- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1948-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui
- Trečiasis asmuo
- „BTA InsuranceCompany“ SE
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1516-528/2013 pagal ieškovėsuždarosios akcinės bendrovės „Faktumas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo „BTA InsuranceCompany“ SE filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Faktumas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 5-9, t. I) , kuriuo prašė priteisti iš atsakovoVytauto Didžiojo universiteto 39 801,02 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2012 03 26 sudarytą tarp pardavėjo UAB „Faktumas“ ir pirkėjo Vytauto Didžiojo universiteto baldų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė 2012 08 26 perdavė prekes, už kurias atsakovas įsipareigojo sumokėti 305805,72 Lt. Atsakovas 2012 11 22 sumokėjo tik dalį šios sumos – 266004,70 Lt, liko skolingas 39801,02 Lt, informavo ieškovę, kad pastarajai sutartyje numatytais terminais nepristačius ir nesumontavus visų baldų, pirkėjas patyrė 39801,02 Lt nuostolių, šią sumą išskaitė iš mokėtinų pardavėjui sumų. Ieškovės nuomone, atsakovas išskaityti 39801,02 Lt iš mokėtinų sumų neturėjo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti (b. l. 45-50, t. I).Jis nurodė, kad dėl to, jog ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, iš mokėtinų ieškovei sumų pagrįstai buvo išskaityti 6743,69 Lt delspinigiai bei sutartyje numatytas 33057,33 Lt sutarties įvykdymo užtikrinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu (b. l. 30-35, t. II) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 33,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 26 d. ieškovė UAB „Faktumas“ ir atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas po atviro konkurso, vykdyto Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, pagal ieškovės atsakoveipateiktą pasiūlymą sudarė Baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.45-19a(toliau – Sutartis).Pagal šią Sutartį ieškovė įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti baldus, kurių kokybė ir kiti kriterijai atitinka techninėje specifikacijoje (Sutarties 1 priedas) nurodytas sąlygas ir viešajam pirkimui pateiktą pasiūlymą, sutartyje numatytais terminais – pradeda 20 darbo dienų po sutarties pasirašymo ir baigia ne vėliau kaip per 4 mėnesius, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už baldus 661146,42 Lt su 21 proc. PVM – 114744,42 Lt. Pagal 2012-03-30 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) SĮLD 060923, ieškovės sudarytą su „BTA InsuranceCompany“ SE filialu Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-08-26 buvo apdrausti atsakovo (naudos gavėjo) turtiniai interesai, susiję su ieškovės sutartinių prievolių pagal 2012-03-26 sutarties Nr.45-190 neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu. 2012-06-12 raštu dėl Sutarties vykdymo atsakovė ragino ieškovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus – imtis žiūrovinių kėdžių derinimo, o nepradėjus jų vykdyti atsakovė nurodė pasinaudosianti Sutarties įvykdymo garantija. 2012-06-18 ieškovė pranešimu informavo atsakovą, kad dar neturi pagal Sutarties 1 priedą – techninę specifikaciją patvirtintų baldų brėžinių, žiūrovinės kėdės spalvos, todėl negali pradėti pilnai gaminti gaminių, užsakinėti audinių, medžiagų ir ragino kuo skubiau juos patvirtinti arba motyvuotai atsakyti bei informavo, jog norės pasinaudoti Sutartyje numatyta galimybe pratęsti baldų pristatymo bei sumontavimo terminus. 2012-07-03 ieškovė pranešimu vėl informavo atsakovą, kad dar neturi patvirtintų baldų brėžinių, ragino juos patvirtinti ir pateikė 19 lapų brėžinių. 2012-07-10 pranešimu ieškovė pakartotinai siuntė brėžinius atsakovei derinti, nurodydama, kad užsitęsus brėžinių patvirtinimui gali nusitęsti gamyba ir gaminių pristatymo terminas. 2012-07-19 šalys sudarė Papildomą sutartį Nr.1 Dėl papildomų įrenginių pirkimo. 