Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: jis 2020 m. gruodžio 25 d., apie 01.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), savo motinai O. V. V. kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į dešinę veido sritį ir plaštakas, taip padarydamas masyvias susiliejančias veido dešinės pusės kraujosruvas, muštinę dešinės akies apatinio voko žaizdą, dideles poodines abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus kraujosruvas bei patinimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji O. V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 24 d., Kūčių vakarą ji su sūnumi buvo namuose, jie gyvena kartu. Jai ruošiant vakarienę, jos sūnus buto balkone gėrė alų, sidrą. Ji pakvietė sūnų prie Kūčių stalo, tačiau jis neatėjo, todėl ji pavakarieniavo viena. Tada ji nuėjo žiūrėti televizorių, o vėliau atsigulė miegoti, tačiau jai buvo neramu, kad sūnus nevakarieniavo, nes jis taip anksčiau nesielgdavo. Gulėdama lovoje neužmigo, blaškėsi. Po kiek laiko sūnus įėjo į kambarį (jie gyvena vieno kambario bute, viename kambaryje ir miega), pradėjo po jį lakstyti, matė, kaip jis turėjo kažką rankose. Tada jis uždegė kambaryje šviesą. Ji jo paklausė, kodėl jis junginėja šviesą. Jis jai nieko neatsakęs išjungė šviesą ir puolė ją mušti, daužyti galvą. Jos sūnus anksčiau buvo vedęs, tačiau seniai išsiskyrė ir jau 5 metai gyvena pas ją. Anksčiau jis jos nėra mušęs, tik nuolatos grasina nužudyti, ji nuolat jaučia baimę. Sūnaus psichikos sveikata pašlijusi jau seniai. Gydytojai jam nustatė psichikos sutrikimus, kai jam buvo maždaug 30 metų. Nuo to laiko jis buvo gydomas įvairiose gydymo įstaigose, jam yra paskirti vaistai, tačiau jis jau 5 metus jų nevartoja, atsisako tai daryti, nepripažįsta, kad serga, tvirtina, kad yra sveikas. Sūnus dažnai vartoja alkoholį, dėl to jo sveikata dar labiau blogėja, jis tada tampa agresyvus ir grasina jai susidorojimu.

Teismo posėdžio metu kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojos policijos pareigūnės I. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji parodė, kad 2020 m. gruodžio 25 d., apie 07.40 val. gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos kaimynę sūnus išvarė iš namų, ją mušė rankomis. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje prie įėjimo, pirmame aukšte juos pasitiko pranešėja ir nukentėjusioji O. V., ši paaiškino, kad ją namuose sumušė sūnus V. V.. Moteris, kuri kvietė policiją, jiems papasakojo, jog jos vyras ryte eidamas į lauką pamatė kaimynę O. V., ji paprašė iškviesti pagalbą. Nukentėjusioji O. V. paaiškino, kad jos sūnus be jokios priežasties, jai gulint lovoje, pradėjo mušti rankomis jai per veidą, galvą, užsidengus veidą rankomis, sūnus mušė per plaštakas. Sūnui nuėjus į virtuvę, jai pavyko išbėgti į koridorių, ten ji praleido visą naktį. Sūnus užrakino buto duris, todėl ji negalėjo patekti į butą ir ryte paprašė kaimyno, kad iškviestų pagalbą. O. V. veido dešinėje pusėje, po apatiniu akies voku matėsi žaizda, veido dešinė pusė buvo ištinusi, kraujuota, abiejų rankų plaštakos buvo patinusios, matėsi hematomos. Nukentėjusioji pasakojo, kad jos sūnus gyvena kartu su ja, jis serga psichikos liga, ne kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, negeria jam paskirtų vaistų, vartoja alkoholį. Kadangi O. V. negalėjo patekti į butą, jie priėję beldė į buto duris, pašvietę žibintuvėliu matė, kad iš vidaus durų spynoje yra paliktas raktas. Bute nesigirdėjo jokio bildesio, garso, todėl buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir greitoji medicinos pagalba. Atvykus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, pro balkoną buvo patekta į butą ir virtuvėje ant grindų rastas gulintis V. V.. Jo pilvo kairėje pusėje matėsi žaizda. Ant stalo gulėjo peilis su galimai kraujo dėmėmis. Bute aplinka buvo tvarkinga. V. V. buvo sąmoningas, jis bendrauti atsisakė, aplinkybių neaiškino, tik nurodė, kad pats susižalojo peiliu (1 t., b. l. 68-71).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 25 d. atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), O. V. V. nurodė, jog ją namuose rankomis sumušė sūnus V. V., kuris serga psichinėmis ligomis. O. V. V. veido dešinėje pusėje, rankų plaštakose matėsi akivaizdūs sužalojimo požymiai (1 t., b. l. 14-15).

