- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2K-565/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Aldona Rakauskiene, Antanas Klimavicius
- Nuteistasis
- G. B., I. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienes ir pranešejo Antano Klimaviciaus,
teismo posedyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju G. B. ir I. B. kasacini skunda del Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio ir Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutarties.
Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu G. B., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dali 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, I. B. nuteista pagal 220 straipsnio 1 dali 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistuju G. B. ir I. B. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. B. ir I. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dali nuteisti už tai, kad, siekdami išvengti mokesciu, iraše i deklaracija žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelna, turta ar ju naudojima ir pateike jas valstybes igaliotai institucijai šiomis aplinkybemis. Vadovaudamiesi 2003 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos gyventoju turto deklaravimo istatymo Nr. 1–1911 (galioja nuo 2004 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio „Turta deklaruojantys gyventojai“ 5 dalimi „Valstybes tarnautojai ir ju šeimos nariai“ deklaruoja turta, Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. isakymo Nr. VA–13 „Del metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykliu patvirtinimo“ 5 priedu „Turto deklaravimo pareigybiu (priežasciu) kodai“, kuriame nurodyti pareigybiu kodai: 515 – Valstybines mokesciu inspekcijos prie Finansu ministerijos ir apskriciu valstybiniu mokesciu inspekciju valstybes tarnautojai, 588–501–517 kodais pažymetas pareigas ejusiu asmenu sutuoktiniai, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo Nr. IX–1007 27 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestini laikotarpi gaves pajamu pagal mokesciu mokejimo tvarka priskiriamu tiek A klases, tiek B klases pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendoriniu metu, einanciu po to mokestinio laikotarpio, gegužes 1 dienos (jeigu šio istatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo igaliota asmeni pateikti mokescio administratoriui metine pajamu mokescio deklaracija už praejusi mokestini laikotarpi ir joje deklaruoti visas praejusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaiciuoti pajamu mokesti, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos viršininko 2006 m. kovo 1 d. isakymo Nr. VA–23 Gyventoju, kuriems GPMI 27 straipsnyje nustatyta tvarka prievole pateikti deklaracija, sarašas 1.6.1 punktu „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamu iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatine baze Lietuvoje ar iš užsienio vieneto ne per jo nuolatine buveine Lietuvoje už Lietuvoje esanti ne anksciau kaip prieš 3 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben dienos isigyta nekilnojamaji daikta ar/ir teisiškai registruota kilnojamaji daikta“, Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos viršininko 2006 m. kovo 22 d. isakymu Nr. VA–31 „Del laikinosios metines pajamu mokescio deklaracijos GPM302 formos, jos priedu GPM302P, GPM302N, GPM302V, GPM302T, GPM302L, GPM302K, GPM302U formu bei ju užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisykliu patvirtinimo“ patvirtintu Laikinosios metines pajamu mokescio deklaracijos GPM302 formos, jos priedu GPM302P, GPM302N, GPM302V, GPM302T, GPM302L, GPM302K, GPM302U formu bei ju užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisykliu 3 punktu, nustatanciu, kad „deklaracija mokesciu administratoriui pateikti privalo nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems prievole pateikti deklaracija yra numatyta GPMI 27 straipsnyje“, 4 punktu, nurodanciu, jog „deklaracijoje turi buti nurodomos visos per 2006 m. mokestini laikotarpi nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos“, 11 punktu, nustatanciu, kad, „kai pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna už bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausanti turta (pvz., už nuoma, pardavima ar kitoki perleidima nuosavyben)“, budami atsakingi už metiniu