Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant vertėjai Helenai Žemaitel, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1979-01-03, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2014-09-19 apie 22.05 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,87 promilės girtumas), vairavo autobokštelį ZIL 130, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, (duomenys neskelbtini) kliudė ir sužalojo dešiniu kelkraščiu einančią pėsčiąją E. K., gim. 1989 metais, kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. S. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie jį nepranešė policijos pareigūnams, pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 132, 231.4 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-09-19 atsikėlė ryte ir išvyko į darbą, visą dieną iki 16.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo pakūrė pirtį ir dar savo reikalais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Parvažiavęs atgal kūreno toliau pirtį, kol grįžo mama su seserimi. Jos abi nuėjo į pirtį, o jis žiūrėjo televizorių. Po to nusprendė nuvažiuoti pakrauti akumuliatorių, nes mašina ilgai stovėjo. Užvedė ZIL 130 automobilį, nutarė apsukti vieną kitą ratą aplink gyvenamąjį rajoną. Apvažiavo vieną ratą, gal pusės kilometro atstumą. Tada įvažiavo į kaimyno kiemo teritoriją, kur jis leidžia statyti mašiną. Pastatęs mašiną pamatė gal už 50 metrų stovinčias merginas, nuėjo prie jų pasikalbėti. Viena iš merginų griebė jam už atlapų ir paklausė nustebusi, ar tai jis važiavo. Kita mergina sėdėjo ant žolės. Pirmoji mergina tos sėdinčios ant žolės, atrodo, E., paklausė, kaip ji jaučiasi, kaip jos koja. Mergina atsakė, kad koją skauda. Jis nežinojo, apie ką jos kalba, todėl apsisuko ir nuėjo namo. Kad sužalojo merginai koją, tuo metu nesuprato ir merginos jam nieko nepasakė. Sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Grįžęs namo nuėjo į pirtį. Kadangi buvo peršalęs, tai išgėrė šiek tiek degtinės, dar paėmė porą butelių alaus. Maždaug po 40-50 minučių jį pakvietė sesuo ir pasakė, kad su juo nori policija pabendrauti. Jis apsirengė ir išėjo. Kai važiavo tą ratą aplink rajoną, buvo visiškai blaivus. Iš karto neprisipažino, nes buvo išgėręs ir galvojo, kad jam teises atims. Ten nuotraukoje yra, kad su galine atrama užkabino, bet su tokia mašina negalėjo to pajusti. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles įvykio metu, nes ji ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Atsiprašo nukentėjusiosios. Vairavo automobilį jis, to neneigia. Galėjo partrenkti nukentėjusiąją, bet tuo metu to nežinojo, nes su tokia mašina važiuojant pajusti tikrai nieko neįmanoma.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2014-09-19 apie 22 val. su E. Š. ėjo taku nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Išgirdo greitai atvažiuojančią mašiną ir pajuto smūgį į kairę koją. Jai apsisuko galva, atsitrenkė į mašiną ir nukrito. Kai pasikėlusi norėjo eiti, pamatė, kad koja kraujuoja, eiti negalėjo. Kvietė greitąją pagalbą. Kol laukė greitosios, sėdėjo ant žolės. Maždaug po 10 minučių prie jų atėjo S. B.. E. Š. jo klausė, ar jis vairavo automobilį. Jis nieko nesakė, pagalbos jai nesuteikė, nuėjo į namus. Ją užkliudė didelė mašina, kranas. Nors gyvena tame rajone, bet S. B. nepažįsta. Automobilį matydavo, bet vairuotojo nėra mačiusi. Kai S. B. priėjo prie jų, jis nieko nesakė. E. Š. jo klausė, ar tai jis vairavo, o jis nors pamatė, kad ji guli, nieko nesakė ir nuėjo. E. Š. mėgino nustatyti, ar jis blaivus, ji paklausė, ar jis girtas. Ji pati negali pasakyti, ar jis buvo blaivus, ar girtas. Jai tik buvo keista, kad jis neatsiprašė jos. Kad S. B. kraną vairavo suprato iš to, kad automobilis už kelių namų įvažiavo į kiemą ir sustojo, po to iš ten atėjo S. B.. Nuo sužalojimo vietos iki automobilio sustojimo vietovė gerai matoma, todėl matė, kad išlipo vairuotojas ir priėjo prie jų. Kitos dvi įvykio vietoje buvusios merginos buvo ne su jais, K. P. ir J. R. vaikščiojo su šunimi. Jos pamatė, kad ji sėdi su kruvina koja ir pakvietė greitąją pagalbą bei policiją. Pirma atvažiavo greitoji pagalba, paskui policija. Parodė policijai namą, į kurį nuėjo vairuotojas. Jai liko randas nuo sužalojimo, negalės dėl rando dėvėti suknelės ar sijono.

