Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorams Renaldai Kučinskaitei, Aidui Valatkevičiui, nukentėjusiajam E. B., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-10-01 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-nemokami darbai,

2) 2011-10-04 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskirta laisvės apribojimas 1 m. 3 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

R. R., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2006-03-16 pagal LR BK 165 str. 1 d., 178 str. 4 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. viešais darbais 6 mėn.,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. ir R. R. 2011 m. liepos 27 d., apie 16 val., viešoje vietoje-(duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų užpuolė nukentėjusįjį E. B. ir sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir taip dėl odos nubrozdinimo pasmakrės dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio abipusio lūžimo kampo srityje dešinėje ir kaklelio srityje kairėje, padarė E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.

Be to, R. G. ir R. R. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai-R. B., S. D., B. A., N. B. akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam E. B. ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarė E. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju, R. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. liepos 27 d. po pietų su bendrakaltinamuoju (duomenys neskelbtini) ir pažįstamu (duomenys neskelbtini) buvo prie(duomenys neskelbtini), gėrė alų, prieš tai buvo gėręs degtinės, jautėsi apsvaigęs. Netoliese buvo ir nukentėjusysis su savo kompanija, jų buvo apie šešis žmones, jie taip pat gėrė alų. Iki šio įvykio nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) pažinojo iš matymo. Kaltinamasis su kažkuo iš savo kompanijos nuėjo nukentėjusiojo kompanijos paprašyti parūkyti, tačiau tarp abiejų grupių kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis sudavė du kartus (duomenys neskelbtini) delnu per pakaušį, nuo šių smūgių jis nenugriuvo, vėliau spyrė į šoną, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant šono. Ką tuo metu darė bendrakaltinamasis, nematė.

Ieškinio dėl turtinės žalos nepripažįsta, o dėl neturtinės-pripažįstu dalinai.

Apklaustas kaltinamuoju, R. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad prie kapų tvoros gėrė alų savo kompanijoj, o šalia nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) kompanija irgi gėrė. Iš pradžių atėjo vienas žmogus iš tos kompanijos, po ko buvo pasigesta (duomenys neskelbtini) piniginės. Kaltinamieji suprato, kad nukentėjusiojo brolis ją paėmė. Kaltinamieji jį vijosi, bet jis peršoko per tvorą į namo kiemą. Paskui jau buvo iškviesta policija. Nežino, kodėl jis kaltinamas, nes (duomenys neskelbtini) net nepalietė. Tą dieną buvo neblaivus, visą dieną gėrė alkoholį.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad su kaltinamaisiais neteko bendrauti, juos pažįsta tik iš matymo. Tą dieną jis su broliu (duomenys neskelbtini) grįžo iš (duomenys neskelbtini), važiuodami išgėrė alaus. Alytuje nuėjo pas draugę N. B., sutiko S. D.. Jie visi bei A. su sugyventiniu (duomenys neskelbtini) nusipirko alaus ir nuėjo prie karių kapų. Prie karių kapų buvo daugiau žmonių. Nurodo, kad ten jį vedė, nes jau buvo labai girtas. Šalia sandėliuko buvo atremtos į sandėliuką kopėčios, ant jų nukentėjusysis atsisėdo. Atbėgo trys žmonės, jie pradėjo keiktis ir muštis, po smūgių jis prarado sąmonę. Jam buvo suduoti smūgiai, tačiau kiek jų buvo, nežino. Jam buvo sulaužytas žandikaulis, ant kūno buvo mėlynės. Ligoninėje gulėjo apie savaitę.

Reiškia civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės ir 22 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinius sudaro visokie nepatogumai, važinėjimai į Kauną, jam reikėjo specialaus maisto. Tuo laikotarpiu, kai buvo sužalotas, negalėjo dirbti.

Nurodo, kad per trečius asmenis jam buvo grasinta, reikalauta atsiimti pareiškimą.