pajamu mokescio deklaraciju pateikima, jose praejusio mokestinio laikotarpio pajamu deklaravima, pajamu mokescio apskaiciavima, tycia, siekdami išvengti pajamu mokescio sumokejimo nuo 2006–aisiais mokestiniais metais gautu 449 500 Lt (30 000 +155 500 + 264 000) pajamu (turto pajamos yra gautos abieju sutuoktiniu lygiomis dalimis po 224 750 Lt) už bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausiusi parduota turta – žemes sklypa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemes sklypo plotas 0,1100 ha) ir jo priklausini – pastata – gyvenama nama su blokuotu garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bukle – nebaigta statyti, baigtumas – 39 proc., paskirtis – gyvenamoji) – pagal 2006 m. lapkricio 9 d. sutarti, pažeisdami 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesciu administravimo istatymo Nr. IX–2112 40 straipsnio 1 dali, nurodancia, kad mokescio moketojas privalo „laiku ir tiksliai ivykdyti mokestine prievole“, 4 dali, nustatancia, jog turi „teisingai apskaiciuoti mokesti vadovaudamasis mokesciu istatymais“, bei 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo Nr. IX–1007 3 straipsni, nurodanti, kad „pajamu mokesti moka pajamu gaves gyventojas“, 27 straipsnio 1 dali, nustatancia, jog „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestini laikotarpi gaves pajamu pagal mokescio mokejimo tvarka priskiriamu tiek A klases, tiek B klases pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendoriniu metu, einanciu po to mokestinio laikotarpio, gegužes 1 dienos privalo pats arba per savo igaliota asmeni pateikti mokescio administratoriui metine pajamu mokescio deklaracija už praejusi mokestini laikotarpi ir joje deklaruoti visas praejusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaiciuoti pajamu mokesti“, Klaipedos miesto valstybinei mokesciu inspekcijai kiekvienas iš ju pateiktose 2006 metu mokestinio laikotarpio laikinojoje metineje pajamu mokesciu deklaracijoje (forma GPM 302) ir priede GPM 302T „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. tarifa“ nedeklaravo po 59 750 Lt gautu pajamu už bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausiusi parduota turta – žemes sklypa su priklausiniu – pastata – gyvenamaji nama su blokuotu garažu – bei kiekvienas iš ju pateike tikroves neatitinkancius duomenis del 2970,81 Lt išlaidu, susijusiu su turto pardavimu, neapskaiciavo ir nesumokejo po 9384 Lt pajamu mokescio, t. y. G. B. ir I. B. savo deklaracijose pateike duomenis, neatitinkancius tikroves, butent:
2006 metu mokestinio laikotarpio laikinosios metines pajamu mokescio deklaracijos (forma GPM302) priede GPM302T „Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamos, apmokestinamos taikant 15 proc. tarifa“ T2 laukelyje „Turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavyben pajamu suma“ G. B. ir I. B. deklaravo po 165 000 Lt, nors pirkeju atstove pagal igaliojimus N. P. už isigyta I. ir G. B. bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausiusi turta – žemes sklypa ir jo priklausini –pastata – gyvenamaji nama su blokuotu garažu, 2006 m. lapkricio 8 d. kredito sutarciu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu mokejimo pavedimais pagrinde: šiuos apmokejimus 1) 2006 m. gruodžio 11 d. 264 000 Lt AB SEB Vilniaus bankui gyventojos I. B. isiskolinimo dengima, 2) 2006 m. gruodžio 13 d. – 30 000 Lt gyventojui G. B., iš viso 147 000 Lt (294 000 Lt : 2), bei, vykdydama 2006 m. spalio 18 d. avansine sutarti del šio turto pirkimo–pardavimo ir žodinius gyventojos I. B. nurodymus, pagrinde 77 750 Lt (155 500 Lt: 2) apmokejima šiais mokejimo pavedimais: 1) 2006 m. gruodžio 13 d. – 30 000 Lt gyventojai L. M., 2) 2006 m. gruodžio 13 d. – 40 000 Lt gyventojai L. M., 3) 2006 m. gruodžio 13 d. – 40 000 Lt gyventojui T. M., 4) 2006 m. gruodžio 13 d. – 9 500 Lt gyventojai R. L., 5) 2006 m. gruodžio 13 d. – 36 000 Lt gyventojai M. R., t. y. G. B. ir I. B. nedeklaravo po 59 750 (165 000 + 147 000 + 77 750) Lt pajamu, gautu už bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausiusi parduota turta;
