Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.;

1.2.4.9.; 2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.;

2.1.4.10.1.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.;2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16. 2.12.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.;2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.;

2015 m. rugpjūčio 28 d.

mažamečio nukentėjusiojo V. R. atstovams pagal įstatymą, tėvams ir civiliniams ieškovams D. R. ir R. R. ir įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kurioje

G. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, LR pilietis, vedęs, gyv. Vilniaus r. Avižienių sen., Klevinės s., (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „MPD ental“ vadovas, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. mušdamas mažametį tyčia sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2014 m. kovo 23 d., apie 17.40 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Klevinės vs. Linų g., uždaroje žaidimų aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojo mažametį V. R., gim. 2000-04-12, tai yra tyčia dešine koja įspirdamas į V. R. sėdmenis, dešine ranką paimdamas mažametį už sprando ir jį pastumdamas, savo dešine ranka sugriebdamas V. R. už dešinio dilbio, spausdamas jį ir traukdamas V. R., padarė V. R. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. J. kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, sutiko su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad vaiko ne žalojo, padarydamas tokius veiksmus, kaip įspirdamas jam į sėdmenis, paimdamas už sprando ir stumdamas, paimdamas jį už dešinio dilbio, spausdamas jį ir traukdamas tą vaiką. 2014-03-23 buvo šalia namų esančioje uždaroje sporto aikštelėje, kur žinojo, kad su kitais vietiniais vaikais žaidžia futbolą. Apie 18 val. sustojo šalia namo Linų g. 17 palaukti kaimyno, kuris su juo kartu turėjo važiuoti, tuo metu pamatė kaip nepažįstamas vaikinas įsikibo į jo sūnaus galvą. Kai pamatė smurtą prieš savo sūnų išlipo iš automobilio ir nuskubėjo į aikštelę, atstumas buvo apie 15 metrų. Taigi pamatęs, kad nepažįstamas vaikas, bendrijos privačioje aikštelėje skriaudžia-muša mažesnį už save vaiką, jo sūnų M. J., jis įbėgo į aikštelę ir tą nepažįstamą vaiką savo kaire atitraukė nuo savo sūnaus. Jokio smurto nevartojo. Jis pradėjo to vaiko klausti kodėl jis muša už save jaunesnį vaiką, vaikas pradėjo atsikalbinėti, jis siūlė jam eiti pas jo tėvus, jis nenorėjo ir tada jis liepė eiti iš aikštelės, nes čia besimušantys vaikai nepageidaujami ir jie išėjo kartu iš aikštelės. Jokių smurtinių veiksmų, tai kad jis su savo koja tam vaikui įspirtų į sėdmenis, paėmęs už vaiko sprando jį pastumtų, to nebuvo, tokių veiksmų jis prieš nepažįstamą vaiką nedarė. To vaiko netempė, už jokios jo rankos, vėlgi laisvai nuėjo į nurodytą namą. Jis tiesiog norėjo pakalbėti su jo tėvais. Atėjo prie namo durų, atidarė duris A. V., paklausė jos, ar pas ją atvažiavo tas vaikas, ji patvirtino. Pasakė jai, kad jis sumušė jo vaiką ir ji pakvietė mamą. Jai pasakė, kad jos vaikas skriaudė jo vaiką ir kad daugiau taip nebebūtų, nes tai buvo pirmas įvykis, kad vaikas muštų vaiką aikštelėje. Ji pradėjo šaukti ant savo vaiko, garsiai jį barti. Tada tas vaikas pradėjo verkti ir norėdamas apsiginti pradėjo sakyti, kad jis jį neva tempė. Pakalbėjus jis greitai išėjo, nes skubėjo į treniruotę. Tuo metu jokių pretenzijų niekas nereiškė. Tik vėliau jo žmona paskambinusi pasakė, kad atėjo su visa ,,komanda“ R. R. ir pasakė, kad kvies policiją. Kai pasišalinau iš įvykio vietos, R. R. iškvietė policiją ir surašė pareiškimą. Jo manymu šie žmonės buitinio konflikto pasekoje nori pinigų, bet jis nenori jiems mokėti, be to, privalo savo vaiką ginti. Dėl specialisto išvados, kur nurodyta dėl pirštų suspaudimo kraujosruvų, nežino, jis tik atitraukė tą vaiką, be to, vaikai žaidė krepšinį, sportavo, galėjo tos kraujosruvos atsirasti sportuojant. Prašo jį išteisinti ir civilinį ieškinį netenkinti (t. 1, b.l. 156, 160-161, 167, t. 2, b.l. 80-82).

