Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2016 m. birželio 1 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti buvo saugu, pavažiavęs atbulas kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Taip J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti buvo saugu, pavažiavęs atbulas kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neturi ko pripažinti, nes to nebuvo. Buvo prietema, kieme apsisukinėjo ir išvažiavo, tikrai nieko nepajautė ir apie tai sužinojo tik tada, kai birželio 6 d. iš draudimo gavo pranešimą, kad jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Pasiskambino į policiją, susisiekė su tyrėja, sakė, kad yra užfiksuota ir bus pakviestas, tiek žino. Jokio kontakto nepajuto. Jokių naujų įbrėžimų po įvykio nepamatė, dešinė pusė yra daužta, lenkta. O kada sugretinimą darė, tyrėja nustatė, kad pas jį ant sparno yra du brūkšneliai, pas nukentėjusiąją irgi yra du brūkšneliai, grynai pabraukimai. Bandė išsididinti tas nuotraukas, tai nežino, apie kokį smūgį kalbama, ir ką ten buvo galima pajausti. Su nukentėjusiąja bendravo tik per sugretinimą. Bandė susisiekti su savo draudimo bendrove, tai pradinis ar sąlyginis žalos skaičius yra įvardintas. Kiek supranta, nukentėjusioji pranešė savo draudimai, bet iš pokalbio policijoje suprato, kad ji dar nerodė savo automobilio draudimui. Jis išsididino nuotraukas, tai jam pasakė, kad sparno perdažymas kainuos apie 250 Eur.

2016-08-11 teismo posėdžio metu J. S. papildomai paaiškino, kad apie įvykį sužinojo po savaitės iš draudimo, jam pasakė, kad buvo užfiksuotas autoįvykis. Jis tikrai buvo tame kieme, išleido keleivį, apsisuko ir išvažiavo. Draudimas parekomendavo kreiptis į policiją, paskambino 112, nukreipė į kelių policiją, tyrėja patvirtino, kad užfiksuotas protokolas ir pasišalinimas. Po savaitės buvo pakviestas pasiaiškinti, buvo fotografuojamas jo automobilis, dar po savaitės buvo sugretinimas. Patvirtina, kad birželio 1 d. buvo tame kieme, buvo vėlu, prieblanda, važiuodamas atbulas bandė apsisukti, apsisuko ir išvažiavo, nieko nepajautė, jokių garsų, nieko, o, pasirodo, buvo įvykis, kai buvo sugretinimai. Negali paneigti, kad įvykis buvo, nes tikrai ten buvo. Jo automobilio bamperis yra ne kartą kliudytas anksčiau. Tyrėja jam parodė nuotrauką ir joje tamsų brūkšnį, sakė, kad gali būti nuo padangos, per sugretinimą nukentėjusioji rodė nuotraukas, jis atsiminė, kad jos automobilis stovėjo įstrižai, tai galbūt buvo braukimas šonu į padangą, tiek tik gali pasakyti, jis tikrai nieko nepajautė. Nežino, neturėjo dėl ko bėgti. Iš įvykio vietos nuvažiavo į Savanorių prospektą. Automobilio langai buvo uždaryti, nes buvo šiltas vakaras, veikė kondicionierius, tikėtina, kad tuo metu veikė radijas, tiksliai nepamena. Nieko tyčia ar specialiai nepadarė. Nukentėjusiosios automobilio padanga buvo išsikišusi, jo automobilio bamperis galėjo pasiekti, aišku, įvykis buvo.

