Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundo priėmimo klausimą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Viešosios tvarkos biuro neobjektyviai atlikto tyrimo dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šaudyklos pažeidimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. spalio 18 d. gautas A. S. skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Viešosios tvarkos biuro (toliau – Institucija) neobjektyviai atlikto tyrimo dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šaudyklos pažeidimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 610 straipsnio 4 dalimi, skundą atsisakytina priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog Institucijos pareigūnas 2024 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai raštą, kuriame nurodė, kad Institucija, pradėjusi administracinę teiseną pagal pareiškėjos pakartotinį 2024 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ šaudyklos dokumentacijos patikrinimo ir remiantis surinkta medžiaga konstatavo, kad atlikus patikrinimą pažeidimų nenustatyta. Šiame rašte pareiškėjai, taip pat išaiškino Institucijos apskundimo tvarką, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, Ji turi teisę apskųsti šį atsakymą šio įstatymo nustatyta tvarka jį pateikusiam Policijos departamentui arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, arba per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, arba Regionų administraciniam teismui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

ANK 619 straipsnyje yra aiškiai nustatyta pareigūnų, kurie ne teismo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, priimamų sprendimų rūšis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Atitinkamai ir ANK 621, 622 straipsniuose įtvirtinta teisė apylinkės teismui skųsti ne bet kokius ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų sprendimus (atsakymus, raštus ar pan.), o tik nutarimus.

Taigi, šiame kontekste teismas pažymi, jog Institucijos informacinio pobūdžio pranešimas, raštas, atsakymas į prašymą ar pan., negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ANK konkrečiai reglamentuoja subjektus, galinčius apskųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą procesinį sprendimą (nutarimą ar nutartį). ANK 621 straipsnyje numatyta, jog ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. ANK 644 straipsnyje numatyta, jog apeliacine tvarka apylinkių teismų nutarimus ir nutartis apygardos teismui gali apskųsti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) ir įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų turinio, procesinius sprendimus gali skųsti tik turintys tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi asmenys, tai yra: 1) asmenys, kurių atsakomybės klausimas sprendžiamas; 2) institucijos, kurių pareiga ginti viešą interesą ir siekti kaltų asmenų patraukimo atsakomybėn; 3) nukentėjusieji (ar jų atstovai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. S. šioje byloje neatitinka nė vieno ankščiau paminėto subjekto kriterijų, be to, ji skundžia ne Institucijos nutarimą, o, kaip jau minėta, informacinio pobūdžio raštą-atsakymą bei skundą teikia teismui tiesiogiai, o ne per Instituciją, kaip numatyta įstatyme.

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 610 straipsnio 4 dalimi, 626 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti A. S. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2024 m. rugsėjo 18 d. Nr. 5-S-31231 raštą-atsakymą administracinio nusižengimo byloje ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.