- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- AS-261-551-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00467-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Patikslindamas skundą pareiškėjas teismui pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, nurodė, kad yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl jo sunkios turtinės padėties.
2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo vykdymą. Nurodė, jog nemokama teisinė pagalba pareiškėjui reikalinga nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1186-779/2013 Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pareiškėjas prašė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus sustabdytas 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo vykdymas, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 44-45) pareiškėjo P. Š. skundas priimtas. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintas iš dalies. Sustabdytas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo turtinę padėtį, kuri pagrįsta metine pelno mokesčio deklaracija, nusprendė, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, todėl jo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino.
Teismo nuomone, tikslinga nagrinėjamoje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užregistruota civilinė byla Nr. 2-1186-779/2013, kurioje iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėją atstovavo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Aldevinas. Ščigla. Iš LITEKO sistemoje registruotų įvykių ir prisegtų bylos dokumentų matyti, jog į civilinės bylos nagrinėjimą pareiškėjas atvyko su atstovu pagal įgaliojimą, tačiau teismas neleido jam dalyvauti bylos nagrinėjime, pripažindamas jį netinkamu atstovu. Byloje nedalyvavo ir advokatas A. Ščigla. Po to pareiškėjas teismui teikė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus sustabdytas 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo vykdymas, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas. Matyti, jog civilinės bylos nagrinėjimas tęsiamas. Pareiškėjas nurodo, jog teisinė pagalba jam reikalinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nustatė, kad antrinė teisinė pagalba ginčijamu sprendimu pareiškėjui nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51 straipsnio l dalimi, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nustačius, jog pareiškėjas gali vesti bylą pats arba per atstovus. Tačiau, nustatęs aukščiau paminėtas faktines aplinkybes, jog pareiškėjo atstovas civilinėje byloje negalėjo dalyvauti, pareiškėjas nurodo, jog pats gintis nesugeba, o civilinės bylos nagrinėjimas tęsiamas, teismas nusprendė, kad tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo nuomone, nesiėmus užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes iki išsispręs šis ginčas bus nagrinėjama ir gali būti išnagrinėta civilinė byla dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nesuteikiant antrinės teisinės pagalbos.
II.
Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atskirąjį skundą (b. l. 62-63), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodoma, kad taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė be papildomo Tarnybos sprendimo realiai neatliks šiai procesinio pobūdžio priemonei skirtos funkcijos – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Panaikinus (sustabdžius) Tarnybos 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SP-1020(7.1896) „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ lieka galioti Tarnybos sprendimas, kuriuo P. Š. antrinę teisinę pagalbą teikti skirtas advokatas A. Ščigla. Šiuo metu advokatas A. Ščigla yra nutraukęs sutartį su Tarnyba bei antrinės teisinės pagalbos nebeteikia. Kaip matyti iš pateikto bylų perdavimo akto, advokatas A. Ščigla neįsipareigojo pabaigti P. Š. bylos. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba negalės vykdyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nepriėmusi atskiro individualaus teisės akto – sprendimo dėl advokato pakeitimo, su kuo Tarnyba kategoriškai nesutinka, kadangi:
1. 2013 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. SP-1020(7.1896) „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ buvo priimtas motyvuojant ne vien Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu – pareiškėjas savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, bet ir VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu – asmuo nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalba. Todėl teismas, priimdamas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo, turėjo nurodyti argumentus (motyvus), kodėl reikalavimo užtikrinimas taikytinas esant pareiškėjo nebendradarbiavimui.
2. Teikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš akcinės bendrovės „Lesto“ atlyginimo, advokatas pareiškėjui jau būtų keičiamas 4 kartą, o pareiškėjas nepateikia (nenurodo) nebendradarbiavimą paneigiančių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstą abejonę dėl nebendradarbiavimo, todėl advokato pakeitimas, esant nebendradarbiavimui iš pareiškėjo pusės, prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir efektyvumo principams bei nėra aišku, kaip turėtų būti užtikrinamas ir įgyvendinamas tinkamas asmens teisių gynimas esant pareiškėjo nebendradarbiavimui su jam paskirtu advokatu.
3. Pareiškėjui antrinė teisinė pagalba reikalinga tik formaliai, kadangi pareiškėjas neatsižvelgia į jam skirtų advokatų konsultacijas, teisinės pozicijos pasirinkimą reikalauja daryti teisiškai nepagrįstus, nemotyvuotus sprendimus, teisinę poziciją bei argumentaciją derina ne su advokatu, o savarankiškai pasirinktu privačiu teisininku, todėl egzistuojant tokiomis aplinkybėmis negali būti užtikrintas veiksmingas antrinės teisinės pagalbos teikimas.
Atsižvelgdama į tai, Tarnyba prašo panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi laikinas ginčijamo sprendimo sustabdymas nėra konservacinio pobūdžio, bet įpareigoja Tarnybą atlikti papildomus veiksmus, kurie prieštarauja VGTPĮ 3 straipsnyje nustatytiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti teisine pagalba ir materialiosioms bei procesinėmis teisėmis principams.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. Š. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
Nurodo, kad nors Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui tęsiamas, tačiau nebūtinai šią antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui turi teikti advokatas A. Ščiglą, jei jis to daryti negali.
Pažymi, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sistemingai pareiškėjui kliudo gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjas kreipėsi 2010 m. liepos 2 d. dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimo nesulaukė. 2011 m. liepos 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi pasisakė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra teiktina. Advokatas A. Ščigla tik 2012 m. spalio 15 d. surašė ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. 2012 m. pabaigoje advokatas A. Ščigla pareiškėjui pranešė, jog su Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nebedirbs, nedalyvavo teismo posėdyje 2012 m. pabaigoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, perkeldamas teismo posėdį, o vėliau 2013 m. į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą du teismo posėdžius neatvyko. Pareiškėjas prašo, kad advokatas A. Ščigla pabaigtų pradėtą darbą.
Pagrindas pareiškėjui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra išlikęs ir apie tai jis informavo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, pateikdamas 2013 m. balandžio 23 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkintas ir sustabdytas skundžiamas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 3 d. 3 p.).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).
Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS146-674/2011). Be to, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje paprastai būna individualus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nagrinėjamu atveju tikslinga išlaikyti status quo iki bus išnagrinėtas pareiškėjo ir AB „Lesto“ ginčas civilinėje byloje Nr. 2-1186-779/2013 ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi teismui civilinėje byloje neleidus dalyvauti bylos nagrinėjime pareiškėjo pasirinktam atstovui pagal įgaliojimą, kaip netinkamam atstovui, pareiškėjui negalint gintis pačiam, o palikus šioje administracinėje byloje ginčijamą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. SP-1020-(7.1896) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo galioti, civilinė byla gali pasibaigti neužtikrinus tinkamos pareiškėjo teisių ir interesų gynybos, todėl šioje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo pateiktas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. SP-1577(7.1896) „Dėl advokato pakeitimo“ įrodo, jog atsakovas skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo jau įvykdė ir nusprendė vietoj advokato A. Ščiglos, kuris nutraukė su Tarnyba sutartį ir antrinės teisinės pagalbos nebeteikia, paskirti kitą – advokatę Giedrę Striaukienę, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė be papildomo Tarnybos sprendimo neatliks šiai procesinio pobūdžio priemonei skirtos funkcijos – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, netenka prasmės.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdytas ginčijamo administracinio akto galiojimas, teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.