Liudytoja N. B. parodė, kad liepos 27-ą dieną ji su nukentėjusiuoju ir jo broliu(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie karių kapų ruošėsi gerti alų, prieš tai visi buvo gėrę alkoholio. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) buvo prisėdęs ant kopetėlių. Jis buvo smarkiai apgirtęs. Staiga abėgo kaltinamieji ir dar vienas vaikinas, jie iš karto puolė (duomenys neskelbtini). R. kirto (duomenys neskelbtini) ir spyrė koja į vieną veido pusę, po to-į kitą. (duomenys neskelbtini) liko sėdėti, bet jis prarado sąmonę. R. bandė atimti iš jos telefoną, bet ji pabėgo į namo kiemą ir iškvietė policiją. Jokios kalbos nei apie cigaretes, nei apie piniginę nebuvo, ten viskas įvyko labai staigiai.

Liudytojas A. K. dėl sveikatos būklės neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti. Jis parodė, kad liepos 27 d. jis su kitais nakvynės namų gyventojais–(duomenys neskelbtini), S. D., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiuoju, jo sugyventine (duomenys neskelbtini) ir jo broliu prie karių kapų (duomenys neskelbtini) gėrė alų. Dėl girtumo gerai neprisimena įvykio aplinkybių, bet pamena, kaip prie jų atėjo trys jam nematyti asmenys. Paskui jam iš kažkuris iš kompanijos pasakojo, kad tie atėjusieji sumušė (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad R. B. su (duomenys neskelbtini) sugyventine įbėgo į kažkokį kiemą slėptis nuo užpuolikų.

Liudytojas R. B., nukentėjusiojo brolis, parodė, kad liepos 27 d. jis su broliu, brolio drauge (duomenys neskelbtini) ir dar vienas asmuo nuėjo prie sandėliukų (duomenys neskelbtini) gatvėje gerti alaus. Nukentėjusysis jo brolis (duomenys neskelbtini) jau buvo buvo išgėręs nemažai, kompanija jį vedė, nes jis sunkiai paėjo. Kai atėjo, (duomenys neskelbtini) pasodino ant kopėčių, patys dar stovėjo, nes buvo tik atėję. Iš karto iš už kampo išbėgo tryse-kaltinamieji ir dar vienas. G. pirmas spyrė į veidą ir į į smakrą nukentėjusiajam, iš karto jam pradėjo begti kraujas, kitas kaltinamasis vieną kartą kaire, kitą dešine sudavė nukentėjusiajam per veidą, jis atsivertė, bet liko sėdėti ant kopėčių. Jie dar vaikėsi ir liudytoją, bet jis pabėgo, peršokęs per tvorą į pas žmogų kiemą. Nukentėjusysis jau buvo be sąmonės, liudytojas matė, kad R. kraustė jo kišenes. Nurodo, kad trečias su kaltinamaisiais atėjęs asmuo tik stovėjo, jis nieko nedarė. Brolį mušusius asmenis atpažino policijoje. Brolis gulėjo(duomenys neskelbtini), liudytojas penkias dienas važinėjo kasdien į (duomenys neskelbtini), o paskui jį slaugė namuose. Nurodo, kad jam buvo daromas spaudimas dėl liudijimo teisme, jam buvo grasinta, skambinta, netgi jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas. Broliui taip pat buvo grasinta, jis net dėl to kvietė policiją.

Liudytoja B. A. parodė, kad liepos 27 dieną, ji, D., R. T. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę išgerti alaus, kartu atvyko ir nukentėjusysis su broliu, nukentėjusiojo sugyventinė(duomenys neskelbtini). Jie visi jau buvo neblaivūs. Nurodo, kad iš karto pasirodė kaltinamieji. Liudytoja pamatė susilenkusį Durskį prie tvoros, jis sakė, kad jam kirto R.. Per patį įvykį liudytoja buvo nuėjusi į sandėliuką pasidėti daiktų, todėl įvykio nematė, tik matė, kad E. B. buvo visas kruvinas. Buvo kalbama, kad jį sumušė R..

