Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. S. (toliau – A. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 95-112 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 3 d. ir nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

2009 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas dalyje: vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuotas 3000 (trijų tūkstančių) litų turtas – pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos. Kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą.

Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 13 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 (ketveri) metai 4 (keturi) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015 m. kovo 5 d.).

2015 m. kovo 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. S. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Skunde nurodoma, kad bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas septynis kartus, atvykęs į pataisos namus, pareiškė norą dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų stokos, įdarbintas nebuvo. Yra išklausęs vidurinės mokyklos kursą, pataisos namuose ne tik mokėsi, bet ir įgijo avalynės taisytojo kvalifikaciją, šiuo metu savarankiškai mokosi anglų kalbos, istorijos bei domisi verslo vadybos pagrindais. Pabrėžiama, kad A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema, po paleidimo jis planuoja įsidarbinti. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, A. S. teigimu, nepagrįstai sureikšmino padarytos veikos pavojingumą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą aptartų duomenų kontekste, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti 2015 m. kovo 10 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-112 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai konstatavo, kad, nepaisant to, jog A. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, tačiau, šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, todėl jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Pritariant tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad A. S. nors ir laikomas neteistu, tačiau praeityje jis buvo 2 kartus ( 2007-03-13 ir 2007-07-31) nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 245 str. padarymą, kas jį charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, jis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto LR BK 260 str. 3 d. ir susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, padarymą. Įstatymų leidėjas, siekdamas visapusiškai užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamajame įstatyme numatė ir itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju už aptariamą nusikaltimą A. S. buvo paskirta minimali LR BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Šių aplinkybių kontekste paminėtina, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. A. S. vis dar nėra atlikęs labai didelės jam paskirtos bausmės dalies (bausmės pabaiga 2019 m. liepos 13 d.), todėl manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pabrėžtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Nuosprendžio priėmimo metu A. S. savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme pripažino visiškai, tačiau viso proceso metu savo veiksmus bandė menkinti, nurodydamas, kad veikti nusikalstamai jį privertė kartu su juo nusikalstamą veiką vykdę asmenys, kas, nuosprendžio priėmimo metu nepasitvirtino, ko pasėkoje, nuteistojo prisipažinimas nebuvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors šiuo metu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo A. S. pripažįsta visiškai, paties nuteistojo teigimu, suvokia, jog pasielgė neatsakingai, pažymi, jog tuo metu apie pasekmes negalvojo, elgėsi spontaniškai, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos neabejotinai konstatuoti tinkamą ir pakankamą nuteistojo elgesio korekciją.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus ir jo atžvilgiu netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažymėtina ir tai, kad, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nors A. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jo elgesys visgi buvo svarstomas drausmės komisijoje, kas neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, jog A. S. elgesys bausmės atlikimo vietoje visgi nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant teismui nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą leidžia konstatuoti ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, kad A. S. laisvės atėmimo vietoje mokydamasis 12 – oje klasėje nelankė fizinio lavinimo pamokų, buvo neatestuotas, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija. Tuo tarpu A. S. skunde ypač akcentuojami paskatinimai tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, būdamas pataisos namuose, tačiau nesudaro pagrindo besąlyginiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui.

Šių duomenų kontekste ne mažiau svarbu įvertinti ir A. S. socialinius ryšius, kas teismų praktikoje laikytina vienu iš apsauginių faktorių, galinčių apsaugoti asmenį nuo tolimesnių teisės pažeidimų. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, palaiko socialinius ryšius su savo tėvais ir sese, yra lankomas pataisos namuose, tačiau su sutuoktine, kaip pats teigia, dėl ilgos izoliacijos yra išsiskyręs, šiuo metu yra susižadėjęs su kita moterimi. Aukštesnysis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad aukščiau aptartų artimųjų turėjimas A. S. nuo labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju socialinių santykių palaikymas sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo A. S. atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis praeityje yra vartojęs narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, tačiau, pastarojo teigimu, jokios priklausomybės neturi. Vertinant šią aplinkybę jam inkriminuoto nusikaltimo kontekste, atsižvelgiant į A. S. vartotų medžiagų pobūdį, manytina, kad nuteistojo galimybė įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, gali būti pripažįstama viena iš pastarojo kriminogeninių veiksnių, kurių neįžvelgė ir 2015 m. kovo 2 d. A. S. socialinio tyrimo išvadą pateikę specialistai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-112 taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistojo atžvilgiu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.