2012-07-20 šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr.1 prie Baldų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.45-19a, kuriuo baldų pristatymo ir sumontavimo darbų vykdymo terminą pratęsė 1 mėn. 2012-08-26 prekių priėmimo–perdavimo aktu Nr.12-08-26/01 ieškovė perdavė atsakovui akte išvardintus baldus, 2012-08-26 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.0243 305 805,72 Lt sumai. 2012-09-27 atsakovas pateikė ieškovei pretenziją, nurodydama, kad iki sutarto termino pabaigos – 2012-08-26 ieškovė nepristatė žiūrovinių kėdžių ir dėl šio esminio Sutarties pažeidimo turi mokėti sutartus delspinigius, o Sutarties neįvykdžius, iš ieškovės bus išieškota 5 proc. Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės, t. y. 33 057,33 Lt. 2012-10-03 raštu dėl sutarties Nr.45-19a vykdymo ieškovė informavo atsakovą, kad su pretenzija nesutinka, o Sutartyje nurodyto žiūrovinės salės kėdžių kiekio nespėjo pagaminti iki 2012-08-26 dėl atsakovo kaltės bei prašė informuoti apie suteiktą konkretų terminą žiūrovinėms kėdėms pristatyti ir sumontuoti arba pranešti apie jų pristatymo ir sumontavimo atsisakymą. 2012-10-10 atsakovas pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, nes ieškovė Sutartyje nustatytais terminais nepristatė ir nesumontavo žiūrovinių kėdžių, todėl turi sumokėti 6743,69 Lt delspinigių bei 33057,33 Lt dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimą (garantą). 2012-11-22 atsakovas sumokėjo ieškovei už baldus 266 004,70 Lt. 2012-11-29 priminimu Nr.1 dėl skolų apmokėjimo ieškovė prašė atsakovą apmokėti 39801,02 Lt įsiskolinimą , tačiau 2012-12-03 raštu dėl nuostolių padengimo atsakovas informavo ieškovę, kad ieškovei iš esmės pažeidus Sutartį – nustatytais terminais nepristačius ir nesumontavus baldų (žiūrovinių kėdžių), atsakovas patyrė 39801,02 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė turėjo atlyginti iki 2012-10-17, o to nepadarius nuostolių suma ne ginčo tvarka išskaityta iš ieškovei mokėtinų sumų ir apie tai ieškovei pranešta 2012-10-10 raštu.
Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl 39801,02 Lt sumos, kuriuos ne ginčo tvarka kaip nuostolius ir netesybas atsakovė išskaitė iš ieškovei už prekes mokėtinos sumos.
Sprendime teismas nurodė, jog šalys neginčija, kad tarp jų buvo sudaryta Sutartis, Papildoma sutartis ir Papildomas susitarimas dėl baldų pirkimo.Taip pat neginčija, kad, išskyrus žiūrovines salės kėdes, atsakovei buvo perduoti visi kiti Sutartyje numatyti baldai, kurių vertė 305805,72 Lt, o atsakovas už juos sumokėjo bendroje sumoje 266004,70 Lt. Šalys pripažįsta, kad per šalių sutartą laiką ir vėliau – iki Sutarties nutraukimo užsakytos žiūrovinės salės kėdės atsakovui taip ir nebuvo pristatytos bei sumontuotos. Atsižvelgdamas į tai, kad 2012-03-26 šalių sudarytoje Sutartyjeieškovė įsipareigojo atsakovuibaldus pristatyti ir sumontuoti, t. y. neįsipareigojo jų gaminti, ir sutarties dalykas yra baldai kaip prekė, bet ne kaip ieškovės darbo rezultatas, teismas sprendė, kad šalių santykiai nelaikytini rangos santykiais. Sutartyje buvo griežtai reglamentuotas įvykdymo terminas: baldų pristatymas ir sumontavimas pradedamas ne vėliau kaip 20 dienų po sutarties pasirašymo ir baigiamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius, o tų darbų negalint vykdyti dėl nenumatytų aplinkybių bei gavus atsakovo (pirkėjo) raštišką sutikimą, darbų vykdymo terminus galima pratęsti 1 mėnesio laikotarpiui, kol išnyks ar bus pašalintos trukdančios aplinkybės (Sutarties 4.1. punktas); sutartis gali būti pratęsta 1 kartą ne ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui (Sutarties 2.7. punktas). Taip pat Sutartyje numatytos ir sankcijos už terminų nesilaikymą – už nesavalaikį baldų pristatymą nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros baldų kainos bei visiškas pirkėjo patirtų nuostolių atlyginimas, nuostolius išskaičiuojant iš mokėtinos už prekes kainos ne ginčo tvarka, o be to, pardavėjos (ieškovės) įsipareigojimams užtikrinti ieškovė visam sutarties galiojimo laikotarpiui turėjo pateikti banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą, kuriuo sutarties įvykdymas užtikrinamas 5 proc. nuo bendros sutarties kainos (Sutarties 7.1.1., 8.1., 8.1.1., 8.1.2. punktai).
