Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovei J. Baturai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-31-269/2015 (toliau-byla) pagal A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio faktinė gyvenamoji vieta nežinoma, (pagal jo 2015-05-06 prašymą įsipareigojo atsiimti teismo sprendimą šio teismo raštinėje arba jis ankščiau prašė siųsti pašto korespondenciją adresu, advokatų kontora „G.Kardonovskaja, B.Chranovskij ir partneriai“, A. S. g. 7, Vilnius), 2015-01-16 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau-Komisija) 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. TK16-150 (toliau-nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK 13-150 (toliau-byla Nr. TK 13-150),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimu byloje Nr. TK 13-150 A. Č. (toliau-pareiškėjas) už administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. nubaustas įspėjimu už tai, kad jis 2014-11-04 apie 24 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) savavališkai, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, be sutuoktinės J. Č. leidimo ir žinios pakeitė bendra nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 12 (toliau-butas) durų spyną, tokiu būdu suvaržė kito asmens teisę disponuoti jam priklausančiu turtu (b.l. 2-3, 7-8).

Į skundo nagrinėjimą A. Č. neatvyko. Apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką yra pranešta, iš jo gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl skundas išnagrinėtas pareiškėjui nedalyvaujant (b.l. 34, 46-47).

Komisijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą iki skundo įrodymo tyrimo pradžios A. Č. išsiųstas, o J. Č. įteiktas (b.l. 39-40, 44, 46).

Nukentėjusioji J. Č. parodė, kad 2014-11-14 nuvažiavus namo, norėjo pasiimti savo daiktus, bet buvo pakeista durų spyna. Butas priklauso jai ir jos vyrui A. Č. bendra jungtinė nuosavybė. Jie su vyru skiriasi. Ji tuo metu gyveno kitame bute kur nebuvo skalbimo mašinos ir mikrobanginės krosnies, todėl nuvažiavus į butą pasiėmė tuos daiktus. Ji nespėjo vyrui pranešti, kad paėmė daiktus, nes jis ne visada kelia telefoną, arba visai jos telefonas išjungtas. Negalėjo perspėti jo, o jis ją apkaltino dėl daiktų vagystės iš buto. Tyrėjas ėmė iš jos paaiškinimą dėl vagystės. Ji pasakė, ką paėmė, ir byla buvo nutraukta. Jos vyras ją neįspėjo, kad keis durų spyną. Suprato spynos pakeitimą, kad jo norą neįlesti ją į butą. Dėl spynos durų kreipėsi į policiją. Iki spynos pakeitimo ji turėjo atsarginį seną raktą, naujų raktų neturi (b.l. 49-52).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 EUR iki 57 EUR ir baudą pareigūnams – nuo 57 EUR iki 144 EUR. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.).

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-03-26 išrašas kuris patvirtina, kad buto, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jungtinės nuosavybės teisė priklauso A. Č. ir J. Č. pagal 2011-05-09 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 881 (b. l.41).

Civilinio kodekso 3.84 str. 1 d. nustatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Pagal CK 3.86 str. 1 d., šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Nustatyta, kad santuoka A. Č. ir J. Č. pažeidimo padarymo metu nutraukta nebuvo. Šiuo atveju nėra svarbu, kokiu pagrindu pareiškėjas pakeitė savo buto durų spyną. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad J. Č. į butą dėl šios priežasties patekti negalėjo. Teismas vertina pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo nesutikimą įleisti J. Č. - noras apsaugoti turtą nuo vagių bei, kad žmona iš to buto išsikraustytu ir negyventu, - laikytini pasirinkta gynybos versija.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad A. Č., realizuodamas teisę į buto nuosavybę, piktnaudžiavo šia teise, kliudydamas savo sutuoktinei patekti į šeimos gyvenamąjį būstą (butą), nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų. Realizuodamas savo teisę į nuosavybę į butą, A. Č. spyną pakeitė ir J. Č. teisę naudotis jai priklausančiu turtu apribojo savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. Č. veiksmai, neleidžiant nukentėjusiajai laisvai patekti į butą, pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog grėsė realus pavojus jo nuosavybei ir jis savo teisių negalėjo apginti kitaip, kaip neleisdamas J. Č. patekti į butą.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), A. Č. veikimas pagal ATPK 188 str. kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK nuostatų, sankcijos ribose, todėl A. Č. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Č. 2015-01-16 skundo dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. TK16-150 šios komisijos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-150 netenkinti ir palikti šį nutarimą nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus r. apylinkės teismą.