Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-885-190-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
1A-885-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas (pirm.), Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
NUORAŠAS

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A–885/2010 Teiseja Nijole Zaleckiene Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.5., 2.4.7.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugsejo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teiseju Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites ir Viktoro Dovidaicio,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,nuteistojo gynejai advokatei Reginai Vasiliauskienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. S. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu 3 (trejiems) metams, atliekant bausme pataisos namuose.

Iš V. S. priteista 7000,00 (septyni tukstanciai) litu neturtines žalos atlyginimo J. J..

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. S. nuteistas už tai, kad panaudojes peili pasikesino apiplešti, o butent:

2009 m. kovo 12 d., apie 23.30 val., apsvaiges nuo alkoholio, plešimo tikslu atejo pas J. J., gyvenancia (duomenys neskelbtini) i gyvenamaji nama, kur grasindamas panaudoti fizini smurta, reikalaudamas pinigu tycia peiliu sudave viena smugi J. J. i kakta virš kairiojo antakio ir viena karta peiliu perbrauke per kakla, padarydamas pjautines žaizdas kairio antakio srityje ir kakle, tai yra sukele nežymu sveikatos sutrikdyma, taciau nusikalstamos veikos nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi J. J. pavyko pabegti, tai yra padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 180 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas padare išvada, jog, nors V. S. kaltes del pareikšto kaltinimo nepripažino, taciau jo kalte irodyta kitais byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinejimo metu ištirtais irodymais. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinejimo metu neneigia, kad nurodyta diena, t. y. 2009-03-12 lankesi pas nukentejusiaja J. J., taciau nurodo, kad pas nukentejusiaja lankesi ne 23 val. 30 min., kaip nustatyta byloje, o apie 20 val. Taip pat, kaltinamasis neneigia, kad buvo išgeres. Sutinkamai su V. S. parodymais, pasikalbejes su J. J., apie 21 val. išejo i namus. Neigia, kad nukentejusiosios atžvilgiu, panaudodamas peili, grasino juo bei vartojo fizini smurta. Kaltinamasis negali paaiškinti, kas, prie kokiu aplinkybiu nukentejusiajai padare kuno sužalojima, neigia, kad tai padare jis. Tokius kaltinamojo parodymus bei savo kaltes nepripažinima teismas vertina kaip kaltinamojo gynybine pozicija tikslu išvengti atsakomybes už padaryta nusikalstama veika. Teismui netiketi nukentejusiosios J. J. parodymais nera jokio pagrindo. Jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinejimo metu vienodi, nuoseklus ir teismui ju teisingumu abejoti nera jokio pagrindo. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. S. ir nukentejusioji J. J. iki 2009-03-12 ivykiu buvo pažistami, kaltinamasis dažnai lankesi pas nukentejusiosios sunu A. bei lankesi ir pas ja, o nukentejusioji, savo ruožtu, taip pat gerai pažinojo kaltinamaji, nors jo pavardes ir nežinojo, taciau ji ivardija kaip sunaus A. drauga Viktora, su kuriuo ne karta bendravo. Nukentejusioji J. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios procesiniuose dokumentuose (2009-03-16 pareiškime, 2009-03-18 protokole-pareiškime (b. l. 4, 2), atvykusiems policijos pareigunams, apklausose) kaltinamaji nurode kaip asmeni, t. y. sunaus A. drauga V., kuris pasikesino ja apiplešti. Kad kaltinamasis grasindamas pavartoti bei pavartodamas smurta nukentejusiosios atžvilgiu, panaudodamas peili-pasikesino apiplešti J. J.-irodyta J. J. parodymais apie tai, kad ji mate kaltinamojo rankose peili. Su juo kaltinamasis ir sudave smugi nukentejusiajai i kairiji antaki, prieš tai sakydamas, kad „išdraskysiu akis“, reikalavo pinigu, o paskui su peiliu perbrauke per kakla. Be to, kad nukentejusioji J. J. buvo sužalota, butent, peiliu, patvirtina ir 2009-03-18 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentejusiajai padarytos pjautines žaizdos kairio antakio srityje ir kakle (b. l. 8-9). O tai rodo, kad kaltinamasis grasino ir vartojo fizini smurta nukentejusiosios atžvilgiu tikslu užvaldyti jos turtu-pinigais, panaudojant peili. Kaip nukentejusioji parode, kaltinamasis, grasindamas peiliu, reikalavo pinigu. Kad J. J. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, patvirtina ir liudytoju R. S., J. S. parodymai apie tai, kad kambariuose, kuriuose gyvena nukentejusioji, daiktai išmetyti, išvartyti, iš spintos išmetyti daiktai. Šias aplinkybes nurode ir nukentejusioji J. J. ir tai patvirtina, kad jos teismui duoti parodymai teisingi. Kad ne kas kitas, o kaltinamasis padare jam inkriminuojama nusikalstama veika patvirtina ir ta aplinkybe, kad nukentejusioji ištrukusi nuo ja puolancio kaltinamojo atbego pas kaimyne Z. G.. Liudytoja parode, kad nukentejusiosios veidas bei drabužiai buvo kruvini, ji buvo susijaudinusi, sake, kad ja užpuole ir sumuše sunaus draugas, praše iškviesti policija. Kaltinamaji, kaip asmeni, ja sumušusi, nukentejusioji nurode ir I. C., kuri domejosi, kodel nukentejusiosios galva subintuota ir kas nutiko J. J.. Taigi, teismas, išnagrinejes byla padare išvada, kad kaltinamasis 2009 m. kovo 12 d., apie 23.30 val., apsvaiges nuo alkoholio, plešimo tikslu atejo pas J. J., gyvenancia (duomenys neskelbtini) i gyvenamaji nama, ir, grasindamas panaudoti fizini smurta ir vartodamas fizini smurta, pasireiškusi tuo, kad tycia peiliu sudave viena smugi J. J. i kakta virš kairiojo antakio ir viena karta peiliu perbrauke per kakla, padarydamas pjautines žaizdas, kairio antakio srityje ir kakle, tai yra nukentejusiajai padare nežymu sveikatos sutrikdyma- reikalavo pinigu, taciau nusikalstamos veikos nebaige iki galo del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi J. J. pavyko pabegti, tai yra padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 180 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 26 d. nuosprendi, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi.

Teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadare, o byloje nera pakanakamai jo kaltes irodymu. Teismas, anot apelianto, netinkamai vertino liudytoju parodymus, nepagristai neatsižvelge i aplinkybe, jog nukentejusioji J. J. buvo neblaivi.

Skunde nuteistasis prašo apklausti liudytojus E. S. bei J. S..

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo V. S. gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo V. S. padaryta nusikalstama veika ir paskyre jam tinkama bausme.

Nors V. S. neprisipažino kaltu, nurodydamas, kad niekada jokio peilio su savimi nesinešiojo ir J. J. nesužalojo, taciau jo kalte irodyta nukentejusiosios J. J., liudytoju G. S., Z. G., V. D. parodymais ir kita byloje esancia rašytine medžiaga. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentejusioji J. J. dave nuoseklius parodymus (b.l. 7, 11-13, 174-178), tvirtindama, jog kaltinamasis grasindamas peiliu reikalavo pinigu. 2009-03-18 specialisto išvadoje konstatuota, kad J. J. padarytos pjautines žaizdos kairio antakio srityje ir kakle (b.l. 8-9). Sutiktina su apylinkes teismo padaryta išvada, jog V. S. savo kaltes nepripažinimas vertintinas kaip nuteistojo gynybine pozicija, siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Apeliacine instancija, išnagrinejusi skunda bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, jog visu pirmosiosios instancijos teismo ištirtu ir ivertintu duomenu visuma irodo, jog V. S. padare jam inkriminuota nusikalstama veika. Pats kaltinamasis neneige ta vakara, kai buvo sužalota J. J., buves pas nukentejusiaja ir su ja vartojes alkoholi. Be to pažymetina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo tevas G. S. parode, jog sunus, paklaustas del J. J. užpuolimo, pasake „tegu nešokineja“, t.y. V. S. nepaneige bandes apiplešti J. J.. Kolegija, vertindama byloje surinktus irodymus, atsižvelgia i tai, kad bylos tyrimo bei nagrinejimo teisme metu nukentejusiosios, liudytoju parodymai buvo nuoseklus, neprieštaraujantys, netiketi jais teismas neturi pagrindo. Be to, viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiek J. J., tiek ir V. S. parode, jog jie yra pažistami, apeliantas yra nukentejusiosios sunaus draugas, santykiai tarp ju draugiški (b.l. 175), kas leidžia kolegijai pagristai manyti, kad J. J. neturejo pagrindo duoti melagingu parodymu teisesaugos institucijoms bei apkalbeti nuteistaji.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino surinktus ir ištirtus irodymus bei priejo teisinga išvada, jog V. S. panaudojes peili pasikesino apiplešti J. J.. Todel pirmosios instancijos teismas padare teisinga sprendima, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi ir V. S. pagristai pripažindamas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

V. S. skunde atkreipia demesi, jog J. J. buvo neblaivi ir, kaip pažymi apeliantas, Elektrenu greitosios pagalbos stoties darbuotoju teigimu, ji kalbejo neaiškiai, keitesi jos nuotaikos. Taciau kolegija pažymi, jog V. S. kalte yra irodyta jau aukšciau aptartu irodymu visuma ir aplinkybe, jog nukentejusioji ta vakara buvo išgerusi (tai patvirtino ir pati J. J.), nusikaltimo kvalifikacijai reikšmes neturi bei nepaneigia jos atžvilgiu nagrinejamo nusikaltimo padarymo fakto.

Šalies argumentai

V. S. apeliaciniame skunde prašo apklausti liudytojus E. S. bei J. S., taciau nenurodo, kokias aplinkybes patvirtinti ir paneigti galetu šie liudytojai. Pažymetina, jog byloje nera duomenu apie tai, kad prašomi apklausti liudytojais asmenys mate ivyki, todel kolegija sprendžia, jog šiu asmenu apklausa nera tikslinga. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad patas V. S. jo apeliacinio skundo nagrinejime dalyvauti nepageidavo.

Nuteistajam V. S. bausme paskirta tinkamai, nepažeidžiant bendruju bausmiu skyrimo pagrindu. Teismas atsižvelge i tai, kad kaltinamasis teisiamas pirma karta, taciau už sunku, tycini ir savanaudiška nusikaltima, anksciau baustas administracine tvarka (b.l. 77), nenustatyta jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Taip pat apylinkes teismas atsižvelge ir i tai, kad V. S. neprisipažino ir nesigailejo padares nusikaltima, nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio, ka pagristai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, i tai, jog nusikaltimas nebaigtas. Ivertines visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagristai V. S. skyre realia laisves atemimo bausme. Pažymetina, jog V. S. paskirta treju metu laisves atemimo bausme yra mažesne už sankcijoje numatyta bausmes vidurki, todel yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe ir negali buti pripažinta per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

V. S. apeliacini skunda atmestiKolegijos pirmininkas Vladislavas LencikasTeisejai Virginija Pakalnyte-TamošiunaiteViktoras DovidaitisNuorašas tikras