l. 10-12,15-2). Kreditorius informuotas apie santuokos nutraukimo bylą ( b.l.25).Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų AB SEB Vilniaus bankas pateikė atsiliepimą ( b.l.32-32), kuriame nurodė, kad 2013 0/8 27 įvyko AB SEB banko kredito komiteto posėdis, kuriame buvo apsvarstyti ieškovo reikalavimai bei jo finansinės galimybės vykdyti įsipareigojimus bankui ir buvo nuspręsta leisti perkelti visas prievoles pagal 2007 10 12 kredito sutartį Nr. 145718014626-38 vienasmeniškai vykdyti D. K., jeigu tam neprieštaraus atsakovė A. K.. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovas D. K. vykdytų visus įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, o kredito lėšomis įgytas ir prievolių užtikrinimui įkeistas butas atitektų D. K. asmeninės nuosavybės teise, todėl prašoma civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti nedalyvaujant AB SEB banko atstovui. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. nuosavybės teise registruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 21400 Lt, nuosavybės įregistravimo pagrindas pirkimo pardavimo sutartis, 2003 06 05 ,Nr. 8-5765. Ieškovas prašo jo vardu registruotą butą palikti jo asmenine nuosavybe, atsakovės vardu registruotą butą palikti jos asmenine nuosavybe. Kadangi byloje atsakovė šioje dalyje prieštaravimų nereiškia ir yra nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartys abiems butams yra sudarytos iki santuokos įregistravimo, tai laikytina, kad kiekvienam iš sutuoktinių butas priklauso asmeninės nuosavybės teise ir to atskirai konstatuoti teismo sprendimu nereikia. Kadangi trečias asmuo , kaip ieškovo kreditorius sutinka, kad skola už butą (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo prievolė, todėl atskirai to konstatuoti teismo sprendimu nereikia, nes ir atsakovė tam prieštaravimų nepareiškė. Todėl abu butai, kaip esantys kiekvieno iš sutuoktinių asmeninėje nuosavybėje, ir jiems dėl šio turto pagerinimo neturint pretenzijų, į sutuoktinių turto balansą neįtraukiami ir dėl šio turto padalinimo nutraukiant šalių santuoką nesprendžiama.

Sutuoktiniai atsiėmė vienas iš kito ieškovo bute buvusius asmeninius daiktus teismo proceso metu, pareiškė teismui, kad bute, kuriame jie gyveno ir niekur kitur dalintino turto , įtrauktino į dalintino turto balansą nebėra, atsakovė atsisakė savo reikalavimo dėl piniginės kompensacijos 4800 Lt sumoje priteisimo iš ieškovo ir prašė šioje reikalavimų dalyje nutraukti, tai teismas, neprieštaraujant ieškovui, atsakovei pareiškus, kad jai žinomos atsisakymo nuo reikalavimo pasekmės ir bylos nutraukimo pasekmės, įvertinus, kad šalys byloje atstovaujamos advokatų, šioje atsakovės priešieškinio reikalavimo dalyje atsisakymą nuo ieškinio priima ir civilinę bylą nutraukia. Ieškovas nurodė ir atsakovė sutinka, kad reikalinga teismui padalinti du santuokos metu įgytus automobilius. Ginčo šalys prašo, kad asmeninėn nuosavybėn D. K. priteisti automobilį HYUNDAI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 1000 Lt, ir A. K. priteisti asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 1000 Lt. Šis santuokinis turtas teismo padalinamas pagal abiejų ginčo šalių pageidavimą.

Kadangi teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, tai nė vienai iš šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų- atstovavimo išlaidų iš kitos šalies nepriteisia ir atstovavimo dydžio išlaidų pagrįstumo nevertina.

Paskirstant žyminio mokesčio išlaidas, atsižvelgiama į tai, kad ir ieškinys ir priešieškinys yra patenkinti iš dalies, santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovei priteistina 309Lt ( 144 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką plius 90Lt ( už neturtinės žalos reikalavimą 3000Lr x3 proc.) plius 30Lt ( už reikalavimą padalinti automobilius 1000Lt x3 proc. ) plius 45Lt ( už reikalavimą priteisti turtinę žalą 1497,31x3 proc. ).

Teismas byloje turėjo 55,50 Lt pašto išlaidų, kurias, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, priteisia lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 140 str., 293 str. 4 p., 294 str., 270 str., 384 str., 385 str. , LR CK 3.60, 3.61, 3.69 straipsniais, 3.70 str. 2 d.,3.90 str., 3.116 str., 3.127 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką , įregistruotą 2007 08 16 Vilniaus miesto CM skyriuje akto įrašu Nr. 3054 tarp D. K. a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo D. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „K.“, atsakovei- „K.“ .

D. K. priteisti asmeninėn nuosavybėn automobilį HYUNDAI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 1000 Lt.

A. K. priteisti asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 1000 Lt.

Priimti A. K. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl 4800 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

A. K. priteisti iš D. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir turtinės žalos atlyginimą : 1354,08 Lt negautų pajamų dėl laikino nedarbingumo bei 143,23 Lt išlaidų vaistams.

Priteisti A. K. iš D. K. 309 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovo ir atsakovės po 27,75 Lt į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų byloje .

Sprendimą išsiųsti trečiajam asmeniui AB SEB Vilniaus bankui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą .