- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-23-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43334-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.1Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 1 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartis ir nustatytas kaltinamojo A. M. suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas didelės vertės svetimo turo pagrobimu, t. y. tuo, kad jis, veikdamas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal su UAB „G.“ (rangovu), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 2 d. sudarytą subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM180220, būdamas subrangovu ir įsipareigojęs rangovui atlikti darbus objekte Švenčionėlių m. kraštovaizdžio formavimo, įrengiant kitos paskirties inžinerinius statinius, pėsčiųjų takus su apžvalgos aikštelėmis, būdamas įpareigotas darbus atlikti naudojant rangovo medžiagas (subrangos darbų sutarties Nr. GJ-AM180220 2.3 p.), laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., iš statomo objekto teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliuojamos objekto statybai reikalingos statybinės medžiagos, pagrobė UAB „G.“ priklausančias statybines medžiagas - 702 m² terasinių lentų „WPC 25x150x3000 Antracitas“, kurių 1 m² kaina 25,652 eurai, bendra kaina 18 007,70 eurų, ir 50 vienetų tvirtinimo elementų komplektų „L36+36+1 PLASTIK“, kurio vieno komplekto kaina 7,1727 eurai, bendra kaina 358,64 eurai, tuo UAB „G.“ padarė bendrą 18 366,34 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje;
taip pat kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą, o t. y., kad, jis veikdamas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal su UAB “G.” (rangovu), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 2 d. sudarytą subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM180220, būdamas subrangovu ir įsipareigojęs rangovui atlikti darbus objekte Švenčionėlių m. kraštovaizdžio formavimo, įrengiant kitos paskirties inžinerinius statinius, pėsčiųjų takus su apžvalgos aikštelėmis, 2018 m. liepos 23 d. į teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvykus objektui skirtų terasinių lentų ir jų tvirtinimo elementų kroviniui, neturėdamas teisės ar įgaliojimo atstovauti ir pasirašyti UAB “G.” PVM sąskaitų-faktūrų, atliktų darbų aktų, pažymų ir raštų ar kitų dokumentų, susijusių su rangovo atstovavimu, suklastojo krovinio dokumentus, t. y. pasirašė ant dalies krovinio dokumentų: ant CMR važtaraščio be numerio grafoje Nr. 24 (krovinio gavėjas) pasirašydamas R. G. vardu, jo parašu ir įrašydamas datą 2018 m. liepos 23 d., ant 2018 m. liepos 20 d. prekių išdavimo dokumento Nr. WZ/204867, pasirašydamas R. G. vardu, jo parašu ir įrašydamas datą 2018 m. liepos 23 d., ant 2018 m. liepos 20 d. deklaracijos (gavėjo pareiškimo dėl prekių gavimo), pasirašydamas R. G. vardu, jo parašu ir įrašydamas datą 2018 m. liepos 23 d., ant 2018 m. liepos 20 d. prekių išdavimo dokumento Nr. WZ/202004, pasirašydamas R. G. vardu, jo parašu ir įrašydamas datą 2018 m. liepos 23 d., ir ant 2018 m. liepos 20 d. deklaracijos (gavėjo pareiškimo dėl prekių gavimo), pasirašydamas R. G. vardu, jo parašu ir įrašydamas datą 2018 m. liepos 23 d., taip suklastojo tikrus dokumentus. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi, A. M. pasislėpus nuo teismo, buvo paskelbta A. M. paieška, taip pat paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taip pat teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu dėl Europos arešto orderio išdavimo A. M.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartis; paskelbta A. M. paieška; paskirta A. M. kardomoji priemonė – suėmimas; įpareigota institucija, suėmusi A. M., ne vėliau kaip per 48 valandas nuo suėmimo momento pristatyti suimtąjį Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjui.
4. A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 30 d. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 1 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nutartis ir kaltinamajam A. M. nustatytas suėmimo terminas, nurodant, kad šis terminas yra 2 (du) mėnesiai nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 1 d. nutartimi, kaltinamojo A. M. gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pritaikyti kaltinamajam A. M. švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamojo gynėjas nesutinka su teismo išvadomis, jog kaltinamasis slėpėsi nuo teismo ir vengė dalyvauti posėdžiuose. Anot gynėjo, A. M. realiai nesislėpė. Nors jis ir buvo ieškomas, tačiau oficialiai dirbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Kai jis sužinojo apie paiešką, pats atvyko ir pasidavė Vokietijos teisėsaugos institucijoms. Visus tai patvirtinančius dokumentus kaltinamasis pateikė teismui. Gynėjo teigimu, kaltinamasis nebuvo pasislėpęs, o manė, kad oficialiai dirbdamas, esant poreikiui, dalyvaus teisminiame procese Lietuvos teisme. Anot gynėjo, kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdžiuose buvo galima užtikrinti ir nuotoliniu būdu.
6. Skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 1 d. nutarties kaltinamasis A. M. prašo paskirti švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę. Kaltinamasis nurodo, kad jis nesislėpė nuo teismo ir nevengė atvykti į teismo posėdžius. Kaltinamasis prašo atkreipti dėmesį į jo pateiktus dokumentus, nuotraukas ir į Vilniaus regiono apylinkės teismui 2023 m. sausio 1 d. pateiktą prašymą. Kaltinamojo teigimu, jo paieška buvo paskelbta 2022 m. vasario 23 d., bet kovo ir balandžio mėnesį jis bendravo ne tik su Švenčionių rūmų teismu, bet ir su Generaline prokuratūra bei Kauno tardymo izoliatoriumi. Kaltinamasis teigia, kad jis šioms institucijoms skambino ir teikė dokumentus. Anot kaltinamojo, nei viena šių institucijų nepranešė, kad jam paskelbta paieška, nors jis buvo ieškomas jau du mėnesius. Kaltinamasis skunde prašo išreikalauti iš Švenčionių rūmų teismo kaltinamojo pateiktus prašymus, dokumentus, nuotraukas nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Kaltinamasis pažymi, kad 2021 m. gruodžio 9-10 dienomis jam buvo atlikta operacija, ligoninėje gulėjo iki gruodžio 20 d., reabilitacija trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Taip pat kaltinamasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis ne vieną kartą buvo atvykęs į teismą pats. Apie neatvykimo priežastį jis visada informuodavo iš anksto. Kaltinamasis teigia, jog dirbti išvažiavo tik tada, kai jam panaikino įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir atsiuntė pažymą, kad kardomoji priemonė atidedama nenustatytam laikui dėl epidemijos. Kaltinamasis pažymi, jog net nevykstant teismo posėdžiams, jis informuodavo teismą kur jis yra. Kaltinamasis teigia, jog jis dirba oficialiai ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kaltinamasis skunde prašo įvertinti aplinkybę, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), o nuo gruodžio 10 d., 02.00 val. gulėjo ligoninėje netoli Hamburgo. Kaltinamasis važiavo atlikti jam paskirtos 60 parų arešto bausmės, nes su Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojais buvo susitaręs, kad atvyks iki 2021 m. gruodžio 10 d., 17.00 val. Kaltinamasis nurodo, kad iš dokumentų ir ligoninės išrašo matosi, jog jis buvo paguldytas į ligoninę. Taip pat skunde argumentuojama, jog kaltinamajam kovo mėnesį grįžtant su šeima iš Ukrainos, Lenkijoje policijos pareigūnai pranešė, kad jis yra ieškomas Lietuvoje. Kaltinamasis pabrėžia, kad jis nesislėpė, buvo susisiekęs su Kauno izoliatoriumi, su Zarasų VPK, atsiuntė gyvenamosios vietos deklaraciją, 2022 m. kovo mėnesį pateikė prašymą Švenčionių teismui atidėti bylos nagrinėjimą, nes įvaikino vaiką iš Ukrainos, tačiau jis teigia, kad negavo jokio atsakymo, kaip jam elgtis toliau. Kaltinamasis teigia, kad jis neturi teisinio išsilavinimo. Kaltinamasis akcentuoja, kad apie savo paiešką sužinojo tik 2023 m. sausio 1 d. Teismas jam nepranešė ir neatsakė į prašymą. Jei būtų žinojęs, būtų susitaręs dėl atvykimo laiko, nes jis nebando slėptis, dirba oficialiai, nori greičiau užbaigti bylos nagrinėjimą. Kaltinamasis prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pagal BPK dėl didelės nelaimės šeimoje (šiuo atveju – dėl karo) jis turėjo teisę prašyti atidėti teismo posėdžius, bet į savo prašymus negavo atsakymų ir jau buvo ieškomas. Kaltinamasis prašo suėmimą pakeisti intensyvia priežiūra ar kita švelnesne kardomąja priemone, nurodo, kad visi pateikti dokumentai, jo oficialus darbas ir mokymasis universitete rodo, kad jis nesislėpė nuo teismo. Kartu su skundu kaltinamasis pateikė priedą, kuriame išdėstė argumentus, susijusius su duomenų, kuriais grindžiama jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, vertinimu.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundus atmesti. Prokurorė akcentavo, jog kaltinamajam iš pradžių buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskui ji buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, nes žinodamas, kad vyksta teismo procesas, pažeidė kardomosios priemonės sąlygas ir pasislėpė nuo teismo. Prokurorė nurodė, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo ir jo gynėjo skundai atmetami.
8. Kaltinamojo A. M. gynėjo skunde pateiktas prašymas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant skundžiamą nutartį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog BPK 130 straipsnyje reglamentuota suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą, arba nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundui dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas, ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teismo teisė apsispręsti, ar nagrinėjant skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria paskirtas suėmimas, būtinas suimtojo dalyvavimas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pateiktame skunde detaliai išdėstyti argumentai, kuriais jis grindžia savo poziciją, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamas klausimas gali būti sprendžiamas, nedalyvaujant kaltinamajam A. M.
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundų argumentais, išklausiusi prokurorės paaiškinimus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam A. M. pagrįstai palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas.
10. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys apie faktines kaltinamajam A. M. inkriminuojamų veikų aplinkybes yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, kratos, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas nevertina kartu su kaltinamojo A. M. apeliaciniu skundu pateiktame priede nurodytų aplinkybių, kuriomis apeliantas ginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktą.
11. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. A. M., be kita ko, yra kaltinamas padaręs vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų). Taigi, tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.
12. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. M. nustatytas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundų argumentais, išklausiusi prokurorės argumentus, įvertinusi visas suėmimo paskyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam A. M. taikomo suėmimo dviejų mėnesių terminas nustatytas pagrįstai ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas nėra išnykęs.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad A. M. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
14. Kaip paminėta aukščiau, A. M. yra kaltinamas galimai padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų kategorijai, kur už BK 178 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką, numatyta tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, už BK 300 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką, be alternatyvių bausmių, numatyta ir laisvės atėmimo bausmės iki 3 metų skyrimo galimybė. Taigi, teismui pripažinus jį kaltu, jam grėstų reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai grėsmės, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realumą patvirtina kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-64-483/2015). Svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis), atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamoje byloje A. M. jau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val., dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas, tačiau jis, neatvykdamas į teisiamuosius posėdžius, nepranešdamas apie neatvykimo priežastis bei nesiregistruodamas policijos įstaigoje, pažeidė jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Be to, jis nebuvo surastas savo gyvenamojoje vietoje. Nors kaltinamasis skunde nurodė, kad dirbti į užsienį išvažiavo tik tada, kai jam buvo panaikintas įsipareigojimas registruotis policijos įstaigoje, pažymėtina, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo panaikinta ir kaltinamasis išvyko į užsienį negavęs teismo leidimo, apie išvykimą nepranešė, nenurodė savo buvimo vietos, nenurodė jokių kontaktinių duomenų, nesusisiekė el. paštu. Pažymėtina, jog paskyrus kaltinamajam A. M. minėtas kardomąsias priemones, jis buvo įspėtas apie pasekmes, kurios gali kilti pažeidus kardomųjų priemonių sąlygas, tačiau, žinodamas apie galimas neigiamas pasekmes, jis sąmoningai pažeidė jam paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo teismo, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieška. Taigi, A. M., žinodamas apie suplanuotus teisiamuosius posėdžius, į juos neatvykdavo, todėl buvo priimti procesiniai sprendimai jį atvesdinti bei paskelbta asmens paieška, kas rodo tyčinius veiksmus vilkinti procesą bei patvirtina kaltinamojo vengimą dalyvauti bylos nagrinėjime. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamo klausimo kontekste užtenka išvadai, kad išlieka reali tikimybė, jog kaltinamajam netaikant griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo, jis gali pakartotinai vengti atvykti į teisiamuosius baudžiamosios bylos posėdžius.
