Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo R. L. atstovui advokatui Vykintui Zulonui, atsakovų S. P. ir V. M. atstovui advokatui Laimonui Straukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams S. P. ir V. M., tretysis asmuo UAB „Skroblena“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, atsakovas S. P. nurodo, jog neginčija skolos dydžio, teigia, jog gali skolą mokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-25 atsakovas S. P. išrašė ieškovui R. L. du paprastuosius vekselius 6749,80 Lt ir 2655,50 Lt sumai, šias sumas atsakovas S. P. besąlygiškai įsipareigojo grąžinti 2009-09-01. Už S. P. laidavo atsakovas V. M. (b. l. 47-48).

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 str. 3 d.). Vekselyje buvo nurodyta atsiskaitymo data – 2009-09-01, vekselis apmokėjimui turėjo būti pateiktas iki 2009-09-03. Akivaizdu, kad ieškovas įstatymo nustatytus terminus yra neabejotinai praleidęs. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovas nurodo, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, skolininkas neįvykdė sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis – suteiktą paskolą grąžinti, ir šiuo dokumentu grindžia prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1. 5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 str. numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 str. 1 d. ir 3 d. bei 6.873 str. 1 d. normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms.

Bylos nagrinėjime teisme metu atsakovai nurodė, jog skola ieškovui yra susidariusi už UAB „Skroblena“, kuri neatsiskaitė su ieškovo bendrove UAB „Rodiboga“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje atsakovų pateiktas UAB „Skroblena“ ir UAB „Rodiboga“ 2012-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas neįrodo, jog paskolos teisiniuose santykiuose tarp ieškovo ir atsakovų taip pat dalyvavo ir tretysis asmuo – UAB „Skroblena“. Be to, pažymėtina, jog atsakovas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog neginčija skolos sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė prievoliniai paskolos santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais bei vadovaujantis protingumo principu (CK 6. 38 str.). Prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartis nenustato kitaip (CK 6.81 str. 1 d., ĮPVĮ 34 str. 1 d.). Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai (CK 6.81 str. 3 d.). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo S. P. ir laiduotojo atsakovo V. M. solidariai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas S. P. ar laiduotojas atsakovas V. M. nustatytu laiku ir tvarka būtų įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus ir tinkamai atsiskaitę su ieškovu. Todėl atsakovas S. P. laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6.873 str.) ir atsako solidariai su laiduotoju, kaip solidariąją prievolę turinčiu bendraskoliu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 9405,30 Lt skolos priteisimo solidariai iš atsakovų S. P. ir V. M..

CK 6.874 str. 1 d. numato, kad paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatyto dydžio palūkanas nuo tos dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos paskolos sumos nuo tos dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta, t.y. nuo 2009-09-02 iki paskolos grąžinimo dienos (CK 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Atsakovas S. P. prašymą grindžia sunkia savo turtine padėtimi. Tačiau atsakovas nepateikia jokių duomenų, įrodančių sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, pati savaime dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovo S. P. prašymas dėl priteistų piniginių sumų mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas turėjo 1493 Lt bylinėjimosi išlaidų – 283 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5) bei 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 58-59), todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos solidariai iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nuspr endžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 9405,30 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus penkis litus 30 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta (2009-09-02), iki jos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2012-11-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1493 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt tris litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant teismo 2012-11-08 nutartį, paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.