Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei S. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė iš Klaipėdos miesto išsikraustė. Šiuo metu atsakovė gyvena Klaipėdos rajone, duomenų apie tikslią gyvenamąją vietą neturi. Taip pat visai neseniai atsakovė susilaukė kūdikio. Dukros E. gyvenimu atsakovė nesidomi, neteikia išlaikymo. Atsakovei yra iškelta baudžiamoji byla dėl galimo seksualinio smurto prieš vaiką, ikiteisminis tyrimas pasibaigęs, byla perduota teismui. Minėti veiksmai užfiksuoti laikotarpiu, kai atsakovė dar gyveno kartu su mama. Paėmus vaiką iš mamos, atsakovė vaiku nesidomėjo, išlaikymo neteikė, nelankė, jokių aplinkybių nepripažino, nesistengė keistis, su specialistais nebendradarbiavo. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo dukters priežiūros. Atsakovė daro žalą savo nepilnamečiui vaikui, nesugebėjo jos apsaugoti nuo seksualinės prievartos, neprižiūrėjo savo vaiko. Duomenų, kad atsakovė galėtų pasikeisti nėra, juolab atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Mano, kad retkarčiais atsakovė paskambina savo dukrai tik dėl to, jog yra prasidėjęs procesas teisme. Konkrečiai nėra matomas motinos pareigų atlikimas, o keli skambučiai nerodo motinos pareigų vykdymo. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė nurodė, jog su sutinka su atsakovės siūloma išlaikymo suma, t. y. 100,00 Eur, kitą ieškinio dalį prašė tenkinti pilnai.

5. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad mama mergaitės nelanko, nesidomi sveikata, elgesiu, mokymosi rezultatais ir kt. Atsakovė mergaitei skambino keturis kartus, vieną kartą mergaitė skambino pati mamai. Nepaisant to, mergaitė pati nenori bendrauti su mama, buvo atvejis, kad pradėjus kalbėti apie mamą pradėjo verkti. Atsakovė mergaitei taip pat neteikia išlaikymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, jog ieškinys turėtų būti tenkintas. Atsakovė nebuvo nei karto atvykusi pas dukterį ir jokio siuntinio skirto dukrai niekada nebuvo perdavusi. E. yra atidaryta sąskaita piniginėms lėšoms gauti. Mano, kad vaiko geriausius interesus šioje situacijoje atitiktų vaikui gyvenant įstaigoje. Vaiko raida šiuo metu neatitinka jos amžiaus, vaiko negalė yra sunki, pastebimas stiprus protinis atsilikimas.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. nurodė, jog ji dirba Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė” socialine darbuotoja. E. apie mamą kalba labai mažai, paklausus atsako jos vardą, pasako, jog myli mamą. Apie tai, kaip gyveno anksčiau nepasakoja. Atvykus į įstaigą E. su mama bendravo penkis kartus telefonu, iš kurių keturis kartus skambino pati mama, o vieną kartą E. skambino pati mamai. Po pokalbių mergaitė būdavo laiminga, bet nekalbėdavo apie tai, kad noorėtų grįžti gyventi pas mamą. E. yra labai draugiška mergaitė ir pasitiki visais įstaigoje dirbančiais darbuotojais. Socialinei darbuotojai paklausus ar jai patinka gyventi įtaigoje, mergaitė visada atsako, kad patinka. Mama jokių daiktų skirtų mergaitei niekada nebuvo perdavus. Liudytojos žiniomis, atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Atsakovė S. G. yra nepilnametės E. G., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Atsakovė turi dar du nepilnamečius vaikus, t. y. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su dukros E. G. tėvu R. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra išsituokusi. Atsakovės dukra E. G. gyvena su biologiniu tėvu R. G..

8. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas patenkintas. Teismas leido paimti nepilnametį vaiką E. G., gim. 2007 m. rugsėjo 30 d., iš vaiko motinos S. G., gim. 19383 m. gruodžio 28 d., ir vaiko tėvo R. G., gim. 1986 m. birželio 11 d.