Liudytojas S. D. parodė, kad liepos 27 d. įvykio nelabai ką prisimena, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti. Jis parodė, kad jis pažįsta nukentėjusįjį, nes kartu gyvenęs nakvynės namuose. Liepos 27 d. jis su nukentėjusiuoju, jo broliu Robertu, nukentėjusiojo sugyventine N. V. gatvėje, ties karių kapų siena, gėrė alų. Kartu buvo ir R. T. ir jo sugyventinė N. A. bei A. K.. Prie jų priėjo kaltinamieji ir dar vienas asmuo. R. jam iš už nugaros sudavė ranka per sprandą, ir jis pasitraukė link karių kapų tvoros ir stovėjo atokiau. Tada kaltinamieji mušė (duomenys neskelbtini) -mušė rankomis, spardė kojomis. Matė, kad pirmą smūgį (duomenys neskelbtini) kažkur į skruostą sudavė R.. Nuo to smūgio (duomenys neskelbtini) apvirto ir atsilošė. Kas po to jam sudavė smūgius, nematė, nes bėgo iš tos vietos, kažkokios moters paprašė, kad iškviestų policiją. Kai atvažiavo greitoji, padėjo (duomenys neskelbtini) atsistoti ir įlipti į automobilį.

Liudytojas G. U. parodė, kad kaltinamieji–jo draugai, 2011 m. liepos 27 d. visi kartu gėrė alų ir degtinę. Buvo stipriai apsvaigę, nes buvo išgėrę pora butelių degtinės ir dar alaus. Šalia alkoholį gėrė ir nukentėjusiojo kompanija Liudytojas su kaltinamaisiais nuėjo paprašyti pas juos parūkyti. Įvyko konfliktas. Nurodo, kad nematė, kaip spyrė R., tik matė, kaip grįžta jo koja. Į kur R. pataikė, nežino. Liudytojas matė sėdintį nukentėjusįjį, tačiau neprisimena, ant ko jis sėdėjo.

Protokolu-pareiškimu E. B. praneša, kad 2011 m. liepos 27 d. jis buvo sumuštas prie (duomenys neskelbtini) namo ( b. l. 12).

2011-07-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš Alytaus GMP stoties buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių pristatytas E. B., kuris 2011-07-27 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas.

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. B. atpažino R. R. kaip asmenį, kuris kirto ranka (duomenys neskelbtini) į veidą ir į kairį skruostą, o R. G. kaip asmenį, kuris spyrė (duomenys neskelbtini) į veidą (t. 1., b. l. 64-66, 70-72), parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. B. patvirtino savo parodymus, tai fiksuota šių procesinių veiksmų protokoluose (t. 1., 60-64).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose fiksuota, kad liudytojas S. D. atpažino R. R. kaip asmenį, kuris kirto į veidą (duomenys neskelbtini) ( t. 1., b. l. 75-78).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja B. A. atpažino R. R. kaip asmenį, kuris ant kopėčių sėdinčiam E. B. kirto ranka jam į veidą ir į skruostą, po ko E. B. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ( t. 1., b. l. 89-92).

Specialisto išvadoje Nr. G 562/11(06) konstatuota, kad E. B. nustatyti sužalojimai yra odos nubrozdinimas pasmakrės dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio abipusis lūžimas: kampo srityje dešinėje ir kaklelio srityje kairėje, žandikaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl apatinio žandikaulio lūžimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui ( t. 1, b. 1. 20-22).

Aukščiau aptarti bylos duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti bei ištirti teisiamajame posėdyje, patvirtina, kad kaltinamųjų R. R. ir R. G. kaltė padarius viešos tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta.