Liudytoja E. Š. parodė, kad S. B. nepažįsta, tik dėl eismo įvykio kartą jį matė. Maždaug prieš tris mėnesius apie 22 valandą su E. K. ėjo į (duomenys neskelbtini) kelkraščiu, dešine puse. Ėjo šalia viena kitos, E. K. ėjo arčiau gatvės. Išgirdo, kaip E. K. sušuko, kad ją partrenkė mašina. Atsisukusi pamatė nukritusią E. K.. Tuo metu pro jas nuvažiavo didelė mašina. Priėjusi pamatė kruviną E. K. koją, pasodino ją ant žolės. Netoli su šuniu vaikščiojo dvi mergaitės, jos priėjo, klausė, ar reikia padėti, pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą ir policiją, nes žaizda blogai atrodė. Po 10 minučių prie jų priėjo vyras, S. B.. Ji priėjo prie jo, paklausė, ar jis gėręs, bet jis parūkė ir nuėjo. Tada atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Paties susidūrimo su mašina nematė, išgirdo tik draugės sušukimą. Vyras priėjo iš tos pusės, kur mašina nuvažiavo po susidūrimo. Tą vyrą susiejo su įvykiu, nes jei būtų niekuo dėtas, tai priėjęs ir pamatęs kruviną koją paklaustų, ar reikia pagalbos. O jis atėjo susinervavęs, parūkė ir nuėjo. Automobilį matė tuo metu, kai pravažiavo, įsuko į kiemą ir sustojo kairėje pusėje. Kai S. B. priėjo, policija jau buvo iškviesta, bet dar neatvykusi. Ar jam pasakė apie policijos iškvietimą, neprisimena. S. B. buvo vienintelis žmogus, kuris nepaklausė, ar reikia pagalbos. Pro jas net pravažiuodama kita mašina sustojo ir vairuotoja paklausė, ar reikia padėti. Kai atvyko policija, ji pasakė, kur nuvažiavo E. K. užkliudęs automobilis, ten vairuotojo ir ieškojo.

Liudytoja K. P. parodė, kad buvo vakaras, apie 22 val. ėjo su drauge J. R. nuo (duomenys neskelbtini) stotelės namo šaligatviu, kai jas pralenkė dvi merginos. Po to išgirdo trenksmą ir šūksnį. Pribėgo, pamatė, kad mergina guli, o pro šalį labai lėtai pravažiavo kranas, kuris įsuko į kiemą. Mergina bandė stotis, nesiorientavo. Jos kvietė policiją ir greitąją pagalbą. Tuo metu nuo sustojusios mašinos atėjo vyras, pasižiūrėjo ir nuėjo. Įvykio metu atstumas tarp jų ir tų 2 merginų buvo apie du metrai. Matė važiuojantį kraną, bet į jį nekreipė dėmesio. Merginą kliudė kranas. Po to tas automobilis labai sulėtino greitį joms priėjus prie merginos ir įsuko į kiemą. Vyras atėjo po 4-5 minučių iš to kiemo, kur sustojo kranas. Ji tą vyrą traktavo kaip krano vairuotoją, nes namų languose jokios šviesos nedegė, iš pašalinių nebuvo kam ateiti. Mano, kad vyras buvo neblaivus, nes buvo visai sulėtėjusi jo reakcija, jis nieko nepaklausė. Ar jis ką pasakė, negirdėjo, nes tuo metu kvietė greitąją pagalbą. Jos sakė, kad policija iškviesta, bet jokių vyro emocijų nematė, jis grįžo atgal prie namo.

