Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-11 · Administracinė byla Nr. I-5952-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
I-5952-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-00574-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5952-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-00574-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. skunde teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad 2013-03-05 buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K. Atvykęs į Lukiškių TI-K žodžiu informavo vidaus tyrimo skyriaus pareigūną, kad yra buvęs valstybės tarnautojas, atlikęs privalomąją karinę tarnybą Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ajame punkte, 3-oje specialiosios paskirties konvojavimo kuopoje. Jam nurodė, kad pareigūnas išsiaiškins (patvirtins) situaciją, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad buvo apgyvendintas kameroje Nr. 84 su nuteistuoju, kuris nėra buvęs valstybės tarnautoju, dėl ko jautė didelę neapykantą policijos pareigūnams, negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baimę, įtampą, nuolatinį stresą. Dėl patirtų nepatogumų tarp jo ir kito nuteistojo įvyko žodinis ir fizinis konfliktas, kurio metu patyrė sunkius sumušimus ir sužalojimus. Po šio įvykio suprato, kad Lukiškių TI-K administracija nesiima jokių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 3 d. Po kurio laiko buvo apgyvendintas su kitu nuteistuoju, kuris taip pat nėra buvęs valstybės tarnautojas, be to, pripažintas recidyvistu.

Nurodo, kad pradėjo lankyti anglų kalbos pamokas. Yra tikintis žmogus, lankė užsiėmimus (susitikimus) su dvasininku, taip pat vaikščiojo į sporto salę, tačiau visus išvardytus užsiėmimus turėjo lankyti su asmenimis, kurie buvo ne kartą teisti. Dėl to jis nuolat jautė pavojų ir didelę įtampą. Kreipėsi į psichologinės tarnybos specialistę psichologinės pagalbos, kuriai papasakojo esamą situaciją, ir kuri patikino, kad jis turi būti laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų bei patarė kreiptis į atitinkamas institucijas. Nurodo, kad kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, iš kurios gavęs raštą, jog yra buvęs valstybės tarnautojas, pateikė jį Kriminalinės žvalgybos skyriui. Nuo 2014-11-28 buvo laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, tačiau jam buvo nutraukti visi užsiėmimai, kuriuos jis lankė, t. y. susitikimai su dvasininku ir anglų kalbos pamokos. Paaiškino, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai jam liepė parašyti pasiaiškinimą, kad jis neva pats sąmoningai slėpė informaciją, kad yra buvęs valstybės tarnautojas.

Dėl nurodytų aplinkybių patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur, ir kuri pasireiškė didžiulio psichologinio sukrėtimo sukeltais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, orumo pažeidimu, nemiga, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jautė padidėjusią baimę bei įtampą. Pareiškėjas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–7).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir BVK 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr.104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis SVĮ 10 str. ir BVK 52 str., 70 str. reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyriaus) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą kriminogeninę būklę įstaigoje.

Pažymėjo, kad R. S. į Lukiškių TI-K atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-03-05. Nuteistajam atvykus į įstaigą ir užpildžius anketą, pastarasis jokios žymos apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, nepažymėjo. Taip pat, prieš paskirstant nuteistąjį R. S. į gyvenamąją kamerą, pokalbio metu apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, jis nenurodė, dėl ko, į gyvenamąją kamerą buvo paskirtas vadovaujantis BVK 70 str. nuostatomis su kitais nuteistaisiais.

Būnant įstaigoje, 2013-05-21 tarp R. S. ir kito nuteistojo įvyko konfliktas. Aiškinantis konflikto priežastis, Lukiškių TI-K Vidaus tyrimų skyrius (Kriminalinės žvalgybos skyrius) gavo duomenis, kad R. S. ankščiau tarnavo teisėsaugoje, dėl ko jis buvo atskirtas nuo kitų nuteistųjų ir toliau buvo laikomas atskirai vadovaujantis BVK 70 str. nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad po gautos informacijos apie tai, kad nuteistasis R. S. yra buvęs valstybės tarnautojas Lukiškių TI-K informacinėje sistemoje buvo padaryta atitinkama atžyma ir pranešta Įskaitos skyriui. 2015-07-17 R. S. iš Lukiškių TI-K tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus.

