Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. S.

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., jos atstovei advokato padėjėjai G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Kauno r., (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2018 m. spalio 1 d. 11 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti A. S. pagalbine darbininke, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatyto darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, būdama darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 d., 2 d. ir 4 d., 43 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Be to E. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad ji, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos kaip įmonės vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovas A. S. paaiškino atlikto patikrinimo eigą, nustatytus pažeidimus, kurie užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole. Patikrinimo metu duomenys apie rastą dirbančią A. S. duomenys VSDFV buvo perduoti tos pačios dienos ryte, tačiau darbo sutartis nebuvo pasirašyta, nebuvo užpildytos grafos Apie darbo sąlygas, užmokestį. E. J. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos kaip įmonės vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. paaiškino, jog A. S. atėjo į kavinę pabandyti dirbti, įvertinti darbo eigą bei apimtis. Prieš keletą dienų jos bendravo telefonu apie priėmimą į darbą jos įmonėje. Pirmadienį, tai yra 2018-10-01 ryte, 06.34 val. A. S. duomenys buvo perduoti VSDFV. Atvykus A. S., jos apžiūrėjo darbo vietą, aptarė darbo sąlygas bei užmokestį, tačiau atvykus darbo inspektoriui, darbo sutartis su ja dar nebuvo pasirašyta. Jos įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ registruota 2018-03-15. 2018 m. balandžio16-20 dienomis ji dalyvavo mokymuose pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų funkcijas II-III ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą ir ruošėsi dalyvauti tikrinant jos įgytas žinias Valstybinėje darbo inspekcijoje 2018-11-21. Ji nėra bausta administracine tvarka, yra neįgali, jai nustatytas 40 % darbingumas, viena išlaiko mažametį sūnų. Jos gaunamos mėnesio pajamos yra 200 Eurų bei gaunami alimentai vaiko išlaikymui- 145 Eurai. Ji įkūrė mažąją bendriją siekdama užsidirbti. Tačiau bet kokia bauda būtų nepakeliama finansinė našta, kuri priverstų bankrutuoti. Prašo jos atžvilgiu bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir E. J. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); nelegalaus darbo tyrimo aktas 2018-10-22 Nr. NDA 0846-1236 (b. l. 2-5); darbuotojų saugos ir sveikatos informacinė sistema - VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai (b. l. 6); A. S. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog ji MB „(duomenys neskelbtini)“ bandė dirbti pirmą dieną pardavėjos pareigose, ji nurinko indus, juos išplovė, nuvalė stalviršius, mokėsi dirbti su kavos aparatu. Darbo sutarties dar nebuvo pasirašiusi, šiuos darbus nurodė vadovė (b. l. 8); nepasirašyta darbo sutartis, kurioje nurodyta A. S. pavardė (b. l. 9-10); VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 11); Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus nurodymas (b. l. 12); administracinių nusižengimų registro duomenimis E. J. nebausta administracine tvarka (b. l. 13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 3 d., 6 d.)

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2018 m. spalio 1 d. 11 val. leido nelegaliai dirbti A. S. pagalbine darbininke, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. E. J., būdama darbuotojo atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka.

E. J. taip pat inkriminuotas administracinis pažeidimas pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį, tai yra, kad ji nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jos, kaip įmonės vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. VDI Kauno teritorinio skyriaus argumentas, kad minėtų dokumentų nepateikimas yra akivaizdus ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymis, yra nepagrįstas. E. J. teismui pateiktas dokumentas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kad E. J. 2018 m. balandžio 16-20 dienomis dalyvavo mokymuose pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas II-III grupių ekonominės veiklos rūšių įmonėse, mokymo programą. Jos žinios bus tikrinamos Valstybinėje darbo inspekcijoje 2018-11-21.

Motyvuojamoji dalis

Ištirti įrodymai patvirtina, kad E. J. dalyvavo mokymuose, jos žinių patikrinimas buvo numatytas 2018-11-21, tai yra ji siekė nepažeisti darbo įstatymų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą, tai yra, kad E. J. tyčia ar neatsargiai siekė padaryti šį nusižengimą. Todėl jos atžvilgiu administracinė byla dalyje dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį nutrauktina

Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d. pobūdį. Padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau nagrinėjamu atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos, kadangi atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas atvejis, kai apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nors ir buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau nebuvo praėjusi diena iki darbo pradžios, tikrinimo momentu nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, byloje pateikti įrodymai, kad darbo sutartis su A. S. buvo sudaryta tą pačią 2018-10-01, tai yra tikrinimo dieną. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. J. nėra bausta administracine tvarka, yra neįgali, jai nustatytas 40 % darbingumas, viena išlaiko mažametį sūnų. Jos gaunamos mėnesio pajamos yra minimalios, tai yra invalidumo pensija-200 Eurų bei gaunami alimentai vaiko išlaikymui- 145 Eurai. Ji įkūrė mažąją bendriją, tai yra susikūrė darbo vietą siekdama užsidirbti. Teismas atsižvelgia į tai, kad ji nėra bausta, dirba, turi legalų pajamų šaltinį, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą. Be to, teismas įvertino tai, kad E. J. .nusižengimas nebuvo tyčinis, duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie A. S. įdarbinimą buvo pateikti, tačiau nepraėjusi diena, darbo sutartis pasirašyta tą pačią dieną, taigi nesiekiant nuslėpti ir nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti iš darbo sutarties kylančių prievolių darbuotojui ir valstybei.

Todėl teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir E. J. paskirti mažesnę nuobaudą nei numatyta 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skirti įspėjimą.

E. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.