Teismas pripažino, kad sutartį netinkamai vykdė ieškovė. Nors ieškovė ir teigė, kad pilnai neįvykdžiusi sutarties dėl objektyvių aplinkybių ir netgi dėl atsakovo kaltės, teismas su tuo nesutiko. Atsakovas teigė, jog galutinis žiūrovinės kėdės variantas buvo suderintas, kai šalys 2012-07-19 pasirašė Papildomą sutartį. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį ieškovė su atsakovu turėjo derinti ne specifikacijas, kurios yra Sutarties dalis, bet apdailos medžiagas bei audinio spalvą ir būtent ieškovė turėjo pateikti medžiagų sertifikatų atitikties deklaracijas (Sutarties 1.1., 2.5., 5.2., 5.6., 12.8.1. punktai, Sutarties priedo Nr.1 10 punktas). Iš byloje apklaustų liudytojų A. V., V.R. V. ir N. M. parodymų, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo, ir byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo bei raštų matyti, jog tarp šalių nuolat vyko derinimo darbai, atsakovas nuosekliai ragino ieškovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus – derinti žiūrovines kėdes, ieškovė teikė įvairius siūlymus, tačiau jų nepavykdavo galutinai suderinti, nes pagamintas kėdės pavyzdys nebuvo pateikiamas. 2012-06-18 rašte ieškovė nurodė, jog neturi patvirtintos žiūrovinės kėdės spalvos, tačiau iš atsakovo 2012-07-13 prašymo atvežti medžiagų katalogus, kad prieš tvirtinant galėtų juos pamatyti, akivaizdu, jog ieškovėnebuvo jų pateikusi derinimui. Ieškovė tvirtina negalėjusi gaminti kėdžių, neturėdama patvirtinto kėdės pavyzdžio, tačiau apie baldų techninių brėžinių patvirtinimo reikalingumą pranešė atsakovei tik 2012-07-03, nors nei tuomet, nei prie 2012-07-10 rašto nepateikė žiūrovinės kėdės brėžinių. Teismas pažymėjo, jog prie 2012-07-10 ieškovės rašto su kitų baldų brėžiniais yra pridėtos 4 žiūrovinių kėdžių nuotraukos su aprašymu, koks yra nurodytas ir Sutarties priede – specifikacijoje ir ieškovės dar 2012-02-15 pasiūlyme dėl pirkimo. 2012-07-19 – 20 šalims sudarius papildomus susitarimus, kuriais sutarta dėl įmontuojamų mechanizmų žiūrovinėse kėdėse už papildomą kainą, bei dėl baldų pristatymo ir sumontavimo galutinio termino atidėjimo 1 mėnesiui, derybos dėl brėžinių nebevyko, o tai pagrįstai leidžia manyti, jog tuo metu šalys jau buvo galutinai susitarę dėl kėdės modelio. Išanalizavęs šalių susirašinėjimą, tesimas sprendė esant labiau tikėtina, kad vėlesni ieškovės siūlymai dėl žiūrovinių kėdžių buvo susiję su tų kėdžių galimo tiekėjo-gamintojo keitimais ieškovės iniciatyva, bet ne dėl to, kad atsakovas nesugebėjo apsispręsti ir suderinti jai priimtino žiūrovinės kėdės modelio, o 2012-08-28 atsakovo atstovės raštas, patvirtinantis ieškovės siūlomo modelio tinkamumą, yra sutikimas su naujai ieškovės surasto kėdžių gamintojo siūlomu modeliu, tikintis, jog bent iki sutarties galiojimo pabaigos ieškovė sugebės įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nes priešingu atveju nebus gauti pinigai atsakovo baldų pirkimui iš ES fondo, kas atsakovo teigimu ir įvyko. Be to, ieškovės, kaip baldų pirkimo-pardavimo srities profesionalės, įsipareigojimas įvykdyti Sutartį iki pratęsto baldams pristatyti bei sumontuoti termino pabaigos leidžia daryti išvadą, kad iš atsakovo pusės nebuvo likę jokių kliūčių žiūrovinių kėdžių pristatymui bei sumontavimui. Tai, kad atsakovas prašė ieškovės pateikti pagamintos žiūrovinės kėdės pavyzdį, negali būti vertinama kaip neprotingas reikalavimas, nes skirtingai nei ieškovė, atsakovas nėra baldų prekybininkas ar gamybininkas ir įvertinti ieškovės pasiūlymą geriausiai gali vizualiai apžiūrėjęs baldą. Nors abiejų šalių bendradarbiavimas vyko, tačiau šiuo atveju tesimas pripažino, jog ieškovė, turinti žinių ir patirties kiek laiko užtrunka užsakytų baldų pagaminimas, turėjo galimybę reikalingus žiūrovinės kėdės duomenis suderinti laiku, tačiau nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl laikytina, kad prekės suderinimo prievolę pažeidė būtent ji.
Teismas pripažino, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kadangi galutinis baldų pristatymo ir sumontavimo terminas buvo 2012-08-27, tačiau jie pristatyti nebuvo, todėl ieškovei atsirado pareiga mokėti sutartinius 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo Sutarties 2.1 punkte numatytos baldų kainos bei visiškai atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius, kurie išskaičiuojami iš mokėtinos už prekes kainos ne ginčo tvarka. Už 51 dieną delspinigiai sudaro 6743,69 Lt, todėl atsakovas pagrįstai šią sumą išskaičiavo iš turėtos mokėti ieškovei sumos. Vertindamas šalių sudarytą Sutartį, nesąžiningumo sąlygų teismas nenustatė, laikė, kad Sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl ieškovė turėjo galimybę apsispręsti, ar tokia sutartis jai priimtina ir ar bus pajėgi ją vykdyti. Šalių sutartą delspinigių dydį teismas nelaikė lupikišku ar neproporcingai dideliu, sprendė, kad jis iš esmės atitinka teismų praktikoje pripažįstamus protingais dydžius bei nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.Taip pat teismas pripažino, kad pagal Sutarties 8.1.4. p., ieškovė įsipareigojo, gavusi motyvuotą raštišką atsakovo reikalavimą, išmokėti garantą dėl Sutartyje numatytų ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, išmokėti atsakovei reikalaujamą garanto dalį per 5 dienas. Teismas pažymėjo, kad 2012-03-30 ieškovės su „BTA InsuranceCompany“ SE filialu Lietuvoje sudarytas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas) SĮLD 060923, kuriuo apdrausti atsakovės turtiniai interesai, susiję su ieškovės sutartinių prievolių pagal Sutartį neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu, galiojo tik iki 2012-08-26, nors turėjo galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. iki 2012-11-23 (Sutarties 8.1.2., 9.1. punktai). Todėl, neapdraudusi savo atsakomybės, ieškovėprisiėmė visą Sutarties neįvykdymo riziką. 2012-10-10 raštu pranešdamas apie Sutarties nutraukimą, atsakovas pareikalavo ieškovės išmokėti Sutartyje 8.1.4. punkte numatytą garantą ir nurodė, kad jo negavusi išskaičiuos jas iš ieškovei mokėtinų sumų. Kadangi ieškovė garanto atsakovui nesumokėjo, teismo nuomone, atsakovasturėjo teisę atlikti įskaitymą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai iki Sutarties nutraukimo paskaičiavo Sutartyje numatytus delspinigius, o Sutartį nutraukus dėl ieškovės įsipareigojimų neįvykdymo sutartu terminu, pasinaudojo Sutartyje numatytu jos įvykdymo užtikrinimu (garantija), šias sumas išskaičiuodama iš ieškovei mokėtinos už baldus sumos, todėl ieškinį laikė nepagrįstu, jį atmetė, nepatenkinęs ieškinio, iš ieškovės valstybei priteisė 33,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 42-49, t. II) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ji grindžia šiais argumentais:
Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas neanalizavo aplinkybės, kad apeliantė pristatė atsakovui didžiąją dalį sutartų baldų, tačiau atsakovas už juos nesumokėjo, t. y. liko skolingas 39801,02 Lt (305 805,72 Lt - 266 004,70 Lt). Ieškinys ir buvo pareikštas dėl realiai pristatytų ir perduotų baldų, už kuriuos nebuvo sumokėta. Atsakovas pripažįsta, kad visi prekių priėmimo–perdavimo akte nurodyti baldai buvo perduoti. Akte nurodyta, kad atsakovas jokių pretenzijų neturi ir įsipareigojo atsiskaityti per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Teismas nevisapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes ir spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, t. y. netinkamai nustatė už sutarties pažeidimą kaltą asmenį.Teismo argumentas, kad iš mokėtinos sumos išskaityta 33057,33 Lt dydžio suma yra garantas pagal Sutarties 8.1. punktą, yra visiškai nepagrįstas, neatitinkantis nei teisinio reguliavimo, nei Sutartyje nustatytų sąlygų. Pagal Sutarties sąlygas, manydamas, kad apeliantė pažeidė Sutartį, atsakovas galėjo nurodytą sumą reikalauti sumokėti laidavimo raštą pateikusios draudimo bendrovės, tačiau ne apeliantės. Laidavimo