T3 laukelyje „Šio turto isigijimo kainos ir kitu su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavyben susijusiu išlaidu suma“ G. B. ir I. B. kiekvienas iš ju deklaravo 2970,81 Lt (5941,62 Lt : 2) išlaidu daugiau, pateike neteisingus duomenis laisvos formos lenteleje apie UAB „Perdanga“ 2006 m. birželio 5 d. PVM saskaita faktura, serija KPA Nr. 0000933, ir elektroninio kasos aparato kvita, 2006 m. rugpjucio 23 d. Prekiu (paslaugu) pirkimo–pardavimo kvita Nr. 8252160 už murijimo darbus gyventojui, isigijusiam verslo liudijima, – Z. P. – bei UAB „Vakaru Ikoda“ kasos pajamu orderio kvitus: 2006 m. rugsejo 15 d., serija VI, Nr. 0400454 ir 2006 m. lapkricio 20 d., serija VI, Nr. 0400549 už prekes pagal 17 PVM saskaitu fakturu sumoketas sumas;
T6 laukelyje „Bendra pajamu (T2 laukeliu) suma“ G. B. ir I. B. nedeklaravo po 59 750 Lt pajamu;
T4 laukelyje „Apmokestinamuju pajamu suma“ G. B. ir I. B. nedeklaravo iš viso po 62 720,81 Lt (59 750 +2970,81) apmokestinamuju pajamu;
2006 m. mokestinio laikotarpio laikinojoje metineje pajamu mokescio deklaracijoje (forma GPM302) G. B. ir I. B. nedeklaravo:
25 laukelyje „Taikant 15 proc. tarifa apmokestinamuju pajamu suma, atemus taikytina NPD, PNPD“ ir 26 laukelyje „Bendra apmokestinamuju pajamu (22+23+25 laukeliu) suma“ po 62 720,81 Lt apmokestinamuju pajamu;
35 laukelyje „Bendra apskaiciuoto pajamu mokescio (30+32+34 laukeliu) suma“ G. B. papildomai nedeklaravo 9384 Lt, o I. B. – 9085 Lt pajamu mokescio sumos nuo pajamu, apmokestinant 15 proc. tarifu.
Taip G. B. ir I. B., siekdami išvengti mokesciu, iraše i deklaracija žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelna, turta ar ju naudojima ir pateike jas valstybes igaliotai institucijai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistieji G. B. ir I. B. prašo panaikinti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendi, Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutarti ir baudžiamaja byla jiems nutraukti.
Skunde kasatoriai nurodo, kad abieju instanciju teismai netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir padare esminiu BPK pažeidimu. Skusdami baudžiamojo istatymo taikyma, kasatoriai nurodo netinkama BK 2 straipsnio ir 220 straipsnio 1 dalies taikyma. Jie teigia, kad ju padarytoje veikoje nera BPK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiu. Baudžiamoji atsakomybe pagal ši straipsni galima tik tada, kai asmuo irašo i deklaracija duomenis apie savo pajamas, žinodamas apie ju neteisetuma. Byloje tokiu aplinkybiu nenustatyta. Nuteistieji kaltais neprisipažino ir nuosekliai aiškino, kad i deklaracija iraše teisingus duomenis. Tokius nuteistuju parodymus patvirtinta bylos dokumentai. Kasatoriai atkreipia demesi i byloje esancias tris sutartis, kuriose atskirtos sumos, kiek kainuoja parduodamas nekilnojamas turtas ir kiek skirta namo apdailos darbams atlikti. Pirmoji – tai 2006 m. spalio 18 d. avansine (preliminarioji) sutartis del turto pirkimo–pardavimo, kuria šalys susitare, jog turto pirkimo–pardavimo kaina bus 300 000 Lt, o pirkejui reikes sumoketi už turta iš viso 550 000 Lt. Nurodytu sumu skirtuma sudaro preliminariai paskaiciuota statybiniu medžiagu ir statybos darbu, kuriuos pardavejas isipareigojo atlikti iki turto pardavimo, kaina. Nuteistieji nesiruoše patys atlikti statybos darbu, jie samde specialistus. Kasatoriai mano, kad nurodyti mokejimai už statybines medžiagas ir statybos darbus nera ju pajamos už nekilnojamojo turto pardavima, net jeigu atsiskaitymai už avansineje sutartyje nurodytus darbus vyktu per juos. Antrojoje 2006 m. lapkricio 9 d. notarines formos pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat nurodytos dvi sumos, t. y. kad gyvenamasis namas ir žemes sklypas parduodamas už 330 000 Lt ir kad pirkejams suteikiamas 500 000 Lt kreditas „daikto pirkimui ir gyvenamojo namo apdailos darbams atlikti“. Trecioji – tai su banku pirkeju sudaryta kredito sutartis, kurioje nurodyta, kad viena kredito dalis skirta bustui isigyti, o kita – apdailos darbams atlikti. Kasatoriai teigia, kad visu šiu išdestytu sutarciu salygos buvo apsvarstytos ir, pasinaudojant kompetentingu specialistu žiniomis, surašyti dokumentai, kuriuose aiškiai nurodytas pardavimo objektas ir jo kaina, taip pat numatytos papildomos salygos, t. y. papildomu statybos darbu atlikimas ir šiu darbu kaina. Butent šiu dokumentu pagrindu buvo nustatytos pajamos, kurios apskaiciuojamos vadovaujantis Gyventoju pajamu mokescio istatymo nuostatomis. Šio istatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad gyventojo pajamos