Iš 2020 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 19-23).

Iš 2020 m. gruodžio 25 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus O. V. V., jos veide buvo matomos kraujosruvos, veido dešinė pusė ištinusi, matoma žaizda ant dešinės akies apatinio voko. Ant abiejų rankų plaštakų taip pat buvo kraujosruvų, plaštakos patinusios (1 t., b. l. 44-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 42/2021 (03) konstatuota, kad O. V. V. nustatytas dešinės veido pusės sumušimas, dešinės akies apatinio voko muštinė žaizda ir dešinio paakio poodinė kraujosruva galėjo atsirasti sudavus jai kumščiu mažiausiai vieną smūgį į dešinę veido pusę. Padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 122/2021 (03) konstatuota, kad O. V. V. padaryti sužalojimai: masyvios susiliejančios veido dešinės pusės kraujosruvos, muštinė dešinės akies apatinio voko žaizda, didelės poodinės abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus kraujosruvos bei patinimas. Sužalojimai galėjo atsirasti sudavus daug smūgių į veidą ir plaštakas. Plaštakų kraujosruvos galėjo atsirasti ginantis, prisidengiant rankomis nuo smūgių galvą. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 58-59).

Iš 2021 m. sausio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje „Body“ kamera daryti vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip 2020 m. gruodžio 25 d. atvykus į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), O. V. paaiškina, kad ją sumušė sūnus, kad jis yra bute ir ji negali patekti į butą. O. V. nurodo, kad sūnus vartojo alkoholį, o gerti jis negali, dėl to ją ir užsipuolė. Viskas įvyko apie 01.00 val. nakties. Lovoje sūnus ją mušė rankomis per galvą, kai ji užsidengė galvą rankomis, mušė per rankas. Matyti, kad moteriai patinusios abi rankų plaštakos, ant plaštakų matomos hematomos. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams per balkoną patekus į butą, virtuvėje ant grindų rastas gulintis V. V.. Jo viršutiniai rūbai pakelti, pilvas nuogas, pilvo kairėje pusėje matyti žaizda, aplink kraujo dėmės. Medikai pasodina V. V., jis atsako, kad pats prasidūrė (1 t., b. l. 72-75).

Teismo psichiatrijos 2021 m. kovo 15-balandžio 15 d. ekspertizės akte Nr. 85TPK-56/2021 konstatuota, kad V. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (nepertraukiamos eigos su progresuojančiu defektu), dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (nepertraukiamos eigos su progresuojančiu defektu). Dėl psichikos būsenos V. V. negali suprasti tyrimui reikšmingų aplinkybių ir duoti adekvačių parodymų, su juo nerekomenduojama atlikti tyrimo veiksmų. V. V. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 178-183).

Teismo ekspertė L. Š. teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akto išvadas, paaiškino, kad atliekant ekspertizę, buvo nustatyta, kad V. V. ir toliau išlieka mąstymo formos (paralogiškas, ambitendentiškas) bei turinio (santykio kliedesiai) sutrikimai, ryškūs asmenybinio defekto požymiai, emocinis skurdumas, neadekvatumas, ryškūs valios sutrikimai, sutrikęs gebėjimas adekvačiai vertinti aplinką. Adekvačios kritikos savo būsenai bei aplinkoje vykstantiems reiškiniams nėra. V. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (nepertraukiamos eigos su progresuojančiu defektu), dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei valdyti savo veiksmų. Serga jis ir šiuo metu. Jis negali suprasti tyrimui reikšmingų aplinkybių. Išlieka kliedesiniai reiškiniai. Rekomenduotina jam taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad V. V. 2020 m. gruodžio 25 d., apie 01.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną O. V. V., sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad V. V., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų, t. y. kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką V. V. padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 2 dalis), todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama V. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismo posėdžio metu ekspertė paaiškino, kodėl rekomenduojama būtent tokia priverčiamosios medicinos priemonės rūšis. Atsižvelgęs į tai, taip pat į V. V. padarytos veikos pobūdį – ji nukreipta prieš kitą asmenį, į tai, kad, bylos duomenimis, jis atsisako gydytis, vartoti jam paskirtus vaistus, grasina susidorojimu savo motinai, teismas daro išvadą, jog V. V. rekomenduojama taikyti priverčiamoji medicinos priemonė užtikrintų jo efektyvų gydymą, kontrolę, pašalintų pavojų aplinkiniams. Todėl vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. V. taikytinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Daiktas, turintis reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninė laimena su vaizdo įrašais – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad V. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, V. V. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Daiktą, turintį reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laimeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.