rašte nurodyta, kad suma, neviršijanti 33057,33 Lt, bus išmokėta, jeigu apeliantė nesugebės tinkamai įvykdyti savo prievolių pagal Sutartį. Tokia sąlyga sutampa su Sutarties 8.1.3. punkte nustatyta sąlyga, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo dalykas yra bet koks pardavėjo įsipareigojimų pagal šią Sutartį ir priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (LAT 2008-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Kitoks laidavimo santykių aiškinimas prieštarautų ir netgi paneigtų paties laidavimo draudimo esmę. Be to, pats laidavimo draudimas kaip toks taptų nebebūtina prievolių užtikrinimo priemonė ieškovei, kadangi tai nepadėtų perkelti Sutarties netinkamo įvykdymo rizikos draudimo bendrovei ir tokiu būdu sumažinti atsakomybės riziką, kas ir yra draudimo esmė.Jei nukentėjęs asmuo išmoką siekia gauti tiesiogiai iš galimai kalto asmens, jis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir patirtos žalos dydį), tačiau tiek teismas, tiek atsakovė šią pareigą ignoravo. Net jeigu ir laikant atsakovės išskaitytą sumą iš anksto šalių sutartomis netesybomis, jos yra akivaizdžiai neteisėtos ir neproporcingos. Atsakovui neprašius pratęsti laidavimo draudimo rašte nurodyto termino ir apeliantei jo nepratęsus, apeliantė už Sutarties pažeidimus atsako bendra tvarka pagal CK 6.256 straipsnio nuostatas. Tokiu atveju apeliantės atsakomybė už sutarties nevykdymą gali būti grindžiama tiksliai ir visiškai įrodytais atsakovės nuostoliais. Priešingas aiškinimas iškreiptų sutartinės civilinės atsakomybės institutą bei paneigtų laidavimo draudimo rašto paskirtį ir esmę.Apeliantė neturėjo objektyvių galimybių pristatyti kėdžių iki Papildomame susitarime Nr. 1 nurodyto termino dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsisakė 2012-02-15 apeliantės pasiūlyme dėl pirkimo nurodytų kėdžių, o nauja kėdžių techninė specifikacija dėl atsakovės vengimo buvo derinama net 3 mėnesius. Atsakovas nesutiko su 2012-06-20 apeliantės pateiktu žiūrovinės kėdės modeliu ir nenurodė nesutikimo priežasčių, tik 2012-08-28 atsakovas pateikė galutinį žiūrovinės kėdės suderinimo variantą, t. y. tik 2012-08-28 įvykdė Sutarties 1 priedo 10 pozicijoje nurodytą pareigą informuoti apeliantę apie kėdės audinio spalvą.Visi apeliantės pasiūlyti žiūrovinės salės kėdžių modeliai atitiko pirkimo sąlygas ir Sutartį, tačiau atsakovas su siūlytais modeliais nesutiko ne dėl objektyvių priežasčių (neatitikimo Sutarties nuostatoms), tačiau dėl subjektyvių (skonio). Nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovas duomenis apie žiūrovinės salės kėdės spalvą ir apdailos medžiagas pateikė jau pasibaigus apeliantės įsipareigojimų pagaminti baldus terminui.Atsakovas galutinai apie pageidaujamų žiūrovinių salės kėdžių techninius duomenis pranešė tik 2012-08-28, taigi netinkamai vykdė Sutarties 5.6 punktą ir Sutarties 1 priedo 10 pozicijoje nurodytą pareigą suderinti su apeliante žiūrovinės salės kėdžių spalvą ir apdailos medžiagas. Atsakovas neinformavo apeliantės apie aplinkybes (kėdžių spalvą ir apdailos medžiagas), kurios turėjo būti žinomos tik jai, nes tik nuo atsakovo apsisprendimo priklausė Sutartyje iki galo neapibrėžta baldų specifikacija.Atsižvelgiant į tai, kad dalis baldų – žiūrovinės salės kėdės – apskritai nebuvo pristatyta ir atsakovas 2012-10-10 pranešimu pats atšaukė baldų gamybą bei atsisakė priimti žiūrovines kėdes, apeliantė negali būti laikoma uždelsusia pagaminti ir perduoti šalių sutartas prekes. Jeigu atsakovas manytų, kad apeliantė pažeidė sutartį dėl kėdžių nepristatymo, pats jų atsisakęs, galėtų reikalauti ne delspinigių, bet nuostolių atlyginimo dėl Sutarties pažeidimo. Atsakovo reikalavimas mokėti delspinigius nėra suderinamas nei su Sutarties 7.2.1. punkto nuostata, nei su pačia delspinigių esme – kaip bauda už pradelsta prievolės įvykdymą. Delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu apeliantei būtų buvusi sudaryta galimybė, kad ir pavėluotai, pagaminti ir pristatyti žiūrovinės salės kėdes.