Pažymėjo, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemą, gautų iš pareiškėjo R. S. skundų, prašymų ar pareiškimų dėl laikymo su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, gauta nebuvo. Paaiškino, kad R. S., neinformavęs apie tai, kad buvo valstybės tarnautojas suklaidino ne tik Lukiškių TI-K administraciją, bet ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, kadangi jokios žymos asmens byloje Nr. 0638-13, kad nuteistasis R. S. buvo valstybės tarnautojas iki incidento Lukiškių TI-K, nebuvo.

Lukiškių TI-K pareigūnai, atlieka savo pavestas darbo funkcijas nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Pareiškėjo R. S. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi kaip matyti iš pateikiamų turimų duomenų, o taip pat vadovaujantis nustatytais izoliavimo reikalavimais, pareiškėjas tinkamai buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 10–17).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, remiantis Sodros duomenų bazės 2015-10-14 pažyma Nr. SD-62/33 „Dėl informacijos pateikimo“ bei Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-10-21 raštu Nr. 47SD-1442 „Dėl R. S. privalomosios pradinės karo tarnybos“ laikotarpiu nuo 1997-04-17 iki 1998-05-26 atliko privalomąją pradinę karo tarnybą (b. l. 9, 13).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2012-12-10 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai metų), iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-03-05 atvyko į Lukiškių TI-K (b. l. 22–23, TIS Liteko duomenys).

2013-05-21 tarp pareiškėjo ir nuteistojo S. A. kameroje Nr. 84 įvyko konfliktas (b. l. 11).

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2014 m. liepos mėn. dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose: Adaptacijos, Resocializacijos, Laisvalaikio užimtumo, „Biblijos valanda“, anglų kalbos užsiėmimuose, Narkomanijos ir ŽIV prevencijos, Kriminalinės subkultūros prevencijos, Kompiuterinio raštingumo, taip pat buvo įtrauktas į nemokamus darbus, skatinančius nuteistojo įgūdžių, naudingų visuomenei bei pačiam nuteistajam, vystymąsi. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. liepos mėn. dalyvavo šiose programose ir priemonėse: Pozityvaus užimtumo priemonėse, anglų kalbos užsiėmimuose, AIDS/ŽIV ir narkomanijos prevencijos programose, Kriminalinės subkultūros prevencijos programose. R. S. su prašymu atlikti religines apeigas į Lukiškių TI-K nesikreipė (b. l. 25).

Pareiškėjas 2015-07-27 su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris 2015-07-31 raštu Nr. 96-2055 „Dėl informacijos patiekimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ informavo, kad laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2015-07-17 buvo laikomas kamerose Nr. 211, Nr. 209, Nr. 84, Nr. 91, Nr. 235, Nr. 241, Nr. 98, Nr. 83, Nr. 125, Nr. 205, Nr. 227, Nr. 95, kuriose buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu jose yra įrengta miegamųjų vietų (b. l. 10).

Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2016-03-01 pažyma Nr. 24-2282 „Dėl R. S.“ patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2015-07-17 Psichologinės tarnybos specialistų buvo iškviestas 5 kartus. 2013-03-06 R. S. buvo kviestas pirminiam įvertinimui, duomenys apie pokalbį užfiksuoti „Suimtųjų, nuteistųjų priėmimo pas psichologą registracijos žurnale“. Pakartotinai nuteistasis pokalbiui buvo iškviestas 2013-05-22. Į Psichologinės tarnybos specialistus R. S. rašytiniu prašymu kreipėsi ir pokalbiui buvo iškviestas 2014-07-30. 2015-07-14 nuteistajam buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, naudojant HCR-20 metodiką. Pakartotinai nuteistasis iškviestas 2015-07-15, rengiant psichologinę išvadą dėl perkėlimo į pataisos namus. Pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K nepasižymėjo išskirtiniais emociniais, elgesio sunkumais ir nebuvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą Lukiškių TI-K (b. l. 29).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas R. S. kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, t. y. jo, kaip dirbusio teisėsaugos institucijose asmens, laikymo kamerose kartu su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę valstybės tarnautojais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pažymėtina, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti SVĮ 10 str. (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01). Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Pareiga laikyti suimtuosius ar nuteistuosius, buvusius ar esamus valstybės politikus, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojus atskirai nuo kitų nuteistųjų įtvirtinta ir BVK 70 str. 3 d. (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-10-04; redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-04-01). BVK 70 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas R. S. priskirtinas nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei, todėl jis, vadovaujantis aptartomis SVĮ bei BVK nuostatomis, turėjo būti kalinamas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, patvirtinančių, iki kurio laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, pažeidžiant minėtas BVK ir SVĮ nuostatas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nuo 2014-11-28 buvo laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų (b. l. 1–7), nagrinėjamoje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2013-03-05 iki 2014-11-28.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigia, kad 2013-03-05 žodžiu Lukiškių TI-K pareigūnus buvo informavęs, jog yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau į jo žodžius niekas nereagavo iki 2014-11-28, kai Kriminalinės žvalgybos skyriui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog yra buvęs valstybės tarnautojas (b. l. 1–7). Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pažymėjo, jog pareiškėjui 2013-03-05 atvykus į įstaigą ir užpildžius anketą, jokios žymos, bei pokalbio metu apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, nepažymėjo, dėl ko į gyvenamąją kamerą buvo paskirtas vadovaujantis BVK 70 str. nuostatomis su kitais nuteistaisiais (b. l. 17–21).

Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančia pareigą, teisiškai nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Akcentuotina, kad BVK nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie ankstesnę tarnybą, neturi jokios įtakos valstybės pozityvios pareigos vykdymui. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į LVAT formuojamą administracinių teismų praktiką (LVAT 2013-01-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012).

Akivaizdu, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2014-11-27 buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant imperatyvius SVĮ 10 str. 1 d. 5 p. reikalavimus, kadangi atsakovės atstovas nevykdė aukščiau nurodytos pareigos. Teismo vertinimu, valstybės institucijų neveikimas laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 str. prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nuo 2014-11-28 buvo nutraukti susitikimai su dvasininku bei anglų kalbos pamokos, dėl ko iš jo buvo atimta teisė į bendrą ugdymą bei atlikti religines apeigas. Pažymėtina, kad nurodytas aplinkybes paneigia Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-02-22 pažyma Nr. 24-1923 „Dėl R. S. užimtumo“, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas su prašymu atlikti religines apeigas į Lukiškių TI-K nesikreipė, bei tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. liepos mėn. dalyvavo šiose programose ir priemonėse: Pozityvaus užimtumo priemonėse, anglų kalbos užsiėmimuose, AIDS/ŽIV ir narkomanijos prevencijos programose, Kriminalinės subkultūros prevencijos programose (b. l. 25). Netikėti valstybinės institucijos suteikta informacija teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo argumentai, jog iš jo buvo atimta teisė į bendrą ugdymą bei atlikti religines apeigas, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas R. S. patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, orumo pažeidimą, negalėjo ramiai miegoti, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jautė padidėjusią baimę bei įtampą.

Iš byloje pateiktų pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2014-11-28 į sveikatos priežiūros įstaigą dėl dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos, nemigos, nesikreipė (b. l. 34–40). Pažymėtina, kad LVAT teisėjų kolegija 2013-01-02 sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 akcentavo, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjui būnant kartu su kitais asmenimis, pareiškėjas galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, jog išaiškėjus aplinkybei dėl jo tarnybos, su juo gali būti siekiama susidoroti, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tai, kad 2013-05-21 tarp pareiškėjo ir nuteistojo S. A. kilo žodinis ir fizinis konfliktas (b. l. 11–12), teismo vertinimu, galėjo turėti įtakos pareiškėjo subjektyviam suvokimui, kad dėl laikymo kamerose kartu su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę valstybės tarnautojais, jam galėjo kilti grėsmė būti susidorotam. Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo, reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽŽT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).

Pareiškėjas prašo priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kuriuo buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, pažeidžiant minėtas BVK ir SVĮ nuostatas. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2014-11-27 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę valstybės tarnautojais, t. y. iš viso 633 dienas.

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose kartu su kitais nuteistaisiais, pažeidžiant BVK ir SVĮ nuostatas, iš viso 633 dienas, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 6 eurų (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015 ir kt.), taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė