Telšių apylinkės teismo nutarimas

2019-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-86-671/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
II-86-671/2019
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00279-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pareiškėjas
R. E.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-86-671/2019Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00279-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 9 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja A. A.,sekretoriaujant I. J.,dalyvaujant pareiškėjui R. E., jo atstovui advokatui V. B.,

Telšių apskrities VPK atstovei Kelių policijos skyriaus vyresniajai specialistei, komisarei inspektorei A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2019-10-16 nutarimo Nr. 86-ANR_N-2722-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19105727473, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresnioji specialistė A. K. 2019-10-16 nutarimu Nr. 86-ANR_N-2722-2019 nubaudė R. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK ir ANK) 462 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 70 Eur baudą, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 13 val. 03 min., nepasirūpino kelio įrenginio, kuris riboja eismo srautą – užtvarto, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje saugumu (neprirakino jo), kuris nuo stipraus vėjo atsidarė ir apgadino pro užtvarą tuo metu važiavusi automobilį „Volvo“, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, LR Vyriausybės nutarimą dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutinka su nutarimu, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas. ANK 462 straipsnis numato atsakomybę už kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų prižiūrėti automobilių kelius ir kelio statinius bei įrenginius taip, kad jie atitiktų eismo saugumo reikalavimus, pažeidimą, nesiėmimą priemonių laiku uždrausti ar riboti eismą atskiruose kelio ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę eismo saugumui. Iš aptariamo straipsnio dispozicijos matyti, kad tai yra blanketinė norma, nukreipianti į kitą normatyvinį aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Nors skundžiamame nutarime nenurodyta kokį Aprašo straipsnį pažeidė pareiškėjas, tačiau jau iš teisės akto pavadinimo akivaizdu, jog jis skirtas spręsti klausimus susijusius su kelių priežiūros organizavimu, kelio priežiūros vykdymu, darbų vykdymu keliuose ir jų apsaugos zonose. Tokio įrenginio, kaip užtvaro tvoroje įrengimo klausimo Aprašas nereglamentuoja. Dėl šių aplinkybių aptariama ANK norma visiškai nereglamentuoja santykių, kurie šioje administracinio nusižengimo byloje įvardinti kaip administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo teisena pagal aptariamą ANK straipsnį negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kaip tai numatyta ANK 591 straipsnio 1 punkte.

Pareiškėjas R. E. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teismo posėdžio metu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planą su gretimomis teritorijomis. Papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija yra adresu (duomenys neskelbtini), ji aptverta tvora. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija ribojasi su kitai bendrovei priklausančia teritorija – (duomenys neskelbtini), kuri yra išnuomota ir ten įrengta vairavimo mokymo aikštelė. Tarp šių teritorijų nėra jas jungiančio kelio. Keliai yra pažymėti pateiktame žemės sklypo plane. Metalinis užtvaras – šlagbaumas buvo įrengtas tvoroje tuo metu, kad reikėjo privažiuoti iki geležinkelio rampos, kad būtų patogiau parsivežti krovinius – trašas. Šiuo metu įmonė veiklos beveik nebevykto, todėl šis įrenginys faktiškai nenaudojamas. Jis visą laiką buvo užrakintas, tačiau prieš du metus reikėjo pravažiuoti didžiagabaritei transporto priemonei ir spyna buvo nupjauta, nes nuo ilgo nenaudojimo buvo užrūdijusi. Po to užtvartas buvo pritvirtintas viela. Jam nėra žinoma, kas atsuko vielą ir kodėl užtvaras atsidarė, nes tą dieną, kuri nurodyta skundžiamame nutarime stipraus vėjo nebuvo ir vėjas negalėjo atidaryti užtvaro. Užtvaras savaimine eiga nesidarinėja, norint atidaryti, reikia stumti. Visos šios aplinkybės kelią pagrįstą abejonę dėl nukentėjusiojo automobilio apgadinimo aplinkybių. Galimai pats nukentėjęs nepastebėjo, jog užtvaras atidarytas ir važiuodamas aikštele į jį atsitrenkė. Labai abejotina galimybė, kad užtvaras tuo pačiu metu apgadino ir automobilio priekinį stiklą ir užpakalinį žibintą. Nežiūrint į tai, jis nesutinka su nutarimu, nes nutarime nurodytas įrenginys – užtvaras, nėra kelio įrenginys, toje vietoje nėra jokio kelio, juo niekas nevažinėja, o gretimoje teritorijoje yra aikštelė, skirta vairavimo mokymui. Užtvaras naudojamas tik esant būtinybei, faktiškai tai tvoros dalis, kurią, prireikus, galima atidaryti. Ar toje pačioje teritorijoje įsikurusi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi tuo užtvaru jis nežino, nėra matęs.