yra už nekilnojamaji turta, esanti Lietuvoje, gautos pajamos. Nuteistuju manymu, jie pagristai iraše i deklaracija pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta suma už parduota turta. Kasatoriai tvirtina, kad, atsižvelgiant i Gyventoju pajamu mokescio istatymo nuostatas, nurodytu sutarciu turini ir nuteistuju nuoseklius paaiškinimus, nera jokio pagrindo daryti išvada, jog jie iraše i deklaracijas žinomai neteisetus duomenis apie savo pajamas už parduota turta. Ju isitikinimu, žinomai neteiseti duomenys butu tada, jeigu jie butu nurodyti ne pagal pirkimo–pardavimo sutarties salygas arba sutartyse nebutu pamineta apie papildomas sumas už statybos darbus. Be to, kadangi sutartyse nurodyta po dvi sumas ir tu sumu paskirtis, gincas galimas del šiu sumu priskyrimo ar nepriskyrimo pajamoms, bet tai iš esmes yra mokestinis gincas ir jis, beje, nera išsprestas Mokesciu administravimo istatyme nustatyta tvarka. Ir net jeigu šio ginco išsprendimas butu nepalankus kasatoriams, tai vis tiek suteiktu pagrinda manyti, kad G. ir I. B. neteisingai interpretavo Gyventoju pajamu mokescio istatymo nuostatas. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagristai neatsižvelge i kitas Gyventoju pajamu mokescio istatymo nuostatas. Šio istatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavyben ne individualios veiklos turta, iš gautu pajamu šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali buti atimta turto isigijimo kaina. Taigi gyventojo gautos pajamos ir jo apmokestinamos pajamos gali skirtis. Kokia buvo turto isigijimo kaina, nepaskaiciuota. Nuteistieji nepasinaudojo šia istatymo nustatyta galimybe teisetai sumažinti apmokestinamasias pajamas ir taip jas padidino. Mineto istatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „turto isigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos isigyjant turta, iskaitant su šio turto isigijimu susijusius teises aktuose nustatytus privalomus mokejimus, taip pat savo ar sutuoktinio lešomis (iskaitant tam tikslui pasiskolintu lešu sugražinta dali) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrežti Lietuvos Respublikos statybos istatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto isigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (iskaitant tam tikslui pasiskolintu lešu sugražinta dali).“ Nuteistieji šiomis sumomis nesumažino savo pajamu. Taigi, nustatant pajamas, nuo kuriu, teismu nuomone, nebuvo sumoketi mokesciai, i tai visiškai neatsižvelgta. Šiu argumentu pagrindu kasatoriai daro išvada, kad teismai bet kuriuo atveju neteisingai apskaiciavo nuteistuju apmokestinamas pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo, nes iš šiu pajamu nebuvo atimtos turto isigijimo išlaidos. Toliau skunde pateikiami argumentai del esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Kasatoriai tvirtina, kad apeliacines instancijos teismo nuoroda, jog „kolegija avansines sutarties turini vertina ne vien civilines teises aspektu“, esmingai pažeide ju teises, nes CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia. Ne viena šioje byloje pamineta sutartis nera pripažinta negaliojanti, todel kaltinamieji privalejo jomis vadovautis. Be to, teismas neatkreipe demesio i 2009 m. gegužes 20 d. Klaipedos apygardos teismo sprendima civilineje byloje Nr. 2A–38–370/2009, kuriuo buvo panaikintas Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovu V. ir A. K. ieškinys atmestas. Šioje nutartyje teismas pasisake, kad sutinka su apeliantu (G. ir I. B.) argumentu, kad ju garantinis isipareigojimas užbaigti statybos darbus nepatvirtina, jog tuos darbus jie isipareigojo užbaigti savo lešomis; teiseju kolegijos nuomone, šia išvada patvirtina ir ta aplinkybe, kad pagal pagrindine pirkimo–pardavimo sutarti sumoketa tik 330 000 Lt, kai preliminariojoje sutartyje šalys buvo numaciusios bendra 550 000 Lt busimo sandorio kaina (CPK 185 straipsnis); pirmosios instancijos teismas nepagristai taike CK 6.61 straipsnyje nustatytas pasekmes, nes ieškovai neirode atsakovu prievoles savo lešomis atlikti darbus. Apeliacines instancijos teismui, priimant skundžiama nutarti, buvo žinoma apie ši sprendima, todel civilinius sandorius vertindamas „ne vien civilines teises aspektu“, nesant kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo del šiu sandoriu neteiseto