Teismo posėdyje nukentėjusioji R. M. parodė, kad birželio 2 d., apie 22 val. vakaro buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Išgirdo smūgį ir išbėgusi į balkoną pamatė kitą „Toyota Corolla“ automobilį, esantį įtartinai arti jos automobilio. Dešinėje pusėje balkone rūkė kaimynai, kurie į šį teismo posėdį neatvyko, paklausė jų, ar automobilis atsitrenkė, jie patvirtino, jog matė, kaip atsitrenkė. Išbėgo į kiemą apžiūrėti automobilio. Atėjo kaimynas iš to paties namo, dar buvo atbėgusi kita kaimynė iš kito namo. Taip pat sulaukė elektroninio laiško iš liudytojo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name. Kontakto nematė, tik girdėjo. Gyvena(duomenys neskelbtini) aukšte, įvykio metu langai buvo uždaryti. Balkone rūkė vyras ir žmona, bet ji jų nepažįsta. Gali būti, kad ta kaimynė B., nes ji turi mažą vaiką. Vienas liudytojas teigė, kad po įvykio kaltininkas nuvažiavo į viršų link 42 namo, o po geros valandos belaukdama policijos matė jį besileidžiantį į (duomenys neskelbtini), norėjo šaukti, bet jis jos nepastebėjo. Matė, kaip jis išvažiavo, bet pats išvažiavimas iš kiemo yra gana toli. Išvažiavus ant paties išvažiavimo buvo paspaustas akseleratorius. Nuo smūgio galėjo atšokti apatinė jos automobilio apsauga, nubraukimų ant bamperio nebuvo. Jos automobilis stovėjo šiek tiek skersai, ratai buvo šiek tiek pasisukę. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio neapžiūrėjo. Matė, kad to automobilio kampas buvo labai apdaužytas. Išvadų tyrėja su ja neaptarinėjo.Nors langai buvo uždaryti, tačiau smūgio garsą girdėjo. Jai keista, kad nuo tokio garso liko tik tokie įbrėžimai. Ji vairuoja 7 metus. Nemano, kad jai ir dar penkiems kaimynams pasirodė, tai tikrai buvo automobilio kontakto garsas.

Teismo posėdyje liudytojas G. P. parodė, kad tai buvo apie 20-21 val. vakaro, prietema, jis eidamas link savo automobilio išgirdo kaip mašina stipriai spaudžia akseleratorių. Atkreipė dėmesį, mašina apsisukinėjo ir „lipo“ ant aukšto bordiūro, „užšoko“ ir atsirėmė į kito automobilio keleivio pusės priekinį sparną, o paskui greitai išvažiavo. Atsirėmė automobilio keleivio pusės galiniu bamperiu į nukentėjusiosios automobilio keleivio pusės priekinį sparną. Girdėjo smūgio garsą. Po to matė, kaip išvažiavo gal 20-30 km/val. greičiu. Spėjo užsirašyti numerį. Tada pranešė nukentėjusiajai elektroniniu paštu, kas nutiko. Tai įvyko maždaug po 5 min. nuo įvykio. Matė, kad (duomenys neskelbtini) name balkone buvo kaimynai, kurie žiūrėjo, buvo ir dar kiti asmenys, tačiau jų nepažįsta.

Teismo posėdyje liudytojas J. V. parodė, kad tuo metu, kai įvyko incidentas, buvo 5 aukšto balkone ir rūkė. Eismo įvykį sukėlęs automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos, berods, automobilio markė „Toyota Corolla“ ir jis įvažiavo į nukentėjusiosios automobilį – mažesnę Toyotą. Automobilis apsisukinėjo atbuline eiga ir užkliudė nukentėjusiosios automobilį, t. y. priekinio sparno dešinę pusę. Po kontakto automobilis greitai išskubėjo iš kiemo. Jam pavyko įsidėmėti kaltininko automobilio numerį – (duomenys neskelbtini). Kontakto garsą girdėjo, jis buvo pakankamai didelis. Tai buvo apie 21-22 val. vakaro. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Į kitus kaimynus, kurie galėjo matyti įvykį, neatkreipė dėmesio. Kaltininkas kliudė savo dešiniojo šono galiniu bamperiu nukentėjusiosios automobilio priekinį dešinės pusės sparną. Nukentėjusiosios nepažinojo, tik pamatęs, kad ji išėjo į kiemą ir jis nuėjo bei pasakė, jog turi užsirašęs kaltininko automobilio numerį.

2016-06-13 rašytiniame J. S. paaiškinime nurodyta, kad 2016-06-01 buvo įvažiavęs į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti apie 22 val., gal vėliau. Išlaipino keleivį ir kelis kartus manevruodamas apsisuko ir išvažiavo. Kieme buvo daug automobilių, todėl teko manevruoti lėtai, be to, jau buvo gana tamsu. Jis vairavo automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas nematė ir nepajautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį. Jo automobilio galinio bamperio dešinė pusė ne vieną kartą kliudyta (b. l. 19).

2016-06-01 rašytiniame R. M. paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. birželio 1 d., maždaug 22.00 val., į jos automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė mėlynos spalvos „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Jos automobilis tuo metu stovėjo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apie įvykį pranešė el. paštu ir atėję kaimynai. Ji pati kaltininką pastebėjo išgirdusi atsitrenkimo garsą. Išlindusi pro langą pastebėjo, kad „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsirėmęs į jos automobilį, vairuotojas bandė apsisukti atbuline eiga ir po kontakto staigiai spruko iš įvykio vietos (b. l. 10).

