- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- A-438-426-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- R.L.
- Atsakovas
- Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R.L. skundą atsakovui Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2007 m. sausio 23 d. sprendimą dėl jos tinkamumo Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnybai.
Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra policijos pareigūnė, nuo 2001 metų turi sveikatos problemų. 2001 m. lapkričio mėnesį jai buvo diagnozuota Laimo liga, prasidėjo galvos skausmai. Laikui bėgant galvos skausmai stiprėjo, kartais dėl jų net prarasdavo sąmonę, sumažėjo dešinės kūno pusės jautrumas. Atlikus galvos smegenų tomografiją, buvo nustatyti hipertenzijos požymiai. 2006 m. balandžio mėnesį gydėsi Vilniaus miesto vidaus reikalų ministerijos ligoninės terapeutiniame skyriuje. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį prasidėjo dešinės kojos ir dešinės nugaros pusės skausmai, todėl buvo paguldyta į Vilniaus miesto vidaus reikalų ministerijos ligoninės neurologinį skyrių. Diagnozuota stuburo osteochondrozė. 2006 m. spalio mėnesį buvo diagnozuota pirmos stadijos hipertenzija, o 2006 m. lapkričio 27 d. – stuburo išvarža ir juostinės stuburo dalies pradiniai degeneraciniai pakitimai. Anot pareiškėjos, kadangi ji per paskutinius 12 mėnesių sirgo 140 dienų (su pertraukom), buvo siunčiama į CMEK, kuri 2006 m. gruodžio 22 d. nustatė, kad ji yra tinkama tarnybai ir 6 mėnesiams atleido ją nuo fizinių normatyvų laikymo. Pareiškėjos teigimu, 2006 m. gruodžio mėnesį ji grįžo į darbą, tačiau dėl nuolatinių kojos ir nugaros skausmų 2007 m. sausio mėnesį ji ir vėl kreipėsi į medikus. Paskyrus medikamentinį gydymą, ji buvo išsiųsta į CMEK. 2007 m. sausio 12 d. CMEK sprendimu ji buvo hospitalizuota į Vilniaus miesto vidaus reikalų ministerijos ligoninės neurologinį skyrių, taip pat buvo siunčiama tyrimams atlikti ir į Santariškių VU ligoninę. 2007 m. sausio 23 d. CMEK patvirtino ankstesnį sprendimą, pripažino pareiškėją tinkama tarnybai ir užbaigė nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėjos manymu, CMEK sprendimas nepagrįstas, nes ji yra serganti ir negali dirbti atsakingo darbo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po 14 išdirbtų metų ji buvo atleista iš pareigų, 2008-04-15 jai buvo išduotas siuntimas medicininei apžiūrai, su kuriuo bandė iš naujo kreiptis į atsakovą dėl galimybės dirbti darbą vidaus tarnyboje, tačiau pagal 2008-04-15 gydytojo išvadą buvo pripažinta netinkama vidaus tarnybai pagal antrą skiltį.