Kaltinamasis R. G. prisipažino, kad tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. B., t.y. sudavė E. B. smūgius. Teismo posėdžio metu kitas kaltinamasis-R. R. neprisipažino smurtavęs ir teigė, kad nukentėjusiojo net nepalietė, tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojų parodymai. Liudytojas R. B. nurodė, kad matė, kaip R. R. vieną kartą kaire, kitą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam per veidą, prieš tai R. G. nukentėjusiajam spyrė į veidą ir į smakrą. Šiuos asmenis kaip smurtavusius prieš nukentėjusįjį liudytojas atpažino ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė jų panaudotų veiksmų aplinkybes. Liudytojas S. D. taip pat parodė kad matė, kaip R. R. nukentėjusiajam sudavė į skruostą, parodymo atpažinti iš nuotraukų metu šis liudytojas atpažino R. R. kaip asmenį, kuris kirto į veidą nukentėjusiajam. Kaltinamųjų draugas liudytojas G. U. taip pat paliudijo, kad jis nematė, kaip spyrė R. R., tik matė, kaip grįžta jo koja, taigi tuo jis patvirtino, kad R. R. vis dėlto smurtavo prieš nukentėjusįjį E. B.. Liudytoja B. A. parodė, kad po įvykio ji girdėjo kalbant, kad nukentėjusįjį sumušė R. R.. Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu ši liudytoja atpažino R. R. kaip asmenį, kuris E. B. kirto ranka į veidą ir į skruostą, nuo smūgio E. B. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Liudytoja N. B. parodė, kad E. B. R. R. spyrė koja į vieną veido pusę ir į kitą. Taigi R. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos pilnai įrodyta, o jo paaiškinimai, kad jis nesmurtavo, vertintini kaip gynybiniai ir atmestini, nes jie prieštarauja aukščiau aptartiems liudytojų parodymams.

Pažymėtina, kad tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis, liudytojai nurodė, kad įvykio metu jie visi buvo neblaivūs, iki įvykio gėrė alkoholį ir buvo labai stipriai apsvaigę nuo jo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pilnai neatsimena smurto panaudojimo aplinkybių, nes buvo stipriai neblaivus, kaip nustatyta byloje, jis netgi negalėjo pats savarankiškai paeiti, iki vėliau buvusio įvykio vietos jį vedė draugai.

Kaltinamiesiems suduodant smūgius nukentėjusiajam E. B., jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada.

Kaltinamųjų veika padaryta miesto teritorijoje, šviesiu paros metu, šalia gyvenamųjų namų, ir dėl to įvykio vieta laikytina vieša vieta. Kaltinamieji šioje vietoje be priežasties, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu, šokiravo aplinkinius, pažeidė jų teisę į normalią ir ramią aplinką, dėl to manoma, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nustatyta, kad neblaivus nukentėjusysis su neblaiviais draugais atėjo į įvykio vietą praleisti laiko. Tai, kad nukentėjusiojo kompanija ten planavo gerti alkoholį, nesumažina kaltinamųjų atsakomybės už jų padarytus veiksmus. Byloje negalima samprotauti, kad galbūt alkoholinių gėrimų gėrimas netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, nes kiekvienas žmogus turi teisę laiką leisti taip, kaip jis nori.

Nukentėjusiajam E. B. kaltinamieji sudavė smūgius be jokios priežasties, kai nukentėjusysis to nesitikėjo ir net nenujautė. Su kaltinamaisiais nukentėjusysis nei anksčiau, nei prieš įvykį nesikalbėjo, konflikto tarp jų nebuvo, nebuvo ir asmeninių priežasčių, kurios paskatintų kaltinamuosius griebtis smurto.

Kaltinamųjų veiksmai buvo chuliganiški, įžūlūs, išreiškiantis aiškią nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Veiksmų įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajam ir jį sužalojo, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo tyčiniai, jie buvo nukreipti ne tik prieš nukentėjusįjį, bet ir prieš visuomeninę rimtį, nes po smurtinių veiksmų aplink kilo sąmyšis, liudytojai dėl baimės, kad smurtas nebūtų panaudotas jų atžvilgiu, buvo priversti greitai pasišalinti iš įvykio vietos.