Atsiliepimas

Telšių Apskrities VPK Kelių policijos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka. Nurodė, jog ANK 462 straipsnyje yra konkrečiai nurodyta, jog straipsnis taikomas tiems asmenims, kurie nesilaiko Kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų prižiūrėti automobilių kelius ir kelio statinius bei įrenginius taip, kad jie atitiktų eismo saugumo reikalavimus, nekeltų grėsmės eismo saugumui. Nors R. E. nesutinka, kad kelias, kuriuo važiavo “Volvo” automobilis yra laikomas keliu, tačiau Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad “kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėščiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietinmo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme”. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš teritorijos, kurioje yra vairuotojų mokymo aikštelė, garažai bei kitos patalpos. Į transporto priemonę atsitrenkė užtvaras, kuris įrengtas tarp teritorijų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad užtvaras priklauso UAB “(duomenys neskelbtini)”. Kelių įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nurodyta, kad “techninės eismo reguliavimo priemonės - kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti”, o “kelio” sąvokoje nurodyta, kad kelią sudaro ir techninės eismo reguliavimo priemonės, todėl užtvaro savininkas sutapatinamas su kelio savininku. LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 “Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo” 4.2 punkte nurodyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo: “prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus”. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad “Kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad jis atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) atlyginti žalą asmenims atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų”. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad užtvaras nebuvo pritvirtintas, nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad užtvaras atsidaręs juda laisva eiga, todėl skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Telšių AVPK atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti.

Nukentėjusysis D. Č. paasiškino, kad jis tą dieną važiavo pas tėvą į garąžą, kuris yra (duomenys neskelbtini) teritorijos gale. Įvažiuoti prie garažo galima pagal pastataus arba per vairavimo mokymo aikštelę. Išvažiuodamas važiavo per vairavimo aikštelę, pagal tvorą, skiriančią teritorijas, kai staiga atsidarė užtvaras ir atsitrenkė į priekinį stiklą. Nuo smūgio užtvaras atšoko ir jam toliau važiuojant į priekį, dar kartą trenkėsi į galinį žibintą ir jį išdaužė. Tada jis sustojo ir iškvietė policijos pareigūnus. Tą dieną buvo didelis vėjas, todėl mano, jog užtvaras atsidarė nuo vėjo gūsio.

Liudytojai E. S. ir R. J. paaaiškino, kad gavę pranešimą apie techninį eismo įvykį, nuvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Ten vairavimo mokymo aištelėje stovėjo asmuo, kuris paaiškino, kad važiuojant aikštele šalia tvoros, atsidarė užtvaras ir atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą, o po to trenkėsi į galinį žibintą. Apžiūrėjus užtvarą ir automobilį, vairuotojo paaiškinimas atrodė įtikinamas. Jie nubraižė eismo įvykio schemą, nufotografafo, ir medžiagą perdavė Telšių AVPK Kelių policijos skyriui.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad tą dieną jo sūnus nuvažiavo į garažą, kuriame jis dirba, esantį (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko sūnus paskambino ir pasakė, kad atsidaręs kelio užtvaras jam sudaužė priekinį stiklą ir išdaužė galinį žibintą. Jis liepė sūnui kviesti policiją ir pats nuvažiavo į įvykio vietą. Toje vietoje buvo atsidaręs kelio užtvaras. Jis matydavo kaip UAB “(duomenys neskelbtini)“ kartais pro tą tarpą važiuodavo, kai reikėdavo parvešti ar išvežti ant tralo pakrautas mašinas. Kadangi jo garažas toje pačioje teritorijoje, tai yra matęs ir anksčiau, kad tas užtvaras būdavo atidarytas ir trukdydavo vairuoti besimokantiems asmenims.

Peržiūrėjus laikmeną su vaizdo įrašais matyti, jog laikmenoje yra įvykio vietos nuotraukos, taip pat vaizdas kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius R. E. demonstruoja užtvaro judėjimo trajektoriją ir galimybę laisvai judėti - užtvaras laisva eiga nejuda, yra stumiamas ranka, pademonstruojama kiek ir į kurią pusę atsidaro (Administracinio nusižengimo byla ROIK 19105727473, b. l. 32).

Iš teismo posėdžio metu pateikto Žemės sklypo plano (b. l. 22) matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) juosia tvora, užtvaras nėra žymimas, plane pažymėti keliai (S1, S2, S3), toje vietoje, kur tvoroje įrengtas užtvaras kelias nėra žymimas, t. y. tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) - kelio nėra, žemės sklypai ribojasi ir juos skiria tvora. Iš Pažymos apie hidrometerologines sąlygas (b. l. 19-20) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 13 val. pūtė pietų vėjas, kurio vidutinis greitis buvo 4 m/s.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresnioji specialistė A. K. 2019-10-16 nutarimu Nr. 86-ANR_N-2722-2019 nubaudė R. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 462 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 70 Eur baudą, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo, 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 13 val. 03 min., nepasirūpino kelio įrenginio, kuris riboja eismo srautą – užtvarto, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje saugumu (neprirakino jo), kuris nuo stipraus vėjo atsidarė ir apgadino pro užtvarą tuo metu važiavusi automobilį „Volvo“, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, LR Vyriausybės nutarimą dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio reikalavimus.