9. 2020 m. spalio 30 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu panaikintas 2020 m. spalio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. D. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (pagal 2020 m. spalio 9 d. gautą pranešimą dėl galimo E. G. seksualinio išnaudojimo) ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-002007-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus asmens tvirkinimas).

10. 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-2132 E. G., likusiai be tėvų globos, nuo 2020 m. gruodžio 7 d. nustatyta laikinoji globa – vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“.

11. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo nuginčyta R. G. tėvystė į dukrą E. G..

12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas, kurioje S. G., gim. 1983 m. gruodžio 28 d., ir R. B., gim. 1987 m. vasario 20 d., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, yra pasibaigęs. Byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (baudžiamoji byla Nr. 1-1039-963/2021).

13. Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktos informacijos matyti, jog S. G. šeimai atvejo vadybos procesas Klaipėdos mieste pradėtas taikyti nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktoriaus įsakymu Nr. TV2-296. Šeimai teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslauga. Organizuoti 6 atvejo vadybos posėdžiai. Teikiant minėtas paslaugas su S. G. buvo periodiškai aptariama šeimos situacija, pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių įgyvendinimas, atsakovei skirti įsipareigojimai. S. G. buvo nuolat skatinama palaikyti kontaktą su E. G., pagal galimybes teikti dukrai išlaikymą, domėtis mergaitės ugdymosi ir sveikatos priežiūros procesais, psichine ir fizine sveikatos būkle. S. G. buvo rekomenduojama palaikyti glaudų kontaktą su Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ atstovais, bendradarbiauti su specialistais, pačiai rodyti iniciatyvą keičiant šeimos situaciją, siekiant teigiamų pokyčių. S. G. teisindavosi, kad neturi telefono sąskaitoje pinigų, todėl su E. G. esančia globos institucijoje kontakto palaikyti negali. Atsižvelgiant į S. G. išsakytą problemą, jai buvo sudaryta galimybė bendrauti su E. G. mergaitei pačiai paskambinus mamai iš Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ dirbančių specialistų telefono, tačiau S. G. neparodė iniciatyvos pasinaudoti numatyta galimybe. Socialinio darbuotojo žiniomis per visą mergaitės gyvenimo institucijoje laikotarpį S. G. su dukra susisiekusi nebuvo, išlaikymo mergaitei neteikė, kontakto su specialistais dėl vaiko gerovės klausimų užmegzti noro neparodė. Taip pat apibendrinus turimą informaciją, mano, jog S. G. neturi tinkamų įgūdžių rūpintis nepilnamete dukra, stokoja kasdieninių ir socialinių įgūdžių, todėl užtikrinti visapusiškos dukros E. priežiūros, jos ugdymo proceso, saugumo, fizinės ir psichologinės sveikatos negeba. S. G. nerodo jokio iniciatyvos siekiant pokyčių šeimoje, neįgyvendina pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių, nesiima jokių veiksmų, kad šeimos situacija pasikeistų, todėl skiriamos pagalbos šeimai priemonės neveiksmingos.

14. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos (rūpybos) akte Nr. 5GPA-285 nurodyta, jog laikinosios globos nustatymo priežastys neišnyko, motina S. G. nesidomi, nebendrauja su vaiku. Apklausus nepilnametį vaiką nustatyta, jog jai centre patinka gyventi, maistas skanus, ji sveika, turi visus rūbus, avalinę, aprūpinta žaislais. Į mokyklą mergaitei patinka eiti, mėgsta sportuoti, turi centre draugų. E. G. centre jaučiasi gerai, ramiai su auklėtojomis sutaria. Apie mama kalbėjo mažai, sake, kad ji jos nelanko. Globėjas nurodė, jog E. yra didelių specialiųjų poreikių, sunkaus neįgalumo, diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, jos emocijos nestabilios, elgesys dažnai būna agresyvus, pastebimos seksualumo apraiškos prieš kitus globotinius, darbuotojus, juos nuolat nori liesti, glostyti, imituoja seksualinio pobūdžio veiksmus su lėlėmis. Darbuotojų tarpusavio santykiai su vaiku geri, vaikas jaučiasi saugus ir reikalingas. Motina S. G. su vaiku nebendrauja, nesidomi, centre jos nelankė, telefonu nebendrauja, nors motinai sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaiku. Vaikas apie mama nekalba.