Mažametis nukentėjusysis V. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad gyvena Pašilaičiuose su mama ir sese. Buvo pas draugą, žaidė futbolą, telefonas buvo padėtas, vaikas priėjo prie telefono ir sakė atiduoti telefoną. Vaikas pradėjo bėgt. Jis vaiką pasigavo ir pasakė, kad atiduotų telefoną. Jis vaiką pasiguldė, klausė ar dar lįs prie telefono, tada išėjo jo tėtis ir spyrė jam į užpakalį ir pasakė varyt iš čia. Tada vaiko tėtis, jį griebė už rankų, tempė iki vartų, prie vartų išsilaisvino, keikėsi. Vaiko tėtis pasakė ką Jūs darote aš iškviesiu policiją, tada pakvietė Dominyko mamą ir pasakė kad sumušė jo vaiką. Mama vakare parašė pareiškimą į policiją. 2014-03-23 vakare ar 17-18 val., negali parodyti. Žaidimų aikštelėje Linų gt., Klevinės k., Vilniaus r., prie Dominyko namų. G. jam spyrė, laikė už rankų ir už kaklo, varė jį iš aikštelės, keikėsi, kad daugiau jo nematytų, nemuši jo vaiko parodys ką reiškia nelygios jėgos. Nežino kodėl taip elgėsi, jis nematė ką darė vaikas su jo telefonu. Įvykį matė Dominykas ir draugai ir kaimynai, vardų nežino, bet jie nesikiš. Nežino ką G. matė, aikštelė po jo langais, gal matė kaip paguldė jo sūnų. Jis jį paguldė ant žemės, paklausė ar dar lysi prie jo telefono. Vaikas pasakė, kad lįs kiek norės. Jis jam netrenkė ir nemušė, tik pasiguldė, telefoną jis atsiėmė. Nieko jam nedarė, nei spyrė, nei mušė. G. spyrė jam aikštelėje prie išėjimo vartų kampe, tada griebė už rankų, pastūmė, spyrė į užpakalį, jautė didelį skausmą, paskui griebė už kaklo, spaudė ir stūmė, jis vos neparkrito, skausmas buvo labai didelis. Išėjus už aikštelės griebė už rankos dešinės ir pradėjo tempti, laiką ranką ties riešu, pajuto didelį skausmą, sunku buvo judinti riešą, buvo gal 4 dėmes, gal patempė, skaudėjo. Negalėjo sudėti rankų, bei įspyrė ir sunku vaikščioti buvo, mėlynių kakle nebuvo, mėlynės ant rankų buvo. G. J. už rankos tempė link Dominyko namų, kad pasakyti jo mamai, kad sumušė G. J. vaiką. G. J. paklausė ką jis daro, jis iškvies jam policiją, tada jis sakė kad jam iškvies. Giedriaus sūnus nieko nesakė tėvui. Negirdėjo nieko. Viską matė Dominykas ir kiti 3-4 vaikai (t.1, b.l. 69, 72-74, 106-112).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. savo duotus parodymus patvirtino per savo parodymų patikrinimą vietoje (t.1, b.l. 94-105).

