Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. S. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio iš esmės. Skunde (b. l. 1-2) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Mano, kad atsakovas nevisapusiškai išnagrinėjo jo prašymą ir pateiktą informaciją bei priėmė skubotas išvadas. Pareiškėjas apklausos metu atsakovui paaiškino visas priežastis ir argumentus, kodėl jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir prašosi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad nuo 2004 iki 2005 metų tarnavo (duomenys neskelbtini) armijoje, 2008 m. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kare, kariavo (duomenys neskelbtini) pusėje, todėl po karo prasidėjo pastovūs konfliktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2011 m. dėl dalyvavimo 2008 m. kare „(duomenys neskelbtini)“ jį pagavo ir sulaužė jam stuburą, todėl baimindamasis dėl savo sveikatos būklės ir persekiojimo jis išvyko iš (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 8-9) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas neįvardino nei konkrečių Migracijos departamento padarytų išvadų, kurios buvo tariamai nepagrįstos, nei priežasčių, dėl kurių jis nesutinka su šiomis išvadomis, todėl konstruktyviai vertinti pareiškėjo skundo argumentus neįmanoma. Pareiškėjas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, nes mano, jog vien prašymo pateikimas pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. (duomenys neskelbtini) situacija tapo įtempta, todėl jis negali grįžti namo. Apklausos metu paaiškino, kad 2008 m. jis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) kare su (duomenys neskelbtini), kariavo (duomenys neskelbtini) armijoje, dėl to, po karo prasidėjo pastovūs konfliktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2011 m. dėl dalyvavimo 2008 m. kare „(duomenys neskelbtini)“ jį pagavo ir sulaužė jam stuburą. Pareiškėjas nurodė, kad neturi kur apsigyventi. Jokios kitos informacijos, susijusios su išvykimo iš kilmės valstybės motyvais, pareiškėjas nepateikė nei Migracijos departamentui, nei pateikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Įvertinęs pareiškėjo nurodytus prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, arba žmogaus teisių pažeidimų. Pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui grėstų persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Pareiškėjo pasakojimas apie „kitataučių“ persekiojimą dėl dalyvavimo 2008 m. kare yra neįtikinamas ir turėtų būti vertinamas kritiškai. Jokio loginio ar faktinio pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys (sudarantys virš 80% šalies gyventojų) patiria tautinių mažumų persekiojimą, nėra. Taip pat nėra jokių priežasčių manyti, kad dėl tariamų asmeninio pobūdžio konfliktų su privačiais asmenimis ir užpuolimo pareiškėjas negalėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, kurių pirminė pareiga yra ginti šalies piliečius nuo tokio pobūdžio nusikalstamos veikos. Pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos atsisakytų ginti savo šalies piliečius nuo „kitataučių“ išpuolių arba toleruotų karo veteranų persekiojimą, nenustatyta. Remiantis viešais informacijos šaltiniais, 2008 m. karo veteranai (duomenys neskelbtini) yra nepatenkinti nepakankamumu valdžios dėmesiu dėl jų socialinio aprūpinimo, išmokų, lengvatų, tačiau nėra jokių duomenų, nors iš dalies patvirtinančių pareiškėjo užuominas apie veteranų persekiojimą iš tautinių mažumų pusės.

Apibendrinus turimos informacijos visumą bei remiantis protingumo ir logiškumo kriterijais, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas yra nelogiškas, neįtikėtinas ir turi būti atmestas. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo pateikimo aplinkybės, jis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas vienintelio tikslo ? įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis (atleidimas nuo atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą, materialinės priėmimo sąlygos ir t. t.). Pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas apsiribojo bendrais teiginiais ir net nekomentavo priežasčių, dėl kurių jo prašymas buvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Tai tik patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimu panaikinti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą nėra siekiama pagrįsti tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinumą, o tiesiog piktnaudžiaujama prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis su tikslu apsunkinti teisėto ir pagrįsto sprendimo vykdymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Šio ginčo esmė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. S. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar buvo teisinis pagrindas pareiškėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

Prieglobsčio prašytojo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – prieglobsčio byla) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-05-04, D. S. kartu su kitais trimis (duomenys neskelbtini) piliečiais, buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK pareigūnų Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Su savimi užsienietis turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją bei buvimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (prieglobsčio byla 0627, b. l. 45). 2012-05-06 pareiškėjas apklaustas (prieglobsčio byla b. l. 8-9). 2012-05-07 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyboje D. S. pateikė raštišką prašymą Migracijos departamentui suteikti jam prieglobstį. Kaip priežastis, dėl kurių buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. (duomenys neskelbtini) situacija tapo įtempta. Kadangi 2008 m. jis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kare su (duomenys neskelbtini), kariavo (duomenys neskelbtini) armijoje, todėl po karo prasidėjo pastovūs konfliktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2012-05-07 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo paleistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (prieglobsčio byla b. l. 13).

(duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas; taip pat nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), Lietuvos Respublikoje, nes jo pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje, ar tarptautinės apsaugos poreikio pagrindimo; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo bei įsigaliojus galutiniam sprendimui jo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežastims, dėl kurių remiantis Įstatymo 128 str. 2 d., sprendimo dėl užsienieč1io išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą siekiant uždrausti jam atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (prieglobsčio byla, b. l. 50-52).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Pagal Įstatymo 86 straipsnį, galimos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.

Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas.

Pagal Įstatymo 83 str. 1 d., kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.).

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktuose. Pagal minėtas įstatymines nuostatas baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie bendrą politinę, žmogaus teisių ir saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), 2010-11-29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie užsienio valstybėse prieglobsčio prašiusių (duomenys neskelbtini) piliečių grąžinimą į (duomenys neskelbtini); 2010-07-09 pažyma Nr.(duomenys neskelbtini) apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), taip pat statistiniais (apklausų) duomenimis (prieglobsčio byla; b. l.34-35; 36-37, 38-44). Minėtuose dokumentuose nurodoma, kad viena didžiausių problemų šiuo metu šalyje yra prasta ekonominė padėtis, kas įtakojo asmenų persikėlimą ir nenorą grįžti.

Atsižvelgęs į pažymose esančią informaciją apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje bei pareiškėjo bylos faktinę medžiagą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, arba žmogaus teisių pažeidimų. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra finansine krizė ir galimybės išlaikyti save nebuvimas, kas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Iš pareiškėjo paaiškinimų 2012-05-07 apklausos metu galima daryti išvadą, kad jo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) susijęs su asmeninėmis bei ekonominėmis priežastimis, o ne su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijais. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 2004-2005 m. tarnavo armijoje, 2008 m. prasidėjus karui, kariavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kare. Po armijos prasidėjo konfliktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2011 m. dėl dalyvavimo 2008 m. kare „(duomenys neskelbtini)“ jį pagavo ir sulaužė jam stuburą, todėl baimindamasis dėl savo sveikatos būklės ir persekiojimo pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini). 2012-04-18 lėktuvu nuskrido į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iš kur traukiniu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei bandė į važiuoti į (duomenys neskelbtini) (norėjo ten prašytis prieglobsčio), tačiau nebuvo įleistas. Nusprendęs vykti į Lietuvą, pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini), iš kur 2012-05-03 taksi automobiliu nuvyko iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kurią kirto pėsčiomis. Būdamas Lietuvos teritorijoje, įsėdo į maršrutinį autobusą, kuriuo atvyko į Vilnių. Prieglobsčio prašytojo nurodytą kelionės maršrutą iš dalies patvirtina jo pase esantys pasienio kontrolės spaudai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir pareiškėjo pateiktą informaciją, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių prieglobsčio suteikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų motyvų ir jokios informacijos, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo ar smurto, kurie sąlygojo jo išvykimą iš kilmės valstybės. Pagrindo, kad pareiškėjui grėstų persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniams įsitikinimams, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenustatė. Jokio loginio pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys (sudarantys virš 80% šalies gyventojų) patiria tautinių mažumų persekiojimą, nėra.

Vadovaudamasis prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų ar įrodymų, kad jo kilmės šalyje jis negalėjo gauti valstybės apsaugos nuo persekiojimo arba smurto, jo teisių pažeidimų, tariamai vykdomų nevalstybinių dalyvių. Tokio pat požiūrio dėl nevalstybinių subjektų pažeidimų laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų taikymą. Pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl jo priklausimo rizikos grupėms ar persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų, nėra pagrindo manyti, kad jį grąžinus į kilmės šalį jam galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui, o jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai nepagrįsta, nes nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK) išleistame „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte apibrėžta, kad „migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Jeigu asmuo yra vedinas vien ekonominių sumetimų, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis“. Pagal byloje esančius duomenis apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje bei tai, kad pareiškėjas neturi kur gyventi, galima padaryti išvadą, kad pagrindiniai motyvai paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra ekonominiai, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) susiejo su ekonominėmis priežastimis, kurios visiškai nepriklauso nuo pareiškėjo tautybės bei nesąlygoja tarptautinės apsaugos būtinumo.

Skunde teismui pareiškėjas nenurodė papildomų, jo prašymo nagrinėjimo metu nenurodytų išvykimo iš kilmės valstybės ir jo persekiojimo priežasčių. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jo atstovė taip pat nenurodė teismui jokių papildomų aplinkybių ar argumentų. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų jo sulaikymo ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu visumą, tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo supažindintas su visomis jo pareigomis ir teisėmis, bei nebuvo jokių kliūčių jas įgyvendinti, nurodant visas galimo persekiojimo priežastis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išvykimo priežastys nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes neatitinka nei persekiojimo, nei smurto, nei diskriminacijos apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bei tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimą.

Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties “ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 77 str. 2 d., ir nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, bei atsisakė suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir sprendimus priėmė remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini)(prieglobsčio b. l. 45-49), kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Atsisakius pareiškėjui suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), nes priežasčių, dėl kurių jam nebūtų galima grįžti į savo kilmės valstybę nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Federacijos ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Federaciją“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.