- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-2389-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00784-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Kreditorius
- I. M.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos I. M. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. M. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atsakovui M. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. M. savo patikslintu 2015-05-18 pareiškimu prašė nustatyti, kad skolininkui M. B., ir jo sutuoktinei I. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės turte - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. priklauso ½ dalis šio turto. Taip pat prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką taip, kad reikalui esant būtų galima iš skolininko dalies išieškoti skolą, t.y. M. B. paskirti naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-6, 18,72 kv. metrų; virtuvę, koridorių, tualetą ir vonią palikti naudotis bendrai. Kambarius, plane pažymėtus indeksais 3-7 ir 3-4 paskirti naudotis skolininko sutuoktinei. Nustatyti skolininko turto daliai priverstinę hipoteką priteisto išlaikymo vaikui mokėjimo užtikrinimui bei priteisti išieškotojai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nors šiuo metu nebeliko pagrindo priverstinai išieškoti iš skolininko turto – būsto, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad skolininkas nuolat vengia tinkamai išlaikyti vaiką, kaupia įsiskolinimus ir susimoka išlaikymą tik tuomet kai išieškotoja kreipiasi į teismą. Jos manymu, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas papildomai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir nepilnamečio išlaikymo užtikrinimui taikyti priverstinę hipoteką skolininko turtui.
Atsiliepimas
Skolininkas M. B. savo atsiliepime prašė I. M. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad įsiskolinimas nebuvo tyčinis, o susidarė dėl ilgo bylinėjimosi trukmės ir sunkios jo finansinės padėties. Kol vyko bylinėjimasis, jis mokėjo anksčiau priteistą išlaikymą vaikui, tačiau teismo padidinto išlaikymo skirtumas kaupėsi kaip skola, nors, kol nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, padidinto išlaikymo mokėti neprivalėjo. Naujai priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra labai didelis -231EUR, - beveik lygus jo darbo užmokesčiui iš kurio jis turi pragyventi pats, išlaikyti naują šeimą, tame tarpe dar vieną nepilnametį vaiką. Dirbti papildomo darbo neturi galimybės, kadangi turi rimtų sveikatos problemų. Skolininkas pažymėjo, kad su išieškotoja yra visiškai atsiskaitęs, jai nėra skolingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti išieškotojos pareiškimą ir priteisė iš M. B. pareiškėjai I. M. 138 eurus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendė, kad M. B. dirba, gauna nuolatines pajamas, išieškotoja nepateikė teismui įrodymų, kad jo asmeninio turto sumokėti skolai nepakanka, jis visiškai atsiskaitė su išieškotoja, todėl nėra pagrindo tenkinti I. M. prašymą dėl M. B. turto dalies, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo. Sprendė, kad atsakovas neneigia, neginčija pareigos išlaikyti savo vaiką (nors išlaikymas buvo padidintas vos ne dvigubai), yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, išlaikymo įsiskolinimas nebuvo didelis, o ir susidarė dėl nuo 2013-11-26 priteisto išlaikymo dydžio žymaus skirtumo, todėl šiuo atveju nėra būtinumo taikyti išimtines priemones, užtikrinant prievolės teikti vaikui išlaikymą vykdymą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ateityje, M. B. prašymu, jo darbovietės UAB „Orginesta“ finansininkė kiekvieną mėnesį išskaičiuos po 232 eurus - priteistą sumą vaiko išlaikymui, pervedant juos į pareiškėjos asmeninę sąskaitą, tokiu būdu užtikrinant, kad išlaikymas nepilnamečiui būtų teikiamas nevėluojant, reguliariai – kas mėnesį. Teismas atsižvelgė ir į blogą M. B. finansinę padėtį, jog jis taip pat turėjo ne mažų bylinėjimosi išlaidų, bei į pareiškėjos pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą 250 eurų sumai bei įrodymus dėl kelionės išlaidų į teismą -26.10 eurų (90.15 Lt) sumai, priteisė pareiškėjai ½ dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Išieškotoja I. M. skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį ir išieškotojos pareiškimą tenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino, kad įsiskolinimas susidarė tik padidinus išlaikymą 2014 m. sprendimu, nes įsiskolinimas susidarė antstolei vykdant dar 2001 m. vykdomąjį dokumentą. Teismo išvada, kad skola susidarė ne dėl skolininko tyčinių veiksmų, o dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, yra nepagrįsta, nes skolininkas išlaikymą teikti vengė, netinkamai skaičiavo išlaikymo dydį, nesilaikė periodiškumo, neteikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį. Skolininkas yra įmonės direktorius, todėl turi visas galimybes pats reguliuoti atliekamus mokėjimus, todėl ta aplinkybė, kad jis parašė prašymą išskaičiuoti priteistą išlaikymą iš jo darbo užmokesčio, nesudaro pagrindo vertinti, kad juo yra tinkamai užtikrintas išlaikymo vaikui mokėjimas, nes skolininkas gali bet kada atšaukti savo prašymą. Skolininkas jokio kito turto, be buto, neturi. Pasibaigus teismo procesui ir panaikinus antstolės taikytą areštą skolininko turtui, jis gali turtą perleisti kitiems asmenims. Teismas nepagrįstai skolininko įsiskolinimų nelaikė dideliais, nes 2001 m. įsiskolinimas sudarė 8000 Lt, o 2014 m. 2200 eurų. Teismas nepagrįstai priteisė tik pusę bylinėjimosi išlaidų. Tik dėl skolininko veiksmų išieškotoja buvo priversta kreiptis į teismą. Be to, nors apeliantė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, dėl ko apeliantė turėjo kelionės išlaidų.