Liudytoja ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą motina R. R. teisme parodė, kad 2014-03-23 kartu su sūnumi V. R., gim. 2000-04-12, buvo svečiuose pas jos draugę Vilniaus r., Klevinės k., Linų g. 21. Apie 17.40 val. ji su drauge A. V. buvo namuose, o jos sūnus V. R. žaidė žaidimų aikštelėje kartu su kitais vaikais. Netrukus į draugės namo durų skambutį paskambino jos kaimynas G. J., kuris stovėjo prie namo durų kartu su jos sūnumi. Jos sūnus buvo išsigandęs, verkė. Ji paklausė kas atsitiko, G. J. paaiškino, kad jos sūnus mušė jo sūnų. Patikslinusi pas sūnų, jis pasakė, kad nieko jis nemušė, o atvirkščiai G. J. jį sumušė, spyrė koja, tempė už rankos ir už sprando jį tempė. Jos sūnus verkė, pasakė, kad jis padėjo savo telefoną ant žolės, o Juzeno sūnus paėmė jo telefoną ir pradėjo žaisti. Sūnus paprašė padėti telefoną, bet tas nepadėjo. J. pasakė atsiprašau nesusilaukiau, jis neneigė kad spyrė. Netrukus jis išėjo prie savo namų, o vėliau ir išvažiavo. Netrukus priėjo vaiko tėvas, kuris liepė eiti iš aikštelės, vėliau jam įspyrė į užpakalį bei griebęs už rankos atitempė iki draugės namų. Sūnus skundėsi, kad jam skauda G. J. sužalota dešinė ranka, o taip pat sėdmenys. Įvykio dieną nuėjo pas G. J. aiškinti į namus, tačiau ji nebuvo. Vakare G. J. paskambino, liepė gerai pagalvoti, paimti pareiškimą, nes gali turėti nemalonumų, jis irgi turi pinigų ir galės pasipirkti teisėsaugą. G. J. padavė pareiškimą, kad jos sūnus sumuštas sužinojo iš tyrėjos. Prašo iš J. priteisti neturtinę žalą 15 000 eurų sūnaus naudai ir po 5800 eurų D. R. ir jai, nes vaikas patyrė stresą, atsirado psichologinis sukrėtimas, sumenkintas orumas bendraamžių vaikų akivaizdoje. Ji ir jos vyras taip pat patyrė stresą ir išgyvenimus. Sūnus gydėsi namuose, nelankė mokyklos (t. 1, b.l. 64-65, 66-68, t. 2, b.l. 31, 34-36).

Liudytojas E. N. parodė, kad jis matė kad buvo du vaikai, jie buvo keliese, žaidė krepšinį. Tada vienas iš jų paėmė vieno vaiko telefoną ir su juo pradėjo bėgioti. Tada to telefono savininkas pradėjo jį vytis ten ir tada jį pasivijo. Tada lyg tai paėmė krepšinio kamuolį ir kelis kartus padaužė į galvą. Tada jo tėtis pamatė atėjo ir pradėjo klausinėti ką tu čia darai, kodėl nuskriaudei jo vaiką. Tėtis paėmė už rankos ir nuvedė laikydamas už rankos (t. 1, b.l. 153-156, t. 2, b.l. 56-57).

Liudytoja L. M. parodė, kad 2014-03-20 apie 17.30 val. ji buvo savo namuose ir išgirdo triukšmą, sklindantį iš gretimai esančios žaidimo aikštelės, kuri yra maždaug apie 40 metrų nuo jos namo. Pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad vienas vaikas-berniukas tampė už kojos kitą berniuką, paskui smūgiavo į galvą. Vienas iš vaikų buvo M. J.. Netrukus į aikštelę įbėgo Mato tėtis, G. J., kuris vaikus išskyrė. Negali tvirtinti, kas buvo fizinis kontaktas. Smurto ir jėgos panaudojimo tikrai nematė (t. 1, b.l. 134-135, 136, t. 2, b.l. 55, 57-58).