Atsiliepimas
Atsakovas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad CMEK yra pagrindinis ekspertų padalinys, atliekantis medicininę ekspertizę dėl medicininio tinkamumo, ir jis neteikia gydymo paslaugų pacientams. Pareiškėja buvo siunčiama į CMEK, nes per 1 metus buvo nedarbinga 140 dienų. Pareiškėjai diagnozuota cervikokranialgija dešinėje, kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, L4-L5 ir L5-S1 disko išvaržos, FN-0, remisija, persirgta Laimo liga I stadija, dešinės pusės hemisindromas, abiejų pėdų plokščiapadystė II0, PAH I0, nutukimas I0. Kadangi pareiškėja neturėjo visų tyrimų, jai buvo atlikti papildomi būtini tyrimai. Visi nustatyti susirgimai buvo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – Sąvadas) 16.3, 27.3 ir 34.2 straipsnių II skilties reikalavimus ir buvo nustatyta, kad pareiškėja yra tinkama vykdyti savo pareigas. Tai, kad pareiškėja daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į darbą, savaime nėra pagrindas pripažinti ją netinkama tolesnei tarnybai, tačiau tai yra pagrindas ją atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto vyriausiais policijos komisariatas pareiškėjos skundą prašė atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime dėl ekspertizės skyrimo nurodė, kad specializuotą ekspertizę dėl pareiškėjos R.L. tinkamumo tarnybai statutinėje įstaigoje galima atlikti tik Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje arba Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje, kadangi karinė medicinos ekspertizė yra viena iš specializuotos medicinos ekspertizės rūšių. Tretysis suinteresuotasis asmuo prašė skirti pareiškėjai specializuotą medicinos ekspertizę dėl jos tinkamumo vidaus tarnybai pagal 2 skiltį, pagal 2007-01-23 CMEK pateiktą išvadą, pavedant ją atlikti Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos R.L. skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimą dėl R.L. tinkamumo Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnybai bei įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją iš naujo įvertinti R.L. tinkamumą tarnybai pagal jos sveikatos būklę 2007 m. sausio 23 dienai bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Teismas pažymėjo, jog atsakovas Centrinė medicinos ekspertizės komisija yra viešojo administravimo valstybės institucija, savo veikloje besivadovaujanti Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, šios įstaigos Nuostatais ir kt. teisės aktais, CMEK priimti ekspertų sprendimai yra jai pavaldžios kitos vidaus reikalų sistemos medicininės ekspertų komisijos priimtų sprendimų galutiniai sprendimai. Taigi, šios institucijos veiklai, tiek, kiek tai nereglamentuota specialiais teisės aktais, taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įtvirtina būtinus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Minėto straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Centrinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimas dėl pareigūno tinkamumo tarnybai yra individualus teisės aktas, turintis atitikti minėtus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.
Teismas akcentavo, jog Iš skundžiamo atsakovo 2007 m. sausio 23 d. sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklės įvertinimas ir tinkamumo tarnybai nustatymas buvo atliktas įvertinus pateiktą medicininę dokumentaciją. Buvo vertinti susirgimai, rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomograma, MTR ir kita dokumentacija. Pareiškėjos tinkamumas tarnybai buvo vertintas pagal tris Sąvado II skiltyje nurodytus punktus. Pagal Sąvado 16.3 papunkčio II skiltį pareigūnai laikomi tinkami tarnybai, o pagal Sąvado 27.3 ir 34.2 punktus (II skiltis), pareigūnų tinkamumas tarnybai yra individualus. Taigi, teismo manymu, nagrinėjamu atveju ekspertų komisija turėjo atsižvelgdama į individualią pareiškėjos sveikatos būklę, taip pat į Taisyklių 6.6 punkte nurodytus kriterijus (į pareiškėjos specialybę, išsilavinimą, amžių, darbingumą, fizinį išsivystymą, vadovybės atsiliepimus, taip pat gydančio gydytojo nuomonę) apibrėžti pareiškėjos individualiai nustatomą tinkamumą tarnybai pagal minėtus Sąvado 27.3 ir 34.2 punktus. Teismo nuomone, galutinė išvada dėl asmens tinkamumo tarnybai galima tik itin atidžiai įvertinus asmens galimybę eiti konkrečias pareigas vidaus reikalų sistemoje, nedarant žalos tiriamojo sveikatos būklei. Tyrimo duomenys, kurių pagrindu yra daroma galutinė išvada (rezoliucinė jos dalis) yra neatsiejama tokio pobūdžio aktų dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, jog kaip matyti iš 2007 m. sausio 23 d. sprendimo dėl pareiškėjos tinkamumo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnybai, joje yra suformuluotos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. IV-380/V-618 patvirtintame Sąvade nustatytos išvados dėl pareiškėjos tinkamumo tarnybai, tačiau nėra šias išvadas pagrindžiančių objektyvių pareiškėjos sveikatos tyrimo duomenų apibendrinimo, t. y. motyvų, kurių pagrindu išvados yra padarytos (nenurodyta į kokius individualius kriterijus atsižvelgus pareiškėja buvo pripažinta tinkama tarnybai pagal Sąvado 27.3 ir 34.2 punktus (II skiltis)).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas vertindamas pareiškėjos tinkamumą tarnybai nenurodė kuo pagrįsti individualaus vertinimo rezultatai. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad CMEK 2007 m. sausio 23 d. sprendimo pagrindimas yra pateiktas teismui 2007 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 45R-670. Teismo manymu, šiame rašte pateiktas skundžiamo sprendimo pagrindimas turėjo būti išsamiai suformuluotas pačiame skundžiame rašte, nes būtent jis sukelia pasekmes pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šis skundžiamo akto turinio trūkumas yra esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi daro negalimu jo teisingumo vertinimą kilus ginčui teisme.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos tinkamumą tarnybai, skundžiamame sprendime nenurodė ir nepagrindė savo priimtos išvados. Todėl CMEK 2007 m. sausio 23 d. sprendimas dėl pareiškėjos tinkamumo Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnybai naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad jį priimant buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, pažeistos taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis).
