- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-26
- Bylos Nr.
- N1-41-515/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius, Ričardas Gilys
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pašečiūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. M., jo atstovei pagal įstatymą D. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Olgos Vasiliauskienės apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 281 str. 3 d., nutraukta. M. M. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas aštuoneriems mėnesiams, įpareigojant M. M. tęsti mokslą, išmokti saugaus eismo taisykles. Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 21 valandą, (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 8 kilometre, vairuodamas motociklą „APRILA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai angliški) pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m gruodžio mėn. 11d. nutarimu Nr. 1950, redakcija, galiojusių iki 2008-09-01) 53, 59, 66, 172, punktų reikalavimus. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, privalėdamas vairuoti motociklą su užsegtu saugos šalmu ir nevežti keleivių be užsegtų saugos šalmų, motociklą vairavo ir vežė keleivę be saugos šalmų, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, privalėdamas pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, į kelio sąlygas neatsižvelgė, saugaus greičio nepasirinko, motociklo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto, tuo kartu važiavusiai keleivei – nukentėjusiajai E. N. padarydamas galvos sumušimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumušimą, kūno odos nubrozdinimus – sunkų sveikatos sutrikdymą.
Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Olga Vasiliauskienė skundžia 2009 m. kovo 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti, Pasvalio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. M., o šiam neturint turto ar uždarbio, kuriuo pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš bendraatsakovų D. M. ir V. M. subsidiariai 5384,70 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už nukentėjusiosios E. N. gydymą. Nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nusikalstamą veiką įvykdžiusiam asmeniui - M. M. pareikštą Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros 2009-01-30 civilinį ieškinį atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai motyvuodamas tuo, kad Biuras, o ne kaltininkas turi išmokėti išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Teismas neteisingai išsiaiškino draudimo įstatymo sąvokas bei terminus, dėl to neteisingai taikė šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 d. ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Įstatymas reglamentuoja Biuro pareigą išmokėti išmoką į jį besikreipiančiam nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl to, kad jam kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę, o ne Biuro pareiga už kaltininką sumokėti nukentėjusiosios gydymui Valstybinės ligonių kasos išleistas lėšas. Šiuo įstatymu nenustatyta Biuro pareiga mokėti kitokio pobūdžio išmokas nei dėl per eismo įvykį padarytos žalos atlyginimą įstatymo nustatytose ribose nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tik tais atvejais, kai nukentėjusieji tretieji asmenys patys kreipėsi į Biurą. Valstybinė ligonių kasa yra tas asmuo, kuris vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį ir pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, o jei tokio nėra, kaip nustatyta šioje byloje – žalą padariusiam asmeniui. Panevėžio teritorinė ligonių kasa apmokėjo per 2008-08-20 eismo įvykį nukentėjusiajai E. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį – M. M.. Todėl Valstybinei ligonių kasai iš atsakovo M. M. turi būti priteista 5384, 70 Lt. suma, o nesant tokios galimybės, iš jo tėvų. Pati Valstybinė ligonių kasa ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė. Kadangi nukentėjusioji buvo gydoma valstybinio biudžeto lėšomis, todėl akivaizdu, jog atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta valstybės valdymo institucijai, tuo pačiu ir valstybei. Prokuroras civilį ieškinį pateikė nepažeidęs įstatymo reikalavimų, todėl jis nepagrįstai teismo buvo atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis M. M. prašo Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Olgos Vasiliauskienės apeliacinį skundą atmesti, Pasvalio raj. apylinkės teismo 2009-03-10 nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai pritaikė specialųjį įstatymą, reglamentuojantį civilinio ieškinio klausimo išsprendimą - LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Minėtu įstatymu tik Transporto priemonių draudikų biuras gali įgyti teisę į regresinį žalos atlyginimą, tai yra, į jį, prieš tai pasiūlęs jam ikiteisminę procedūrą, kas gali realiai sumažinti teisminio proceso išlaidas. Biuras specializuojasi žalos atlyginimo srityje, todėl jis yra kompetentingas įvertinti pagrįstumą ir teisėtumą reikalavimo atlyginti žalą ligonių kasai. Pats nėra tos srities specialistas, todėl reikalavimas iš jo atlyginti žalą, o jam neturint pajamų, iš tėvų, yra neteisėtas. Prokuratūra nesikreipė į Biurą, neįtraukė jų į bylą kaip civilinio atsakovo, todėl iš esmės laikytina pastarojo teisių pažeidimu, kurio pašalinti negalima. Jo civilinę atsakomybę reglamentuoja specialusis įstatymas, kurio taikyti prokuroras nesiūlo.
Gynėjas, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. M. ir jo atstovė pagal įstatymą D. M. teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras - tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo M. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 3 d. ir pagrįstai pritaikė jo atžvilgiu BK 93 str. nuostatas bei paskyrė auklėjamojo poveikio priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atleidęs M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukęs, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
M. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2008-09-20 Pasvalio rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 8 km, vairuodamas neapdraustą transporto priemonę – motociklą APRILA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (numeriai angliški), kuriai pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymą reikalingas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu, kartu važiavusiai keleivei E. N. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl M. M. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusioji E. N. buvo gydyta 2008-08-20 VŠĮ Pasvalio ligoninėje pagal ligų gydymo profilį „Reanimacija I-2“, gydymo kainą sudarė 454 Lt. Nuo 2008-08-20 iki 2008-08-29 E. N. buvo gydyta VŠĮ Panevėžio ligoninėje pagal ligų gydymo profilį „Reanimacija II“, gydymo kainą sudarė 3092 Lt bei gydyta pagal ligų gydymo profilį „Terapija I“, gydymo kainą sudarė 1266 Lt. Be to, E. N. tris kartus buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurios kainą sudarė 190 Lt. E. N. gydymo išlaidos viso sudarė 5384,70 Lt. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 d. 1 p., 31 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad privalomojo draudimo fondą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa, o 33 str. 1 d. numatyta, kad teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų Panevėžio teritorinė ligonių kasa apmokėjo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už dėl 2008-08-20 eismo įvykio nukentėjusiajai E. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( b.l. 120). LR CK 6.280 str. reglamentuoja, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, sumokėjusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už E. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas įgyjo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. į M. M., nes būtent dėl jo 2008-08-20 padarytų sužalojimų E. N. buvo gydyta VŠĮ Pasvalio ir Panevėžio ligoninėse. Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras A. Navickas gindamas viešąjį interesą pareiškė civilinį ieškinį dėl 5384,70 Lt žalos atlyginimo ir prašė teismo jį priteisti iš M. M.. Pirmosios instancijos teismas Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tačiau 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 40 4.5 punkte nurodyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendime nurodo baudžiamąjį įstatymą, nurodo skiriamos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, panaikina procesines prievartos priemones. Nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Iš to kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu bylą nutraukęs, nepagrįstai nagrinėjo Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. Navicko pareikštą civilinį ieškinį ir jį atmetė. Todėl nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas, o prokurorės Olgos Vasiliauskienės apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-03-10 nuosprendį pakeisti:
Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.