Liudytoja A. V. parodė, kad 2014-03-23 pas ją į namus atvažiavo jos sūnaus D. V. klasiokas V. R. su savo mama Remigija. Vaikai žaidė futbolą, uždaroje žaidimų aikštelėje, esančioje šalia namo. Apie 18 val. atėjo kaimynas G. J., kuris pradėjo aiškinti, kad jų svečias V. R. kažką padarė. Ji pakvietė vaiko motiną, jie kalbėjosi, ji buvo už durų. V. R. buvo apsiverkęs, išsigandęs, sėdėjo ant žemės ir negalėjo pajudėti, nes jam skaudėjo koja po užpakaliu. Vaikas sakė ,,mama aš nieko nedariau, man skauda“. Kai papasakoja vaikas skausmą sukėlė G. J. spirdamas, aikštelyje, todėl, kad jis iš G. J. vaiko atėmė telefoną ir pargriovė ant žemės (t. 1, b.l. 128-129, t. 2, b.l. 66, 68).

L. V. B. parodė, tuo metu žaidė krepšinį, matė kad kažkas laksto, bet nekreipė dėmesio, įvykio nematė. Nematė, ar suaugusieji vartojo smurtą mažamečio atžvilgiu. Apie įvykį išgirdo iš Dominyko (t. 2, b.l. 65, 68-69).

Liudytojas H. M. parodė, kad 2014-03-23 kartu su G. J. norėjo važiuoti į futbolą. Jis tuo metu buvo prie mašinos, o G. J. buvo aikštelėje. Aikštelėje buvo kažkoks sujudimas, pamatę, kad G. J. atitraukia savo vaiką nuo kito vaiko. Ranka truktelėjo ir taip atitraukė. M. gulėjo ant žemės, paklausė ,,iš kur tu esi“. Vaikas parodė į 21 namą ir jie nuėjo kartu iki namo. Jis su berniuku ėjo šalia. Apart to, kad atitraukė ranka, daugiau nieko nebuvo. Nematė, kad vaikas šlubuotų (t. 2, b.l. 64, 69-70).

Liudytoja (nepilnametė) D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ten buvo sakyta, kad tas mažas berniukas atėmė nukentėjusiojo telefoną, o tas berniukas, kuris yra nukentėjęs bandydamas jį atsiimti užgulė tą berniuką. Ji matė kad tas berniukas buvo užgulęs kitą berniuką, kuris buvo pasiėmęs ne savo telefoną. Tada atėjo to berniuko, kurį užgulė tėtis ir iš pradžių jam pagrasino, o tas berniukas atsitraukė ir prašė, kad jo nemušti. Tada tas vyras atrodo pasigavo tą berniuką už rankos ir jai iš pradžių pasirodė, kad spyrė tam berniukui į užpakalį nesmarkiai ir liepė tam berniukui eiti namo. Tai tas berniukas nubėgo namo, o tas vyras jį vijosi ir atrodo paskui paėmė už rankos ir daugiau nematė, nes jie užėjo už tvoros. Į klausimą kur tai viskas buvo ir gal atsimena kokiu laiku, atsakė, kad laiko tikslaus nepasakys tai gali būti 5, 6 val. tai galėjo būti 2014 metų kovo mėnesį, viduryje-pabaigoje, tai buvo žaidimų aikštelėje. Į tai kokius tikslius suaugusio vyro veiksmus galI nurodyti, panaudotus prieš berniuką ar juos aiškiai matėte ir kur ji pati tuo metu buvo, atsakė, kad ji sėdėjo ant suoliuko, matomumas buvo geras, veiksmai kaip sakė, kad vyras spyrė nesmarkiai, bakstelėjo su koja ir vėliau paėmė už rankos. Į klausimą ar ji pati įvykio metu nukentėjo, atsakė, kad ne. Į tai ar galėtų nurodyti kokius nors dar liudytojus, kurie būtų buvę šalia ir galėtų paliudyti, pakomentuoti visą šį įvykį, atsakę, kad ne. Į tai ar tas suaugęs vyras jai pažįstamas ir ar nedarė jai kokios nors įtakos, jo aplinka, atsakė, kad ji tą vyrą mačiusi buvo, bet asmeniškai nepažįsta, atpažinti galėtų (t.1, b.l. 132-133).