15. Atsakovės gaunamas pajamas šiuo metu sudaro neįgalumo pensija apie 214,50 Eur.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

16. CK 3.182 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.

17. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), teisės ir interesai yra pažeisti.

18. Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tai, kad atsakovė nevykdė įstatyminės pareigos rūpintis savo vaiku patvirtina tai, kad jos šeimoje galimai įvykdytas nusikaltimas vaiko atžvilgiu. Kaip jau minėta, atsakovei iškelta baudžiamoji byla – S. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 26 d., kuomet E. G. laikinai nustatyta globa BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, atsakovė nei karto nebuvo aplankiusi savo dukros, neteikė išlaikymo, nesidomėjo jos sveikata, gyvenimo sąlygomis, mokymosi rezultatais ir kt. Per visą laikotarpį mama dukrai skambino tik keturis kartus, iš jų du kartus prasidėjus teisminiam procesui. Be to, atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nesuteikė ir iki šiol negali suteikti vaikui reikiamų sąlygų augti ir vystytis. Atsakovės atsiliepime nurodyti ketinimai išsinuomoti didesnį butą ir gauti didesnes pajamas yra tik deklaratyvus teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvi, teismo posėdžiuose nedalyvavo, duomenų apie pasikeitusias aplinkybes ir (ar) ketinimus gimus vaikui išsinuomoti didesnį butą ir kartu pasiimti gyventi dukrą E. – neteikė. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog atsakovė su specialistais nebendradarbiauja, jai siūlomos pagalbos nepriima.

19. Vien šios faktinės bylos aplinkybės, sudaro pagrindą, padaryti neabejotiną išvadą, kad atsakovė (motina) netinkamai atlieka savo pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku. Tai sudaro pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią. Kaip minėta pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, jo materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai (vienas iš tėvų) nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė nesudarė saugių gyvenimo sąlygų vaikui. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

20. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

21. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nevykdo savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas konstatuoja, kad nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į vaiką – E. G..

22. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

23. Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

24. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

25. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

26. Šiuo metu nepilnametis atsakovės vaikas E. G. yra apgyvendinta BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“ kur jai nuo 2020 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD2-2132 pagrindu yra nustatyta laikinoji globa. Todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki Vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje jos buvimo vietoje BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“ gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

28. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

29. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 250,00 Eur (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės). Teismo posėdžio metu, sužinojęs apie pasikeitusią atsakovės turtinę padėtį, tai, kad atsakovė susilaukė dar vieno vaiko ir šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, sutiko, kad nepilnametės dukros išlaikymui atsakovė skirtų 100,00 Eur sumą per mėnesį.

30. Atsakovė teikdama atsiliepimą ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka teikti 100,00 Eur išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. G..

31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pajamos yra nedidelės, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi kitų nepilnamečių vaikų, iš jos priteistinas 100,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui – E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės.

32. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

33. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtini laikini globėjai BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“.

34. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

36. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – Tarnybos) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodoma, kad atsakovei S. G. pagal Tarnybos 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-9-95 šoje byloje suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 294,00 Eur. Bylos duomenimis S. G. pagal Tarnybos 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-T-9-95 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis 100 procentų, todėl atsakovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jos už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis nepriteistinas, o išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovei, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, Teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės S. G., gim. (duomenys neskelbtini)d., išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“ uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui skirtas lėšas.

Nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinojoje globos vietoje – BĮ Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“ gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.