Dėl šių priežasčių teismas įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjos tinkamumo tarnybai medicininį vertinimą bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Teismas savo sprendime įvertino ir tai, kad pareiškėja 2008 m. balandžio 23 d. prašymu, kurį palaikė ir teismo posėdžio metu, prašė skirti ekspertizę Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Kauno padalinyje (Kęstučio g. 66A, Kaunas), ekspertui užduodant klausimą apie jos tinkamumą tarnybai, tačiau nesutiko su ekspertizės paskyrimu atsakovo įstaigoje - Medicinos centro Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, nurodydama, kad šios įstaigos nešališkumas jai kelia abejonių. Atsakovas nesutiko su ekspertizės paskyrimu ir nurodė, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo išsamiai ištirta, todėl nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ekspertizės atlikimui ekspertui pateikiama bylos medžiaga, t. y. ekspertizei turi būti pateikiamas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas, kurį įvertinęs ekspertas pateikia išvadą. Teismui nustačius, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimas dėl pareiškėjos R.L. tinkamumo Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnybai yra nemotyvuotas, teismo manymu, nėra pagrindo skirti ekspertizę. Pareigą įvertinti pareiškėjos tinkamumą tarnybai turi atsakovas.
Teismas pabrėžė, jog šis įvertinimas turi būti argumentuotas ir motyvuotas. Tik esant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančiam sprendimui ir kilus ginčui dėl jo pagrįstumo, teismas gali jį vertinti ar, prireikus specialių medicinos mokslo srities žinių, apsispręsti dėl ekspertizės paskyrimo.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju, atsakovui nepriėmus motyvuoto sprendimo, teismas neturi galimybės patikrinti ginčijamo akto teisėtumo, ar, juo labiau, spręsti ekspertizės skyrimo klausimą, kai tokią pirminę įstatyme nustatytą pareigą - motyvuotai pasisakyti dėl pareiškėjos tinkamumo vidaus tarnybai, turi atsakovas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog CMEK pažymose ir ligos liudijimuose surašyti sprendimai negali būti vertinami, kaip turintys turinio trūkumų, nes jie surašyti tinkamai taikant CMEK veiklos taisyklių ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo ištaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių reikalavimus.
Be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendime patvirtino, kad CMEK priėmė sprendimą dėl pareiškėjos R.L. tinkamumo vidaus tarnybai nuodugniai įvertinusi pareiškėjos R.L. diagnozes: Cervikokranialgija dešinėje. Kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė. L4-L5 ir L5-S1 disko išvaržos. FN-0, remisija. Persirgta Laimo liga I st. (migruojanti eritema, 2001 m.). Dešinės pusės hemisindromas. Abejų pėdų ploksčiapėdystė II0. PAH 1°. Nutukimas I , turimus ir pateiktus (R.L. ambulatorinė kortelė Nr. 415-VI) medicininius dokumentus, atlikusi ir paskyrusi atlikti visus būtinus specialius tyrimus (galvos smegenų MRT Nr. 6114; Viešosios įstaigos Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės 2007 m. sausio 17 d. išvada dėl R.L. persirgtos Laimo ligos I stadijos padarinių; Epikrizė Nr. 123 dėl R.L. nuo 2007 m. sausio 12 d. iki 2007 m. sausio 23 d. atlikto stacionarinio gydymo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Neurologijos skyriuje); surinkusi papildomą medžiagą, būtiną sprendimui priimti. Atsižvelgdama į tai, CMEK 2007 m. sausio 23 d., vadovaudamasi Sąvado 16.3, 27.3 ir 34.2 straipsnių II skilties reikalavimais, teisingai priėmė sprendimą dėl pareiškėjos R.L. tinkamumo vidaus tarnybai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta tinkama Vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad ginčijamas administracinis aktas pripažintas neteisėtu, jo neteisėtumą grindžiant tuo, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kurie yra keliami individualaus administracinio akto turiniui.