Liudytojas mažametis D. V. ikiteisminio tyrimu metu parodė, kad V. R. yra jo klasiokas, geras draugas, kuris sekmadienį, tai būtų kovo 23 dieną, šiais metais buvo atvykęs pas jį į namus Klevinės kaime, Avižienių sen., Vilniaus r. Klasioko mama su jo mama buvo jo namuose, o jis pats su V. R. žaidė futbolą aptvertoje aikštelėje šalia namų. Jau buvo po pietų, link vakaro, kai pastebėjo kaimynų berniuką, vardu Matą, kuris gyvena netoliese, tai tas M., kuris yra antrokas, buvo pasiėmęs V. R. telefoną antrą kartą ir su juo bėgiojo. V. R. tai pamatęs M. pasakė, kad tas atiduotų jo telefoną. Kažkaip buvo nusisukęs, kur jam atsisukus, pastebėjo, kad į aikštelę bėgo suaugęs vyras vardu G., kuris žino yra Mato tėtis. V. R. stovėjo aikštelėje jau su savo telefonu, M.buvo šalia, stovėjo netoli V. R.. Jis taip pat buvo šalia. G.bėgdamas prie V. R. pradėjo jam sakyti, „kas tu per debilas, kodėl muši mano vaiką“ ir prisiartinęs prie V. R.. G. pasakė V. R. „pizdink iš čia ir daugiau nesirodyk“. V. R. apsisukęs, pasakęs kad eina iš čia, pradėjo eiti iš aikštelės ir tada pamatė, kad G. su savo galimai dešine koja spyrė V. R. į užpakalį. V. R. kažkaip atsisuko, pamatė, kad G.eina dar link jo, tai buvo prie aikštelės kampo. Atsimena V. R. pasakė Giedriui , ,, nemušk manęs“, G.pasakė, kad V. R. greičiau eitų iš aukštelės, G.dar su savo irgi berods dešine ranka čiupo V. R. už sprando ir tempė jį iš aikštelės. G.su V. R. išėjo iš aikštelės, pastūmęs su ranka, paleido. V. R. dar girdėjau pasakė Giedriui, „kodėl Jūs taip darot, man skauda“, kiek atsimena G. atsakė „kur tu gyveni, ką čia aiškini“. V. R. paminėjo kad atvažiavo pas jį į svečius, tada G., supratęs galimai, kad Domas tai jis, pasakė, „einam pas tavo mamą“. T. G. ir V. R. priėjo prie jo kiemo vartų ir pastebėjo, kad G.tiesiog paėmė V. R. už dešinės rankos, aukščiau riešo ir pradėjo tempti V. R. link jo durų. V. R. priešinosi, bandė išsilaisvinti. Jis pats irgi užėjo pro vartelius į savo kiemą. T. G. pabeldė į jo namo duris, kiek atsimena jau nebelaikė V. R. už rankos. Duris atidarė jo mama Asta ir G. pasakė „čia Jūsų svečias“, atsimena, kad jo mama Asta, pakvietė V. R. mamą Remigiją, kuri išėjo į lauką. G. sakė, kad V. R. sumušė jo sūnų. V. R. stovėjo šalia, verkė, sakė, kad jam skauda, kad G. jam įspyrė į „šikną“. Kas ką sakė toliau nelabai prisimena, tik G. prisipažino, kad iš tikrųjų įspyrė V. R., sakė „taip prisipažįstu aš jam įspyriau į užpakalį“. Remigijai jam pasakius, kad jis blogai pasielgė, G. tai patvirtino „kad jis blogai pasielgė“. G. matė, kad išėjo iš jo kiemo, nuėjo į aikštelę, kurioje buvo jo sūnus M., su kuriuo nuėjo pas save į namus. Kiek žino Mato ir Giedriaus pavardė yra J.. Jam buvo baisu kai G. atbėgo ir įspyrė draugui, galvojo, kad G. gali ir jį nuskriausti, nes buvo įsiutęs. Jam nemalonu buvo, kad suaugęs vyras taip pasielgė (t.1, b.l. 113-114).

