- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2-2596/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00547-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tolimanas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tolimanas“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tolimanas“ direktoriaus D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tolimanas“ direktoriaus D. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tolimanas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Tolimanas“, bankroto administratoriumi skirti UAB ,,Pajūrio administratoriai“. Nurodė, kad 2013 m. bendrovės veiklos analizė parodė, kad 2012 m. bendrovės balanse sukauptas nuostolis siekia 99 898 Lt, bendrovė turi tik 88 773 Lt vertės turto, iš kurio tik 31 766 Lt vertės ilgalaikio turto, o skolos siekia 171 016 Lt, iš kurių 151 724 Lt mokėjimo terminai yra suėję.
Klaipėdos apygardos teisme gautas UAB ,,Nemokumo sprendimai“ sutikimas administruoti UAB ,,Tolimanas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tolimanas“; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Nemokumo sprendimai“.
Teismas, remdamasis atsakovo pateikto 2013 m. rugpjūčio 27 d. balanso duomenimis, liudijančiais, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai beveik du kartus viršija turto vertę; bendrovės vadovo pripažinimu, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais; bendrovės akcininkų sprendimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatavo pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą dėl nemokumo egzistavimą (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.).
Spręsdamas dėl administratoriaus kandidatūros, teismas nurodė, kad administruoti bankrutuojančią įmonę sutiko du administratoriai, kurių kandidatūroms pritarė Įmonių bankroto departamentas. Teismas nustatė, kad šiuo metu UAB „Pajūrio administratoriai“ vykdo 9 įmonių bankroto procedūras, o UAB „Nemokumo sprendimai“ tik 5. Teismas sprendė, kad mažiau užimtas administratorius gali skirti daugiau dėmesio įmonės bankroto procesui, atitinkamai operatyviau vykdyti bankroto procedūras, todėl įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Nemokumo sprendimai“, sutinkantį ir turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria atsakovo administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Pajūrio administratoriai“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Bankroto administratoriaus UAB „Nemokumo sprendimai“ kandidatūros nesiūlė nei vienas iš ĮBĮ 5 straipsnyje numatytų asmenų.
2. Teismų praktika patvirtina, kad skiriant bankroto administratorių ypatingas dėmesys skiriamas administratoriaus patirčiai. Pažymi, kad UAB „Pajūrio administratoriai“ dirbantys fiziniai bankroto administratoriai turi didelę profesinę patirtį administruojant bankrutuojančias įmones: L. L. K. yra baigusi 85, L. G. – 43 įmonių bankroto procedūras, tuo tarpu UAB „Nemokumo sprendimai“ dirbantis R. D. – 5, o V. K. – 6 įmonių bankroto procedūras. Teismo akcentuotas UAB „Nemokumo sprendimai“ mažesnis darbo krūvis negali nulemti administratoriaus kandidatūros prioritetiškumo.
3. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl bankroto administratoriaus darbo vietos kriterijaus. Prioritetas teiktinas administratoriui, kurio buveinė sutampa ar yra arčiau bankrutuojančios įmonės buveinės. Apelianto siūlyto bankroto administratoriaus buveinė yra Klaipėdoje, t. y. arčiau bankrutuojančios įmonės buveinės ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo, o teismo paskirto administratoriaus buveinė Vilniuje, kas sąlygotų didesnius administravimo kaštus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Atskirasis skundas netenkinamas.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas paskiria įmonės administratorių. Apeliantas teisus, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų. Apeliantas pripažįsta, kad teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tokia pozicija suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562/2012, 2013 m. sausio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-629/2013, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2529/2013, kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė tiek ieškovo (apelianto) pasiūlytą, tiek save pasiūliusio bankroto administratoriaus kandidatūras. Teismo galios spręsti administratoriaus kandidatūros klausimą užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių šios galios suteiktos, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių.
Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatyme aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas turi siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais. Teisės aktai nepateikia baigtinio kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, pasirinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tačiau nei vienas iš įstatymo reikalavimus atitinkančio administratoriaus parinkimui svarbių kriterijų (pavyzdžiui, potencialaus bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, baigtų bankroto procesų skaičius ir kt.) nėra absoliutus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1467/2010; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2520/2013 ir kt.).
Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų bankroto administratorių kandidatūras, konstatavo jų atitikimą įstatymo reikalavimams, taip pat įvertino administratorių užimtumą. Teismas sprendė, kad mažiau užimtas administratorius gali skirti daugiau dėmesio įmonės bankroto procesui, atitinkamai operatyviau vykdyti bankroto procedūras, todėl įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Nemokumo sprendimai“.
Nesutikimą su paskirtu administratoriumi apeliantas argumentuoja jo siūlomo administratoriaus UAB „Pajūrio administratoriai“ didesne patirtimi bei aplinkybe, kad šio administratoriaus buveinės vieta sutampa su atsakovo ir bylą nagrinėjančio teismo vieta, t. y. šis administratorius reziduoja Klaipėdoje. Kitų objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad teismo paskirtas administratorius netinkamai vykdys atsakovo bankroto administravimo procedūras, apeliantas nenurodo. Pažymėtina, jog nei vienam iš paminėtų svarbių administratoriaus parinkimo kriterijų negali būti teikiamas prioritetas, todėl aplinkybė, kad apelianto siūlomas kandidatas turi daugiau patirties, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarties dalį.
Apeliantas teisus, kad skiriamo bankroto administratoriaus veiklos vieta svarbi, nes tai susiję tiek su bankroto administravimo kaštais, tiek su galimybėmis operatyviai spręsti kylančius bankroto administravimo klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-855/2010). Tačiau nagrinėjamoje byloje vertinant šią aplinkybę bei sprendžiant dviejų iš esmės lygiaverčių bankroto administratoriaus kandidatūrų parinkimo klausimą, yra pagrindas įvertinti ir tai, kad bankroto bylą atsakovui inicijuoja ir bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo įmonės vadovas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nesant ĮBĮ tiesiogiai nustatytų draudimų, dėl kurių administratoriai negalėtų administruoti įmonės, teismas atsakovo bankroto administratoriumi paprastai turėtų paskirti ne atsakovo vadovo (ar savininko) siūlomą asmenį. Tokią išvadą lemia įmonės vadovo (savininko) teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi lygis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1616/2011, 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1231/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į taip formuojamą teismų praktiką, apelianto argumentai apie didesnius administravimo kaštus lemsiančią paskirto administratoriaus buveinės vietą nesudaro pagrindo prioritetą teikti apelianto siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūrai. Bankroto procese administravimo išlaidų sąmatą tvirtina bankrutuojančios įmonės kreditoriai (ĮBĮ 23 str. 5 p.), todėl jų valia spręsti dėl administravimo išlaidų apimties, dydžio ir jų apmokėjimo.
Pagal nusistovėjusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti panaikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-585/2011, 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-963/2011, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1214/2011 ir kt.). Nesant duomenų, galinčių kelti abejones pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumu, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais keisti teismo paskirtą administratorių, todėl skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.