sudarymo, teismas nesivadovavo istatymu ir iš esmes pažeide kaltinamuju teises. Kartu kasatoriai pažymi, kad teismas nutartyje vartoja tokias savokas kaip „nelogiška manyti“, t. y. vertina kaltinamuju veiksmus logikos, o ne istatymu bei sutarties turinio prasme, „kelia abejoniu liudytojo T. M. parodymai“, t. y. abejones vertina kaltinamuju nenaudai, taip pažeisdamas pagrindini baudžiamojo proceso principa, nustatanti kaltintojo pareiga irodyti kaltinamojo kalte ir teismo pareiga nutraukti byla, neirodžius kaltes. Pažymetina, kad teismai, paneigdami liudytoju nurodytas aplinkybes apie ju skolintas lešas, net nesvarste galimybes patraukti juos baudžiamojon atsakomyben už žinomai melagingu parodymu davima. Apibendrindami skundo argumentus, kasatoriai teigia, kad šioje byloje susikloste paradoksali situacija, kai liudytoju, duodanciu kaltinamiesiems palankius parodymus, parodymais nesivadovaujama, teisetai sudarytos sutartys nevertinamos, nesivadovaujama net isiteisejusiu teismo sprendimu, priimtu del to paties ginco, o mokestinis gincas nesprendžiamas istatymo nustatyta tvarka.
Atsileipimu i kasacini skunda Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistuju G. B. ir I. B. kasacini skunda atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimais, tinkamai ivertino bylos irodymus, motyvuotai pasisake, kodel vienais irodymais remesi, o kitus atmete, ir pagristai pripažino G. B. bei I. B. kaltais padarius BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Del teismu praktikos nusikalstamu veiku finansu sistemai baudžiamosiose bylose“ yra išaiškinta, kad BK 220 straipsnio prasme žinomai neteisingais laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, pajamu, pelno, turto ar ju naudojimo. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tycia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pateike žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelna, turta ar ju naudojima valstybes igaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesciu, ir to nori. Prokuroras tvirtina, kad iš teismu sprendimu matyti, jog visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudeties požymiai byloje nustatyti. Specialisto išvada, specialistes R. Kniukštienes parodymai, G. ir I. B. turto ir pajamu mokescio deklaracijos, 2006 m. spalio 18 d. avansine sutartis, liudytoju N. P., G. K., J. B. bei kitu asmenu parodymai, taip pat bylos dokumentai patvirtina, kad nuteistieji, pardave savo bendra turta – gyvenamaji nama su žemes sklypu už 550 000 Lt ir realiai gave šias pajamas, metinese pajamu mokescio deklaracijose samoningai nurode daug mažesne gautu pajamu suma – 330 000 Lt. Tai kad kasatoriai samoningai pateike neteisingus duomenis apie pajamas bei turta, siekdami išvengti mokesciu, ir buvo iš anksto nutare nuslepti dali gautu pajamu, matyti iš 2006 m. spalio 18 d. avansines pirkimo–pardavimo sutarties turinio bei tos aplinkybes, kad I. B. nurode N. P. dali pinigu už parduota turta pervesti i jos (kasatores) giminaiciu saskaitas, o veliau tos pajamos buvo sugražintos i B. asmenines saskaitas, taciau jos nebuvo deklaruotos. Atsiliepime pažymima, kad nusikaltimo padarymo metu I. B. pati dirbo (duomenys neskelbtini) miesto valstybineje mokesciu inspekcijoje, todel žinojo pajamu deklaravima reglamentuojancius teises aktus. Toliau atsiliepime nurodoma, kad ATPK 172¹ yra numatyta ir administracine atsakomybe už ataskaitu, dokumentu apie savo pajamas, turta, pelna ir mokescius pateikimo tvarkos pažeidima bei mokesciu vengima, taciau ji taikoma tik tada, kai veika neatitinka BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties (BK 2 straipsnio 4 dalis, ATPK 172¹ straipsnio 3 dalis). Taip pat prokuroras teigia, kad G. B. ir I. B. kasacinio skundo argumentai iš esmes atitinka ju apeliacinio skundo argumentus, kuriuos Klaipedos apygardos teismas, nagrinedamas šia byla apeliacine tvarka, kruopšciai išanalizavo. Iš teismo nutarties matyti, kad del esminiu apeliacinio skundo motyvu nutartyje išsamiai pasisakyta ir nuteistuju G. B. bei I. B. apeliacinis skundas pagristai atmestas. Apeliacinis skundas buvo išnagrinetas nepažeidžiant BPK 320–324 straipsniu, reglamentuojanciu bylu nagrinejima apeliacine tvarka, nuostatu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistuju G. B. ir I. B. kasaciniai skundai netenkintini.