2016-06-01 J. V. rašytiniame paaiškinime elektroniniu paštu nurodyta, kad 2016 m. birželio 1 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje daugiabučio aikštelėje matė eismo įvykį, kurio metu vienas vairuotojas užkliudė ir kitą stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apie 22.00 val. išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė kaip vienas vairuotojas važiuodamas atbuline eiga galiniu bamperiu dešine puse kliudė kitą stovintį automobilį į priekinį dešinės pusės sparną. Kaltininkas nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos dideliu greičiu, iš ko buvo galima suprasti, kad vairuotojas suprato padaręs eismo įvykį (b. l. 11).

A. P.-B. ir G. P. rašytiniuose paaiškinimuose elektroniniu paštu iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir J. V. paaiškinime (b. l. 14, 16).

Transporto priemonių apžiūros sugretinimo protokole nustatyta, kad „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matoma daug senų apgadinimų. Po eismo įvykio atsiradę apgadinimai: įbrėžtas galinis dešinės pusės bamperis 0.67-0.69 m ir 0.70-0.71 m aukštyje ir 0.47-0.48 m aukštyje. „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas 0.67-0.68 m aukštyje ir 0.70-0.71 m aukštyje, deformuotas priekinis dešinės pusės bamperis. Apgadinimų aukščiai atitinka (b. l. 21). Fotolentelėse atvaizduoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 22-24).

Iš fotolentelių matyti, jog buvo apžiūrėti bei sugretinti automobiliai „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jiems padaryti apgadinimai, jų pobūdis bei aukštis (b. l. 22-24).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016-06-01 22.06 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Kur nuvažiavo, pasakyti negali. Pranešėja laukia vietoje (b. l. 7).

2016-06-02 vyr. patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-01 dirbant kartu su vyr. patruliu M. M. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo apie 22.06 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas stovintis automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas pasišalino automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. M. paaiškino, kad 2016-06-01 pastatė minėtą automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 22.00 val. pro buto langą pastebėjo, kaip automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į jos stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasišalinusio automobilio vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį ir, kaip nurodė pati pranešėja, apgadino priekinį dešinės pusės sparną. Šį eismo įvykį taip pat matė kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), dar vieno liudininko kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini). Su liudininkais įvykio vietoje nebendravo, kadangi jų nebuvo, kai formino eismo įvykį ir buvo vėlus paros metas. Pranešėja nurodė, kad pasišalinusio automobilio vairuotojas buvo 30-40 metų amžiaus. Įvykio vieta nėra filmuojama, buvo nubraižyta eismo įvykio schema, paimtas paaiškinimas (b. l. 6).