15. Nors skunduose akcentuojama, kad kaltinamasis apie savo paiešką sužinojo tik 2023 m. sausio 1 d., tai nepaneigia anksčiau nurodytų išvadų, kad kaltinamasis vengė atvykti į teismo posėdžius. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl šalyje paskelbto karantino 2021 m. sausio 19 d. turėjusio vykti teisiamojo posėdžio data perkelta, nenustačius kitos posėdžio datos, apie tai A. M. buvo informuotas el. paštu, jis patvirtino, kad pranešimą gavo (t. 16, b. l. 38-39). Vėliau tuo pačiu el. pašto adresu jis buvo informuotas apie 2021 m. gegužės 13 d. vyksiantį teismo posėdį (t. 16, b. l. 41), tačiau į šį teismo posėdį jis neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nuspręsta kaltinamąjį atvesdinti į 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdį, A. M. išsiųstas teismo šaukimas ir jis patvirtino šio šaukimo gavimą (t. 16, b. l. 52, 54). Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. M. negalėjo būti atvesdintas į teismo posėdį, kadangi nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu, kaltinamasis namuose nerastas, jo giminaičiai nurodė, kad jis yra įšvykęs gyventi ir dirbti į užsienį (t. 16, b. l. 100). Kaltinamojo A. M. prašymu dėl jo sveikatos būklės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir paskirtas sekantis teismo posėdis 2021 m. spalio 14 d., apie šio posėdžio datą kaltinamasis buvo informuotas el. paštu, tačiau į posėdį jis neatvyko ir apie neatvykimo priežastis nepranešė, byloje paskelbta pertrauka iki 2021 m. lapkričio 16 d. Į šią dieną vykusį teismo posėdį kaltinamasis A. M. taip pat neatvyko. 2021 m. spalio 14 d. kaltinamasis el. paštu informavo, kad šaukimą gavo, tačiau yra vakcinuotas užsienyje, turi sertifikatą, tačiau negali važiuoti tarpmiestiniu autobusu, nes jo neįleidžia, taip pat negalėjo paskambinti, nes jo neįleido į parduotuves. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neatvyko ir į 2021 m. lapkričio 16 d. vykusį teismo posėdį, teismas paskelbė byloje pertrauką iki 2021 m. gruodžio 15 d. Kaltinamasis į el. paštu atsiųstą šaukimą 2021 m. gruodžio 14 d. atsakė, kad posėdyje nedalyvaus, nes gruodžio 10 d. numatyta operacija, o 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė dokumentus ir nuotraukas iš ligoninės (t. 16, b. l. 139, 140). Šiuo pagrindu Vilniaus regiono apylinkės Švenčionių rūmų teismas 2021 m. gruodžio 15 d. paskelbė byloje pertrauką iki 2022 m. sausio 20 d. Šaukimas kaltinamajam išsiųstas, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežastys neaiškios. Byloje paskelbta pertrauka iki 2022 m. vasario 23 d. Į šį teismo posėdį kaltinamasis taip pat neatvyko ir nepranešė apie neatvykimo priežastis, dėl ko kaltinamajam ir buvo paskelbta paieška. Akivaizdu, kad kaltinamasis A. M. ne tik vengė atvykti į teismo posėdžius, bet ir neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis. Šiuo atveju, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių skunde nurodytus kaltinamojo teiginius, kad jo reabilitacija trunka nuo 3 iki 6 mėnesių ir dėl to jis negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Be to, nors kaltinamasis skunde akcentuoja, jog 2022 m. kovo mėnesį teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes įvaikino vaiką iš Ukrainos, taip pat prašė atidėti teismo posėdį dėl karo, bet į savo prašymus negavo atsakymų ir jau buvo ieškomas, įvertinus ankstesnį jo vengimą dalyvauti teismo posėdžiuose, nesudaro pagrindo teigti, kad jis į teismo posėdžius neatvykdavo dėl objektyvių priežasčių. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. M. buvo paskirta esant objektyviam pagrindui, t. y. nustačius realią galimybę, jog kaltinamasis A. M. ir toliau gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
16. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, gali būti pasiekti kaltinamajam A. M. taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam A. M. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatyta. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. M. ir jo gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundus ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 1 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.