Del veikos kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dali
Išnagrinejusi kasacinio skundo argumentus, teiseju kolegija nesutinka su kasatoriu G. B. ir I. B. teiginiais, kad jie nežinojo, jog savo metinese pajamu mokescio deklaracijose ir ju prieduose, kuriuos pateike Klaipedos miesto valstybinei mokesciu inspekcijai, nurode neteisingus duomenis apie pajamas, gautas pardavus bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise jiems priklausiusi turta.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti.
Pagal BK 220 straipsnio 1 dali atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesciu, iraše i deklaracija arba i nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kita dokumenta žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelna, turta ar ju naudojima ir pateike juos valstybes igaliotai institucijai.
Neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamu, pelno, turto ar ju naudojimo.
Tikrindamas teismu priimtus nuosprendžius ir nutartis teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacines instancijos teismas remiasi byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis.
Nagrinejamoje byloje teismai nustate, kad G. B. ir I. B. deklaravo mažiau pajamu nei iš tiesu gavo už jiems bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausiusi parduota turta, t. y. savo metinese pajamu mokescio deklaracijose deklaravo 330 000 Lt (kiekvienas po 165 000 Lt) pajamu, kai tuo tarpu iš viso per 2006 metu mokestini laikotarpi gavo 449 500 Lt pajamu (turto pajamos yra gautos abieju sutuoktiniu lygiomis dalimis po 224 750 Lt). Taigi kiekvienas iš ju nedeklaravo po 59 750 Lt ((449 500 – 330 000) : 2) gautu pajamu už parduota bendra turta. Šios faktines bylos aplinkybes patvirtina, kad G. B. ir I. B. mokesciu inspekcijai pateiktose metinese pajamu mokescio deklaracijose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie ju per 2006 m. mokestini laikotarpi gautas pajamas.
Tycios turini pagal BK 220 straipsni sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateike neteisingus duomenis apie pajamas, pelna, turta ar ju naudojima valstybes igaliotai institucijai, ir to nori.
Bylos duomenimis, G. B. ir I. B. žinojo, kokia pajamu suma už parduota bendra turta – žemes sklypa ir jo priklausini – gyvenamaji nama su blokuotu garažu – nurodyta ju pateiktose metinese pajamu mokescio deklaracijose (330 000 Lt). Taciau byloje taip pat nustatyta, kad nuteistieji už bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausiusi parduota turta gavo daugiau nei 330 000 Lt, kuriuos deklaravo mokesciu inspekcijai pateiktose deklaracijose. Teismai nustate, kad nuteistieji per treciuosius asmenis (giminaicius), kuriems i ju banko saskaitas likusius pinigus už isigyta G. B. ir I. B. priklausiusi parduota turta pervede pirkeju atstove N. P., gavo dar papildomu pajamu, del kuriu iš anksto buvo susitare su liudytoja N. P. Pažymetina ir tai, kad nuteistoji I. B., kuri pilde metines pajamu mokescio deklaracijas, pati dirbo mokesciu inspekcijoje ir gerai žinojo pajamu deklaravimo tvarka.
Taigi šios išdestytos aplinkybes patvirtina, kad G. B. ir I. B. žinojo, jog ju valstybes igaliotai institucijai pateiktose deklaracijose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie per 2006 m. mokestini laikotarpi gautas pajamas.
