- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2-492-715/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03020-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- G. J.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Rita Lankutienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1242,75 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos. Nurodė, jog 2016 m. birželio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo kilo žodinis konfliktas, kurio metu atsakovas trenkė ieškovui kumščiu į veidą, į kairės pusės žandikaulį, dėl ko jam lūžo apatinis žandikaulis, buvo atlikta operacija. Šiuo metu jam reikalingas dantų protezavimas, pagal suderintą gydymo planą numatyta, jog defektų atstatymas kainuos 1185,00 Eur, dėl sužalojimo turėjo 25 Eur išlaidų už panoraminę dantų rentgenogramą, 32,75 Eur išlaidų už kelionę pas gydytojus, iš viso patirta 1242,75 Eur turtinės žalos. Taip pat prašo priteisti 300 Eur neturtinės žalos už patirtą skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad 2017 m. liepos 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatavus, kad atsakovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis neturi pareigos atlyginti ieškovui nei turtinės, nei neturtinės žalos. Nurodė, jog 2016 m. gruodžio 29 d. susitarimą pasirašė dėl suklydimo, neprisimenant įvykio aplinkybių.
Teismo posėdžio metu ieškovas G. S. paaiškino, kad jį sumušė ne atsakovas, o kitas asmuo - R. B., todėl atsisakė ieškinio dalyje dėl 1242,75 Eur turtinės žalos priteisimo, tačiau nurodė, jog ieškinio reikalavimą dėl 300 Eur neturtinės žalos priteisimo palaiko, nes 2016 m. birželio 28 d. pas jį į namus R. B. atsivežė būtent atsakovas. Po sumušimo atsakovas paprašė nereikšti pretenzijų jo draugui R. B., pažadėjo atlyginti visus dėl sumušimo patirtus nuostolius, pasirašė 2016 m. gruodžio 29 d. susitarimą dėl 300 Eur žalos atlyginimo, todėl šią žalą prašo priteisti.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškovo išreikštą prašymą dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas neprieštaravo ieškovo ieškinio dalies atsisakymui, nurodė, kad ieškovas reiškia pretenzijas atsakovui dėl asmeninių priežasčių, dėl to, kad ieškovas gyvena su buvusia atsakovo žmona. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas neatliko nusikalstamų veiksmų prieš ieškovą, tad nėra pagrindo priteisti žalos.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nutrauktina.
Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovas G. S. teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė atsisakymą nuo ieškinio, dalyje dėl 1242,75 Eur turtinės žalos priteisimo. Nurodė, jog G. J. prieš jį nesmurtavo, todėl nebereiškia jam pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo.
Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovui G. J. priimtinas, nes neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnis ir 140 straipsnis), todėl civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškovas prašė priteisti 300 Eur neturtinės žalos už patirtą skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat nurodė, jog 2016 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašęs susitarimą dėl žalos atlyginimo, be to, atsakovas yra kaltas dėl jam atsiradusios žalos, nes atsakovas 2016 m. birželio 28 d. atsivedė pas jį į namus R. B., kuris prieš ieškovą smurtavo.
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30567-16 dokumentų, t. y. 2016 m. spalio 25 d. įtariamojo apklausos protokolo, 2016 m. gruodžio 29 d. pranešimo apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolo, įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo, susitarimo dėl žalos atlyginimo; 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, šalims susitaikius; 2017 m. liepos 11 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, jog 2016 m. birželio 28 d. ieškovui G. S. buvo kumščiu trenkta į kairės pusės žandikaulį, dėl ko padarytas apatinio žandikaulio lūžis ir nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata. Įtarimai buvo pareikšti atsakovui, jis pagal 2019 m. gruodžio 29 d. susitarimą įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam 300 Eur žalą, tad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius. Tačiau procesas tuo nesibaigė, jis buvo atnaujintas ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus 2017 m. liepos 11 d. ikiteisminis tyrimas atsakovo G. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, nustačius, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos.
Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, darytina išvada, jog atsakovas G. J. nesmurtavo prieš ieškovą G. S., tai teismo posėdyje patvirtino ir pats ieškovas, vadinasi, atsakovas nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų prievolę atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą. Nors ieškovas nurodo, kad yra su atsakovu pasirašęs susitarimą dėl žalos atlyginimo, tačiau šį dokumentą vertinant kompleksiškai su kitais ikiteisminio tyrimo dokumentais matyti, kad ikiteisminis tyrimas nesibaigė 2016 m. gruodžio 30 d., kuomet buvo nutrauktas dėl šalių susitaikymo, priešingai, tyrimas buvo atnaujintas ir atsakovo G. J. atžvilgiu tęsėsi iki 2017 m. liepos 11 d., kuomet buvo nutrauktas nustačius, kad atsakovas nepadarė nusikalstamos veikos, tad konstatavus šią aplinkybę 2016 m. gruodžio 29 d. susitarimas neteko teisinės galios. Ieškovo pateikta aplinkybė, jog atsakovas yra kaltas dėl jam padarytos neturtinės žalos, nes įvykio dieną atsivežė į jo namus R. B., smurtavusį prieš jį, nelaikytina pagrįsta, nes vien svetimų asmenų atvežimas į ieškovo namus jokios žalos savaime nepadarė, žala kilo dėl konkrečių veiksmų – smurto prieš ieškovą.
Įvertinus tai, jog atsakovas G. J. neatliko neteisėtų veiksmų, nesmurtavo prieš ieškovą ir nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovui kilusios žalos bei atsakovo veiksmų, konstatavus, jog 2016 m. gruodžio 29 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo neturi teisinės galios, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas reiškė ieškinio reikalavimus 1542,75 Eur sumai; bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė 81 procento ieškinio reikalavimų, ieškinys dalyje dėl likusių 19 procentų ieškinio reikalavimų buvo atmestas. Kaip matyti, ieškovas atsisakė didžiosios ieškinio reikalavimų dalies. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra nustatyta atsakovo piktnaudžiavimo savo teisėmis, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi teisę prisiteisti iš ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas pripažins pagrįstomis.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 150 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą ir 150 Eur už atsakovo atstovavimą teismo posėdyje. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal šių rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus priteistinas įkainis už vieną atstovavimo teisme valandą yra 93,57 Eur. Kadangi byloje vyko vienas posėdis, kurio trukmė – viena valanda, maksimali priteistina suma už atsakovo atstovavimą teismo posėdyje gali būti 93,57 Eur, todėl atsakovo pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje pripažintina 243,57 Eur suma. Kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, atsakovo G. J. naudai iš ieškovo G. S. priteistina 243,57 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
CPK 96¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra visiškai ar iš dalies atmestas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal šio Kodekso 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų. Pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo 4 punktą ieškovas G. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, jog byloje nėra nustatyta ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis, tyčia teikiant nepagrįstą ieškinį, ar bylos vilkinimo faktų, iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos 2019 m. kovo 5 d. pažymoje nurodytos 208 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
priimti ieškovo G. S. ieškinio atsakovui G. J. atsisakymą, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 243,57 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.