Liudytoja J. R. parodė, kad 2014 metų rugsėjį, dienos neprisimena, su drauge vedžiojo šunį, išgirdo triukšmą, kaip trenksmą, ir merginos riksmą. Priėjo ir pamatė merginą kraujuota koja. Mergina buvo dviračių takelyje, ėjo lygiagrečiai joms. Išgirdus trenksmą pravažiavo mašina ir įvažiavo į kiemą, kur sustojo. K. P. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atrodo, greičiau atvažiavo policija. Ji buvo su šuniuku, stovėjo už 3-5 metrų nuo merginų. Per tą laiką priėjo prie merginų vyras, galimai tos mašinos vairuotojas, pastovėjo, parūkė ir pasišalino. Galvoja, kad jis vairuotojas, nes jis abejingai žiūrėjo į situaciją. Mergina, ėjusi su E. K., jam pasakė: „ar matėt ką padarėt? gal esate išgėręs?“, bet vyras visai nieko neatsakė. Jokių jo kaip vairuotojo veiksmų nematė, kranas važiuodamas tik prilėtino ir įsuko į kiemą, kuri nuo partrenkimo vietos yra gal per dviejų sklypų atstumą. Kur ieškoti vairuotojo, policijai parodė E. K. draugė. Sakė vyrui, kad kviečia policiją ir greitąją pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

S. B. kaltė padarius abu jam inkriminuojamus pažeidimus yra įrodyta jo paaiškinimu posėdžio metu, liudytojų parodymais, ATP protokolu (b.l. 2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 3-4), įvykių registravimo žurnalo išrašu (b.l. 6), eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir schema (b.l. 7-9), fotolentelėmis (b.l. 10-24), apžiūros protokolu (b.l. 26), rašytiniais paaiškinimais (42-46), specialistų išvadomis (b.l. 37-39, 57-58) ir kitais byloje esančiais dokumentais. Atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis apie jokį eismo įvykį nežinojo iki policijos atvykimo, vairavo blaivus, teismas vertina kritiškai, kadangi ji neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos. Visos liudytojos parodė ir pats S. B. to neneigia, kad iš karto po įvykio, pastatęs mašiną kieme, vairuotojas buvo priėjęs ir matė sužalotą E. K.. Liudytojos teigia, kad vairuotojui buvo pasakyta, kad tai įvyko dėl jo kaltės, kad yra iškviesta policija ir greitoji pagalba, tačiau jis eismo įvykio vietoje nepasiliko ir išėjo. Taip pat liudytojos teigia, kad S. B. priėjo prie nukentėjusiosios po 5-10 minučių ir elgėsi keistai, jo reakcija buvo sulėtėjusi, atrodė neblaivus; praėjus mažiau negu valandai po įvykio S. B. pristačius apžiūrai pas specialistus jam buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas. Šių aplinkybių visuma paneigia atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad jis vairavo blaivus, alkoholį vartojo pirtyje jau po įvykio. S. B., būdamas transporto priemonės vairuotojas ir supratęs, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus, privalėjo iškviesti policijos pareigūnus ir medikus, sulaukti jų atvykimo ir duoti paaiškinimus, tačiau to nepadarė iš eismo įvykio vietos pasišalino. S. B. veika pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,87 promilės girtumas), kliudė ir sužalojo pėsčiąją, apie įvykį nepranešė policijos pareigūnams ir įvykio vietoje nepasiliko. Kaltė veikų padarymu įrodyta ir jis baustinas.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos nebegalioja. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes pažeidėjui skirtinos baudos, atitinkančios sankcijose numatytus minimumus, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliems straipsnių sankcijose numatytiems laikotarpiams.

Kadangi S. B. administracinius teisės pažeidimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30² str., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti S. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1979-01-03, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1158 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Pripažinti S. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1979-01-03, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 1158 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015-02-23. (LR ATPK 33 str.)

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.