Iš proceso dalyvių paaiškinimų, rašytinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos (Administracinio nusižengimo byla ROIK 19105727473, b. l. 11; 12-15; 16; 17-25), filmuotos vaizdo medžiagos esančios laikmenoje (Administracinio nusižengimo byla ROIK 19105727473, b. l. 32), posėdžio metu pateikto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano (b. l. 22) nustatytos faktinės aplinkybės, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “D. R.” žemės sklypai ribojasi, juos skiria tvora. UAB “Telšių agrochemija” direktorius R. E. patvirtino, jog žemės sklypus skirianti tvora priklauso UAB “(duomenys neskelbtini)” ir užtvaras įrengtas tvoroje taip pat priklauso UAB “(duomenys neskelbtini)”. Nustatyta, kad toje vietoje, kur yra užtvaras, nėra kelio, kuriuo yra įvažiuojama į UAB “(duomenys neskelbtini)” teritoriją, nes keliai numatyti žemės sklypo plane ir pažymėti indeksais S1, S2, S3. Kaip paaiškino pareiškėjas, užtvaras buvo įrengtas tam, kad būtų galima išvažiuoti tiesiogiai prie geležinkelio rampos, ar įvažiuoti didelių gabaritų transporto priemonėms per kaimyninį žemės sklypą.

Kaip jau buvo paminėta, ANK 462 straipsnis numato atsakomybę už kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų prižiūrėti automobilių kelius ir kelio statinius bei įrenginius taip, kad jie atitiktų eismo saugumo reikalavimus, pažeidimą, nesiėmimą priemonių laiku uždrausti ar riboti eismą atskiruose kelio ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę eismo saugumui.

Skundžiamame nutarime nėra nurodoma, kokius konkrečiai Kelių priežiūros tvarkos aprašo punktų pažeidimus padarė pareiškėjas, tačiau atsiliepime Telšių AVPK nurodė, jog pareiškėjas pažeidė paminėto Aprašo 4.2 punktą.

Kelių priežiūros tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimo, jos vykdymo ir darbų organizavimo keliuose ir jų apsaugos zonose tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-771))

Aprašo antras skyrius reglamentuoja kelių priežiūros organizavimą ir subjektus: 3.2.1. punktas numato, kad važiuojamąją dalį (kur nėra šaligatvių – kelkraščius ir kelio griovius), pėsčiųjų ir (ar) dviračių takus, tiltus, viadukus ir estakadas, technines eismo reguliavimo priemones prižiūri ir jų vertę apskaito, žiemą nuo važiuojamosios dalies sniegą valo ir, jeigu slidu, ją barsto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės; 3.2.2. punktas numato, jog visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apšvietimo tinklus) prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukšmą, oro, vandens, dirvožemio užtaršą ir kitą neigiamą poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimą, taip pat atlieka šiame papunktyje nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; 3.3. punktas numato, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai.

Aprašo trečiasis skyrius reglamentuoja kelių priežiūros vykdymą. Aprašo 4.2 punktas nustato, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.

LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato, kas yra Automobilių kelias - tai visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad “saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones”.

LR Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia kelio sąvoką ir nustato, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Šio įstatymo 3 straipsnis suskirsto kelius pagal reikšmę ir 3 dalis numato, jog vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius - tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius - tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Sistemiškai aiškinant paminėtus teisės aktus, darytina išvada, kad institucija surašiusi nutarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį užtvarą nepagrįstai priskyrė vidaus kelio kategorijai, patenkančiai į Kelių priežiūros tvarkos aprašo reguliavimo zoną, be to, pareiškėjas nepatenka į subjektų ratą, atsakingų už vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūrą. Kelių priežiūros tvarkos aprašas reglamentuoja atsakomybę už kelio statinių bei įrenginių priežiūros reikalavimų nevykdymą, tačiau įrenginys turi būti skirtas organizuoti viešąjį eismą ir turi atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tiesiog pats įrenginys – užtvaras, negali būti laikomas kelio statiniu, jeigu jis nėra pastatytas automobilių kelyje ir skirtas viešajam eismui reguliuoti. Šiuo konkrečiu atveju užtvaras nėra skirtas viešam eismui, jis yra įrengtas kaip dalis tvoros segmento, kuris pritaikytas tik savininko poreikiams tenkinti. Juk nugriuvus daliai tvoros ir apgadinus pravažiuojančią transporto priemonę, tvoros savininkui nesurašomas administracinių nusižengimų protokolas, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ar Aprašo tvarką.

R. E. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 462 straipsnio sudėties, todėl Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2019-10-16 nutarimas Nr. 86-ANR_N-2722-2019, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19105727473 naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. 2019-10-16 nutarimą Nr. 86-ANR_N-2722-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 191057237473 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną R. E. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja A. A.