Byloje nagrinėjamų teisinių santykių metu galiojusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio redakcija numatė, kad „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu“.
Iš šio teisės akto matyti, kad jame yra išdėstytos tik taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Taip pat nėra nustatyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Administracinis aktas -viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas“.
Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).
Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan., nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą, reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir 27 straipsnio 2 dalį sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėjas yra Vidaus reikalų ministerija, nustatyto masto sveikatos priežiūrą organizuoja Vidaus reikalų ministerija arba jos pavaldžios valstybės institucijos, o specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų ministerija, arba Krašto apsaugos ministerija, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
Atsakovo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos, steigėju yra Vidaus reikalų ministerija, kuri (komisija) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei Vidaus reikalų ministerijos patvirtintais nuostatais (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1V- 416 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro nuostatų 2;3 punktai).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1996 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 500 patvirtintų Medicinos skyriaus centrinės medicininės ekspertizės komisijos veiklos taisyklių (galiojusių iki 2008 m. rugpjūčio 10 d.) 8 punkte buvo nustatytos administracinių aktų rūšys ir formos, kurias gali priimti Medicinos skyriaus centrinės medicininės ekspertizės komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas. Analogiškos taisyklės yra nustatytos ir šiuo metu galiojančiose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo IX skyriuje, kuris nustato privalomus tipinės formos medicinos dokumentus.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato šios institucijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri atsakovui yra privaloma. Šiuo atveju pažymėtina, kad paminėti atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, sąveikoje su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, vertintini, kaip poįstatyminiai teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimai.
Dėl ko atsakovo priimti administraciniai aktai, kurie atitinka paminėtų teisės aktų reikalavimus, nustatytus šių administracinių aktų formai, jų struktūrai, ir pan., tuo pačiu yra atitinkantys ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus.
Iš bylos matyti, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimas (administracinis aktas) pagal formą ir struktūrą, atitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1996 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 500 patvirtintų Medicinos skyriaus centrinės medicininės ekspertizės komisijos veiklos taisyklių reikalavimus, o šio sprendimo rezultatai buvo grindžiami įvertinus pateiktą medicininę dokumentaciją (rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomograma, MTR ir kita dokumentacija), kurioje užfiksuoti pareiškėjos susirgimai, jų pobūdis (t.1 b. l. 40-86).
Šios papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad atsakovo ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kurie yra keliami individualaus administracinio akto turiniui, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Kadangi pirmosios instancijos teismas paminėtos neteisingos išvados pagrindu, įpareigojo atsakovą iš naujo priimti ginčijamu klausimu sprendimą, t. y. neišsprendė ginčo iš esmės, nėra galimybės tai padaryti (išspręsti ginčą iš esmės) ir apeliacinės instancijos teismui, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str.1 d. 3 p.).
Iš naujo nagrinėjant bylą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš bylos, po ginčijamo sprendimo priėmimo, pareiškėja Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariato 2007 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-64 buvo atleista iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Tokiu būdu, tarnybos santykiai su pareiškėja yra nutraukti. Byloje duomenų, kad pareiškėja nustatyta tvarka ginčytų šį atleidimą iš tarnybos, nėra. Galimai, byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimas ir sudarė teisinį pagrindą nutraukti su pareiškėja tarnybos santykius, todėl pareiškėjos subjektinės teisės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, galėtų būti apgintos tik ginčijant abu paminėtus administracinius aktus, nes panaikinus tik vieną Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2007 m. sausio 23 d. sprendimą, realiai pareiškėjos teisės nebus ginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.