Atsiliepimas
Skolininkas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad niekada neslėpė savo pajamų, teikė išlaikymą sūnui, šiai dienai jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Po skolininko prašymo buhalterijai pateikimo išlaikymas buvo nurašomas tiesiogiai buhalterės. Vien ta aplinkybė, kad skolininkas yra įmonės direktorius nesuteikia jam jokių privilegijų, nes tokį prašymą buhalterijai nuskaičiuoti išlaikymui skirtą sumą gali atšaukti bet kuris darbuotojas. Skolininkas dirba, gauna pastovias pajamas, todėl nėra jokios grėsmės, kad ateityje neteiks išlaikymo sūnui. Apeliantė klaidina teismą, kad 2014 m. įsiskolinimas viršijo 2200 eurų, nes pagal 2014-12-23 išduotą vykdomąjį raštą, įsiskolinimo suma buvo 412,42 eurų. Įsiskolinimas buvo dengiamas vos tik skolininkas gaudavo atlyginimą, todėl neteisinga ir nesąžininga šiuo faktu remtis įrodinėjant jo nesąžiningumą.
2015-10-28 teisme buvo gautas išieškotojos paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog skolininkas pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme , vėl nustojo vykdyti savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad M. B. yra sumokėjęs įsiskolinimą, susidariusį dėl nereguliaraus išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui. Šią aplinkybę patvirtina ir pati išieškotoja, ir byloje esantys įrodymai: M. B. 2015-04-17 pavedimu sumokėjo išieškotojai 2256,97 eurus įsiskolinimo, 2015-05-18 - kitą skolos dalį - 644,11 eurus ir 2015-06-09 įsiskolinimo išieškotojai neturėjo, tai patvirtina ir antstolės S. K. tos pačios dienos patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0056/15/00046 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (b.l.58-59, 100, 114, 124). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolininkas visiškai atsiskaitė su išieškotoja, vykdomoji byla užbaigta, todėl nėra pagrindo tenkinti I. M. prašymą dėl M. B. turto dalies, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo. Be to, apeliantė savo teiginių, kad skolininkas gali perleisti turtą kitiems asmenims nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje jokių patikimų duomenų apie tai, kad skolininkas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo, nėra. Atsakovas neneigia, neginčija pareigos išlaikyti savo vaiką, yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, todėl šiuo atveju nėra būtinumo taikyti išimtines priemones, užtikrinant prievolės teikti vaikui išlaikymą vykdymą.
Tai, kad po bylos išnagrinėjimo skolininkas vėl nevykdo pareigos mokėti išlaikymą, nėra pagrindu naikinti teismo priimtos nutarties, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl išieškotojos skundo pagrįstumo teismo nutarties priėmimo dienai, o vėliau atsiradusios aplinkybės ,kurių pagrindu skola gali būti išieškota iš skolininko turto, neįtakoja teismo nutarties teisėtumo. Išieškotojos prašymas gali būti tenkinamas tuo atveju, jei daroma išvada, kad įsiskolinimo nėra galimybės išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ir išieškojimas turi būti nukreipiamas dėl to į skolininko turtą.
Apeliantė taip pat ginčija teismu nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes tik dėl skolininko veiksmų išieškotoja buvo priversta kreiptis į teismą. Nors apeliantė nurodo, kad bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas skyrė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. CPK 228 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria parengiamąjį teismo posėdį, matydamas, jog tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme. Teismas, spręsdamas apeliantės pareiškimą ir matydamas, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, turėjo diskrecijos teisę skirti parengiamąjį teismo posėdį ir tokiu būdu išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, dėl nepagrįstai paskirto žodinio bylos nagrinėjimo atmetami.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų pritesimo apeliantei klausimą neatsižvelgė į aplinkybes, kad skolininkas įsiskolinimą sumokėjo tik apeliantei kreipusis į teismą, byla buvo nagrinėjama apie metus laiko, skolininkas bylos nagrinėjimo metu sumokėdavo dalį įsiskolinimo, todėl apeliantė buvo priversta tikslinti savo pareiškimą. Be to, apeliantės prašomos priteisti 276,10 eurų bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama apeliantei iš skolininko priteistina 276,10 eurų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Apeliantės atskirasis skundas tenkintas iš dalies (50 proc.), todėl jai iš skolininko priteisiama 50 eurų bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį pakeisti.
Padidinti priteistą iš M. B. pareiškėjai I. M. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 276,10 eurų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko M. B. pareiškėjai I. M. 50 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.