D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad nelabai prisimena įvykį. Jie žaidė, vaikas paėmė telefoną, tada Vitas jį pasigavo, atidavė telefoną, tada atėjo G., įspyrė Vitui ir išvarė iš aikštelės. Vitas pradėjo vaikytis matą, pagavo, paėmė savo telefoną ir toliau jie žaidė. Tada atbėgo G., pasakė, kad dingtų iš aikštelės ir praeidamas įspyrė. Vitas pasiėmė savo daiktus, G. rėkė „pizdink“ iš čia ir pagriebė Vitą už sprando. Vitas paklausė kas jam leido taip elgtis su juo, kvies policiją. G. paėmė už kairės rankos ir tempė iš aikštelės Vitą, keikdamasis, neatsimins tiksliai. G. kaire ranka tempė Vitą prie durų. Vitas stovėjo priešais į G.. G.nugara į jo namus stovėjo. Šalia jo stovėjo V. B., jis kaimynas jo, jam 15-16 m. Dominyka ir Enrikė buvo dar-jie iš kitos gatvės, pavardžių nežino. Iš suaugusiųjų nieko nebuvo. G. iš pykčio taip elgėsi, kad lindo prie jo vaiko Vitas. Nežino ar matė kas įvyko. V. R.-jo pavardė. Vitas atsisuko į Giedrių, kai jau įspyrė. Vitas apsisuko, nes jam skaudėjo, sureagavo greitai. Matė kaip tempė, sakė jam skauda, paleisk, už sprando paėmė ir pastūmė. Giedriaus sūnus-M.. Vitas paėmė ir paguldė jį, pakišo koją ir pasiguldė, išplėšė telefoną savo iš jo rankų, jis atsistojo. Nematė, kad V. M. trenktų ar jį muštų. Buvo trumpam nusisukęs, bet iš esmės viską matė. M.niek nepatyrė, stovėjo jo kieme, juokėsi su sese. G. M. nieko nesakė, stovėjo prie tvoros ir tylėjo (t.1, b.l. 115-116).

Ikiteisminio tyrimo metu mažametis liudytojas D. V. savo duotus parodymus patvirtino savo parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 117-125).

Specialisto išvadoje Nr. G. 964/14 (01) nurodyta, kad V. R. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-03-23), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas būdingas suspaudimui pirštu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (t.1, b.l. 75).

Specialisto išvadoje Nr. G. 1415/14(01) nurodyta, kad V. R. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-03-23), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas būdingas suspaudimui pirštu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Turimuose medicininiuose dokumentuose nurodytos sėklidės, sėdmenų, šlaunies sumušimo diagnozės, ekspertiniu požiūriu, nepagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, todėl kūno sužalojimu nevertinamos. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. V. R. galėjo jausti fizinį skausmą (t.1, b.l. 92).

Specialistas V. K. palaikė savo specialisto išvadą Nr. G. 964/14 (01). Tyrimas buvo pradėtas kovo 24 d. Pagal policijos užduotį buvo mažametis apžiūrėtas, lydėjo tėvas. Sakinys apie spyrimą buvo parašytas iš vaiko žodžių. Vertino medicininį lapą. Konstatuota viena kraujosruva. Buvo šviežia, atitiko įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Suspaudimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvadoje Nr. G. 1415/14 (01) vertino medicininę dokumentaciją ir pirminę išvadą. Buvo pateikti išrašai. Kūno sužalojimų nenustatyta. Sumušimas- klinikinė diagnozė. Objektyvių sumušimo požymių nerado aprašytų. Būklė buvo aprašyta, bet viskas buvo normaliai, patinimų, mėlynių nebuvo. Dėl sėklidžių sumušimo ir iš medicininių dokumentų jis pats apžiūrėjo. Gali būti, kad išorinių požymių nėra, tačiau skausmas yra. Pažeistas anatominis vientisumas audinių- dėl to nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b.l. 67-68).