2016-06-01 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, automobilių stovėjimo vietos (b. l. 8).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). J. S. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio J. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. iš esmės savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad atbulas bandė apsisukti, apsisuko ir išvažiavo, o, pasirodo, buvo įvykis, kai buvo sugretinimai. Negali paneigti, kad įvykis buvo, nes tikrai ten buvo. J. S. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, nurodė, kad 2016 d. birželio 1 d. buvo įvažiavęs į kiemą (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti apie 22.00 val., gal vėliau. Išlaipino keleivį ir kelis kartus manevruodamas apsisuko ir išvažiavo. Kieme buvo daug automobilių, todėl teko manevruoti lėtai, be to, buvo jau tamsu. Jis vairavo automobilį „Toyota Corrolla“ Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas nepamatė ir nepajautė, kad būtų kliudęs kitą automobilį. Jo automobilio galinio bamperio dešinė pusė ne kartą kliudyta (b. l. 19). Taigi J. S. iš esmės pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pripažįsta ir tai, kad manevruodamas galėjo kliudyti stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji R. M. paaiškino, jog birželio 2 d., apie 22 val. vakaro buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Išgirdo smūgį ir išbėgusi į balkoną pamatė kitą „Toyota Corolla“ automobilį, esantį įtartinai arti jos automobilio. Išbėgo į kiemą apžiūrėti automobilio. Atėjo kaimynas iš to paties namo, dar buvo atbėgusi kita kaimynė iš kito namo. Taip pat sulaukė elektroninio laiško iš liudytojo, kuris gyvena(duomenys neskelbtini) name. Kontakto nematė, tik girdėjo. Gyvena 3 aukšte, įvykio metu langai buvo uždaryti. Išvažiavus ant paties išvažiavimo buvo paspaustas akseleratorius. Nuo smūgio galėjo atšokti apatinė jos automobilio apsauga, nubraukimų ant bamperio nebuvo. Jos automobilis stovėjo šiek tiek skersai, ratai buvo šiek tiek pasisukę. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio neapžiūrėjo. Matė, kad to automobilio kampas buvo labai apdaužytas. Išvadų tyrėja su ja neaptarinėjo. Nors langai buvo uždaryti, tačiau smūgio garsą girdėjo. Jai keista, kad nuo tokio garso liko tik tokie įbrėžimai. Ji vairuoja 7 metus. Nemano, kad jai ir dar penkiems kaimynams pasirodė. Tai tikrai buvo automobilio kontakto garsas. Be J. S. bei nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, taip pat J. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: policijos įvykio registro išrašas, iš kurio, be kita ko, matyti, kad 2016-06-01 22.06 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini) kieme automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Kur nuvažiavo, pasakyti negali. Pranešėja laukia vietoje (b. l. 7); 2016-06-01 rašytinis R. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, jog 2016 m. birželio 1 d., maždaug 22.00 val., į jos automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Corolla“ atsitrenkė mėlynos spalvos „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Jos automobilis tuo metu stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini) namo kieme. Apie įvykį pranešė el. paštu ir atėję kaimynai. Ji pati kaltininką pastebėjusi išgirdusi atsitrenkimo garsą. Išlindusi pro langą pastebėjo, kad „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsirėmusi į jos automobilį, vairuotojas bandė apsisukti atbuliniu ir po kontakto staigiai spruko iš įvykio vietos (b. l. 10); 2016-06-02 vyr. patrulės E. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-06-01 dirbant kartu su vyr. patruliu M. M. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo apie 22.06 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas stovintis automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas pasišalino automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja R. M. paaiškino, kad 2016-06-01 pastatė minėtą automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną apie 22.00 val. pro buto langą pastebėjo, kaip automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į jos stovintį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasišalinusio automobilio vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį ir, kaip nurodė pati pranešėja, apgadino priekinį dešinės pusės sparną. Šį eismo įvykį taip pat matė kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), dar vieno liudininko kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini). Su liudininkais įvykio vietoje nebendravo, kadangi jų nebuvo, kai formino eismo įvykį ir buvo vėlus paros metas. Pranešėja nurodė, kad pasišalinusio automobilio vairuotojas buvo 30-40 metų amžiaus. Įvykio vieta nėra filmuojama, buvo nubraižyta eismo įvykio schema, paimtas paaiškinimas (b. l. 6); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) automobilių Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys po eismo įvykio, automobilių apgadinimų vietos (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: automobilis Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodoma, kad „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matoma daug senų apgadinimų. Po eismo įvykio atsiradę apgadinimai: įbrėžtas galinis dešinės pusės bamperis 0.67- 0.69 m ir 0.70-0.71 m aukštyje ir 0.47-0.48 m aukštyje. „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas priekinis dešinės pusės sparnas 0.67-0.68 m aukštyje ir 0.70-0.71 m aukštyje, deformuotas priekinis dešinės pusės bamperis. Apgadinimų aukščiai atitinka (b. l. 21); fotolentelės, kuriose atvaizduoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 22-24). Ši J. S. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti buvo saugu, pavažiavęs atbulas kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį jis sužinojo tik gavęs pranešimą iš draudimo. Pasak J. S., buvo prietema, kieme apsisukinėjo ir išvažiavo, tikrai nieko nepajautė ir apie tai sužinojo tik tada, kai birželio 6 d. iš draudimo gavo pranešimą, kad jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Tokius parodymus jis davė tiek apklausiamas teisme, tiek ir tyrimo metu. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors įvykį matę liudytojai J. V., G. P. bei nukentėjusioji R. M. apklausiami teisme parodė, jog girdėjo automobilių kontakto garsą, tačiau pažymėtina, jog J. S. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje uždarytais langais, jo teigimu, jame veikė kondicionierius bei galimai grojo radijas, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo bei kitų pašalinių garsų jis iš tiesų galėjo nepajusti kontakto, priešingai nei atrodo liudytojams, kurie įvykį stebėjo iš šalies. Pagrindą manyti, jog J. S. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdamas tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog J. S., sulaukęs pranešimo iš draudimo, pats paskambino policijai, taigi nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai labai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Be to, iš byloje esančių duomenų bei J. S. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jo vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog J. S. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo J. S. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog J. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas J. S. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, aukštojo išsilavinimo, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, J. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

J. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

J. S. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16059002838 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.