Gyventoju pajamu mokescio istatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavyben ne individualios veiklos turta, iš gautu pajamu šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali buti atimta turto isigijimo kaina. Bylos duomenys patvirtina, kad, nustatant G. B. ir I. B. realiai per mokestini laikotarpi gautas ir apmokestinamasias pajamas už jiems bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise priklausiusi parduota turta, i šio turto isigijimo dokumentus ir išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo su blokuotu garažu statyba, pateisinancius dokumentus buvo atsižvelgta, todel atmestinas kasacinio skundo argumentas, jog teismai neteisingai nustate apmokestinamasias pajamas.
Del irodymu vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacines instanciju teismai daro ivertine byloje surinktu, tiesiogiai ištirtu ir patikrintu duomenu visuma. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Taigi irodymu vertinimas ir jais pagristu išvadu byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimancio baigiamaji akta, prerogatyva. Nagrinejimo teisme dalyviu išsakytos nuomones del irodymu vertinimo ir išvadu padarymo teismui nera privalomos, taciau teismo baigiamajame akte turi buti išdestyti irodymu vertinimo motyvai.
Kasacines instancijos teismo kompetencija irodymu vertinimo srityje yra ribota, nes kasacines instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, del kuriu paduotas skundas, tikrina teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todel byloje esanciu irodymu netiria, ju nevertina ir nedaro išvadu del nauju faktiniu bylos aplinkybiu nustatymo. Taciau kasacines instancijos teismas, nagrinedamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant irodymus buvo laikomasi BPK nustatytu reikalavimu. Taigi irodymu vertinimas kasacines bylos nagrinejimo dalykas yra tik tada, kai jis susijes su esminiais baudžiamojo proceso istatymo pažeidimais.
Išanalizavusi kasacinio skundo argumentus del esminio BPK pažeidimo, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, vertinant bylos irodymus, buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Kasatoriai skunde išdestytais teiginiais pateikia subjektyvia irodymu vertinimo interpretacija, kuri nepatvirtina esminio BPK pažeidimo, taikant irodymu vertinimo taisykles.
Teismai paneige nuteistuju gynybine versija, kad už parduota turta jie gavo tik 330 000 Lt, o už likusias pinigines lešas, kurias kredito sutarties pagrindu iš banko gavo pirkejai, buvo atliekami namo statybos darbai, kuriuos geranoriškai organizavo nuteistieji. Šiuo klausimu priimtoje nutartyje detaliai pasisake apeliacines instancijos teismas ir atmete nuteistuju argumentus, kad byloje esancios rašytines sutartys (2006 m. spalio 18 d. avansine sutartis, 2006 m. lapkricio 9 d. notarine sutartis, 2006 m. lapkricio 8 d. kredito sutartis) patvirtina ju teiginius apie statybos darbu atlikima. Šiu duomenu pagrindu atmestini ir kiti kasacinio skundo teiginiai, kad nagrinejamu atveju galimas tik mokestinis gincas del piniginiu lešu, gautu pardavus turta, ir kitu sumu, panaudotu namo statybai, priskyrimo apmokestinamosioms pajamoms.
Kasatoriu nurodyti apeliacines instancijos teismo nutartyje išdestyti teiginiai, motyvuojant išvadas del irodymu vertinimo, nepatvirtina BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytu taisykliu netinkamo taikymo. Skirtingai nei teigia kasatoriai, vertindami irodymus, teisejai turi vadovautis ne tik istatymais, bet ir logikos desniais, parodanciais ju susiformavusi vidini isitikinima. Butent tokiu metodu apeliacines instancijos teismas ir remesi. Tai, kad tarp nuteistuju, kaip pardaveju, ir N. P., kaip pirkeju atstoves, sudarytos sutartys teismo buvo vertinamos „ne vien civilines teises aspektu“, tik dar karta patvirtina, jog apeliacines instancijos teismas emesi visu priemoniu išsamiai, nešališkai išnagrineti bylos aplinkybiu visuma ir atskleisti tikruosius šaliu ketinimus, tikslus bei tikraja faktine situacija, susidariusia nagrinejamojoje byloje.
Pagal BPK 20 straipsnio prasme ir teismu praktika draudžiama prielaidomis gristi apkaltinamaji nuosprendi. Teismas apskritai negali remtis nepatikimais ir abejoniu keliancias liudytoju parodymais ir, skirtingai nei teigia kasatoriai, vertinti šiuos duomenis kaltinamuju naudai. Remdamasis šiomis nuostatomis, apeliacines instancijos teismas motyvuotai pasisake, kodel abejoja liudytojo T. M. parodymais.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistuju G. B. ir I. B. kasacini skunda.