Kaltinimo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta nepilnametės liudytojos D. D. ikiteisminio tyrimo apklausos vaizdo įrašu perklausyto teismo posėdyje ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l., t. 2, b.l. 1, 7-9, 10-13, 14-22, 24-30, 37-41, 42-56, 79-86, 142-143, t. 2, b.l. 76).

Nors kaltinamasis G. J. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau, teismo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. G. J. pats pripažįsta, kad 2014-03-23 vaiką savo kaire atitraukė nuo savo sūnaus, tačiau vaikui netrenkė, koja nespyrė. Tokiu būdu kaltinamasis iš dalies pripažino, kad jo rankos ir vaiko rankos srities sąlytis iš tikro buvo. Vaiko mama R. R. parodė, kad vaikas buvo labai išsigandęs, verkė, sakė, kad jam skauda, sakė, kad J. J. tempė už rankos ir už sprando jį tempė. Liudytoja D. D. parodė, kad jai iš pradžių pasirodė, kad spyrė tam berniukui į užpakalį nesmarkiai ir liepė tam berniukui eiti namo.Tai tas berniukas nubėgo namo. Tas vyras jį vijosi ir atrodo paskui paėmė už rankos. Mažametis liudytojas D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. J. koja spyrė V. R. į užpakalį, V. R. kažkaip atsisuko. Atsimena V. R. pasakė Giedriui , „ nemušk manęs‘. G. J. pasakė, kad V. R. greičiau eitų iš aikštelės, G. J. dar su ranka čiupo V. R. už sprando ir tempė jį iš aikštelės. Pats nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė ant lėlės manekeno, kur jam G. J. įvykio metu sudavė. Kaltinamasis G. J. teigė, kad vaiką tik atitraukė su ranka nuo savo sūnaus. Aiškinantis sužalojimo aplinkybes teisme buvo apklaustas specialistas V. K., kuris paaiškino, kad yra rasta kraujosruva dešiniame dilbyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčių daiktu. Sužalojimas būdingas suspausdinant pirštu. Sužalojimas vertinamas nežymių sveikatos sutrikdymu. Be to vaikas patyrė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad iš pateiktų išrašų iš Santariškių klinikos matyti, kad yra nurodyta diagnozė: sėklidės, kapšelio sumušimas. Kiek skausminga dešinės sėklidės palpacija, diagnozė: sėklidės ir dešinės šlaunies sumušimas. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nurodytos sėklidės, sėdmenų, šlaunies sumušimo diagnozės, ekspertinių požiūriu, nepagrįstos objektyviais trauminio požymiais ir kūno sužalojimų nevertinamos, tačiau teismas neatmeta galimybės, kad tokie sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku. Teismas nemano, kad šioje byloje vaikas, duodamas parodymus, sakė netiesą, nes jo parodymai logiški, nuoseklūs, detalizuoti. Be to, panašiai įvykio aplinkybes nukentėjusysis po įvykio nurodė ir savo motinai. Byloje pateiktas išrašas iš Santariškių klinikos patvirtina, kad mažamečiui vaikui po šio įvykio buvo rekomenduotas režimas 1 savaitę.