Atsižvelgiant į išdėstyta, įrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Nusikalstami veiksmai, nukreipti į nukentėjusįjį, nelaikytini kaip savarankiški veiksmai, nes kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į viešos tvarkos pažeidimą, ir kaip chuliganiškų veiksmų pasekmė nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi R. R. ir R. G. veikos kvalifikuotinos ir pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Šiuo atveju, kadangi viena veika padaryti du nusikaltimai, yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Taigi įrodyta, kad R. R. ir R. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis R. R. teisiamas antrą kartą, tačiau teistumas už ankstesnį nusikaltimą yra išnykęs. R. G. teisiamas trečią kartą. Jų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir nesunkių (LR BK 284 str. 1 d.) Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, R. G. atžvilgiu galioja administracinė nuobauda už girto pasirodymą viešoje vietoje. Abu kaltinamieji registruoti darbo biržoje, R. R. išlaiko du mažamečius vaikus.

R. G. nusikaltimus, už kuriuos jis dabar teisiamas, padarė prieš priimant nuosprendį kitoje byloje, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal LR BK 63 str. nuostatas bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamieji padarė apysunkes ir nesunkias nusikalstamas veikas, yra jauno amžiaus, galiojančių teistumų neturi, jie privalės atlyginti nukentėjusiajam bei valstybei dėl nukentėjusiojo gydymo jų veiksmais padarytą turtinę žalą, todėl manytina, kad už jų padarytas nusikalstamas veikas kaltinamųjų dar nereikia izoliuoti nuo visuomenės, nes LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatėmus jiems laisvės. Kaltinamiesiems, paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant griežtus įpareigojimus.

Kadangi R. R. ir R. G. veikose yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės jiems bendrintinos pagal LR BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas.

Nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Byloje (t. 1., b. l. 15) yra tik civilinio ieškinio pareiškimas, tačiau nepridėti ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiantys dokumentai. Neatidėjus bylos, ieškinio šioje dalyje negalima išnagrinėti iš esmės. Tikėtina, kad nukentėjusysis turėjo turtinių išlaidų, todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, o jo dydis perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo ieškinys 20 000 litų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nukentėjusysis turi teisę jam padarytą neturtinę žalą įvertinti savo nuožiūra, tačiau apibrėžiant išieškotinos neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis ir teisingumo, protingumo kriterijais. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jo sužalojimo, dėl kurio kalti kaltinamieji, turėjo nepatogumų, kentė skausmą. Jis nurodo, kad tuo momentu jis negalėjo dirbti. Tačiau 20 000 litų, kaip neturtinės žalos atlyginimas, yra nepagrįstai didelė suma. Nukentėjusysis nurodo, kad tuomet, kai gydėsi, negalėjo dirbti, tačiau byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis niekur nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, nes kaltinamieji nedirba, R. R. dar išlaiko ir du mažamečius vaikus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji privalės valstybei atlyginti žalą už nukentėjusiojo gydymą. Kaltinamieji nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamųjų R. R. ir R. G. nukentėjusiajam R. B. priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 litų, šią sumą išieškant solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys 2028,78 litų sumai dėl nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidų pilnai įrodytinas ir tenkintinas, šią sumą išieškant iš kaltinamųjų R. R. ir R. G..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę R. G. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011 10 04 paskirta ir neatlikta bausmės dalimi dalinai jas sudedant ir subendrintą galutinę bausmę R. G. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 75 str., R. G. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybionėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus įpareigojant išdirbti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į R. G. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime atbūtą laiką nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. G.-periodinis registravimasis policijos įstaigoje.

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę R. R. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., R. R. jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus įpareigojant išdirbti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. R.-periodinis registravimasis policijos įstaigoje.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2028,78 litų ieškinį tenkinti pilnai, šią sumą išieškant solidariai iš R. G. ir R. R..

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, E. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 500 litų sumai, šią sumą išieškant solidariai iš R. R. ir R. G., ieškinį dalyje dėl 19 500 litų atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.