Aptarti įrodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad G. J. 2014 m. kovo 23 d., apie 17.40 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Klevinės vs. Linų g., uždaroje žaidimų aikštelėje, kitų asmenų akivaizdoje, sužalojo mažametį V. R., gim. 2000-04-12. t. y. padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Akivaizdu, kad iš vaizdo ir kūno sudėjimo matyti, kad nukentėjusysis yra mažametis, t.y. vaikas kuriam nesukako 14 m. Kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nustatyta, kad mažametis vaikas buvo sužalotas, t. y. nežymiai sutrikdyta jo sveikata, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad tas sužalojimas iš tikrųjų berniukui buvo padarytas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad G. J. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra, suvokė, kad netinkamai elgdamasis, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajam V. R. sukėlimu ir nežymaus kūno sužalojimu. Akivaizdu, kad šia veika buvo pažeista labai svarbi visuomeninių santykių sritis – mažamečio asmens interesai ir šio nusikaltimo pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui. Nors teisme kaltinamasis paaiškino, kad tokiu elgesiu siekė apginti savo sūnų, tačiau toks kaltinamojo elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą ir nori taip elgtis. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad Vaiko teisių konvencijos (priimta G. A. 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, glaudžiai siejasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Tuo paaiškinama ir įstatymų leidėjo nustatyta pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalyje sugriežtinta mažamečio sveikatos apsauga nuo fizinio ar kitokio smurto, tokio nusikaltimo laikymas kvalifikuotu nusikaltimu, numatytu, vadovaudamasis BK 3 str., 140 str. 3 d.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas G. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Nusikalto būdama neteistas (1 t. b .l. 169). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. G. J. praeityje baustas administracine tvarka, dirba, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 170-172), dirbantis. Padaryta nusikalstama veika truko santykinai trumpą laiko tarpą, nesukėlė itin sunkių pasekmių. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. J. už nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį –baudą (t. 1, b.l. 168-178).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo mažamečio įstatyminiai atstovai R. R. ir D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 26 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesines palūkanos iki visiško ieškinio įvykdymo (t. 1, b.l. 15-16, t. 2, b.l. 39-40).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusysis mažametis V. R. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo G. J. veiksmų. Pasak nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, dėl G. J. nusikalstamos veikos sūnus V. R. patyrė stresą, atsirado psichologinis sukrėtimas, sumenkintas orumas bendraamžių vaikų akivaizdoje, o ji ir jos vyras taip pat patyrė stresą ir išgyvenimus. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, mažamečiam vaikui dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad G. J. veiksmai ir smurtavimas prieš nukentėjusįjį buvo vienkartinio pobūdžio; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie būtų sukėlė sunkesnes pasekmes V. R., nebuvo padaryta; nėra jokių sunkių išliekamųjų pasekmių; taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, sprendžia, kad pareikštas R. R. ir D. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo G. J. jų naudai priteistina 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų prašymas dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas. CK 6.37 ir 6.210 str. reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Pagal (duomenys neskelbtini) str. baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala. Todėl šis klausimas paliktinas nenagrinėtu ir gali būti sprendžiamas pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka. Kitoje dalyje nukentėjusiojo atstovų ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiųjų D. R. ir R. R. 600 eurų patirtos išlaidos advokatui, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti, pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str., 2 d.), (t. 2, b.l. 39-40, 42-43, t. 2, b.l. 79).

Nutarimui įsiteisėjus ir įvykdžius nuosprendį dėl žalos ir proceso išlaidų išieškojimo Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi panaikintinas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014-06-17 nutarimu paskirtas laikinas apribojimas nuosavybės teisės į G. J. turtą (t. 1, b.l. 31-35, t. 2, b.l. 29-30).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 5 kompaktinės laikmenos su nepilnamečių liudytojų apklausos protokolų vaizdo įrašais saugotini byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 2, b.l. 1).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 300-308, 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir, vadovaudamasis BK 3 str. 1, 2 d., nuteisti 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

N. V. R. įstatyminių atstovų D. R. ir R. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. J. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. J. 600 eurų D. R. ir R. R. advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir įvykdžius nuosprendį dėl žalos ir proceso išlaidų išieškojimo Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014-06-17 nutarimu paskirtą laikiną apribojimą nuosavybės teisės į G. J. turtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 5 kompaktines laikmenas su nepilnamečių liudytojų apklausos protokolų vaizdo įrašais saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.