Atsiliepimas
Atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 54-57, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti, oskundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad 2012-10-17 nutraukus sutartį ir apeliantei neatlyginus nuostolių, 39801,02 Lt sumą ne ginčo tvarka atsakovas išskaitė iš ieškovei už prekes mokėtinos sumos. Būtent dėl šios sumos bylos kilo ginčas, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesumokėjo už pristatytus baldus, yra nepagrįsti ir klaidinantys. Kadangi apeliantė veikė netinkamai ir nesąžiningai, ir tik dėl savo kaltės neįvykdė Sutarties, atsakovas vadovavosi Sutarties 8.1.4. punktu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog gavęs motyvuotą Pirkėjo reikalavimą išmokėti garantą dėl Pardavėjo įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje, nevykdymo, Pardavėjas Pirkėjui išmoka reikalaujamą garanto dalį per 5 dienas. Teigdama, kad pateikė atsakovui 2012-03-30 Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SĮLD Nr. 060923 prie draudimo liudijimo (poliso) serija SĮLD Nr.060923 reikalaujamai 33057,33 Lt sumai, būdama nesąžininga, sąmoningai nutyli, kad vadovaujantis Sutarties 8.1.2 p. šis Laidavimo raštas turėjo galioti visa Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2012-11-23, tačiau galiojo tik iki 2012-08-26. Taigi, apeliantė neįvykdė Sutarties 8.1 p. (8.1.1-8.1.2 papunkčiuose) nurodytos pareigos pateikti visą Sutarties galiojimo laikotarpį galiojančios banko garantijos arba draudimo kompanijos laidavimo rašto, todėl prisiėmė visą Sutarties neįvykdymo riziką. Teigdama, jog atsakovoišskaityta 33057,33 Lt suma yra neva akivaizdžiai neteisėta ir neproporcingai didelė ir kad teismas neva turėjo svarstyti, ar toks netesybų dydis yra proporcingas, apeliantėkelia naują reikalavimą, todėl šie apeliantės motyvai atmestini.Apeliaciniame skunde ieškovė visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai teigia, kad teismo išvada dėl paskaičiuotų delspinigių nevaneatitinka tarp šalių susiklosčiusių faktinių ir teisiniųsantykių. Kaipteisingai nustatė teismas, žiūrovinės kėdės iki nustatyto termino nebuvo pristatytos, todėl nuo2012-08-28 iki 2012-10-17, kai buvo nutraukta tarp šalių sudaryta sutartis, ieškovei atsirado pareiga mokėti sutartinius 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo Sutarties 2.1. punkte numatytos baldų kainos bei visiškai atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius, kurie išskaičiuojami iš mokėtinos už prekes kainos ne ginčo tvarka, o už 51 dieną jie sudaro 6743,69 Lt.Todėl atsakovas pagrįstai šią sumą išskaičiavo iš turėtos mokėti ieškovei sumos.Siekdama bet kokia kaina išvengti arba bent sumažinti savo atsakomybę už Sutarties neįvykdymą,apeliantė dėsto niekuo nepagrįstus išvedžiojimus, prieštaraujančius neginčijamai nustatytoms faktinėms aplinkybės. Akivaizdu, kad apeliacinio skundo teiginiai iš esmės prieštarauja netgi ieškovės liudytojo A. V. parodymams, kuris teisme pripažino, kad jo kaip baldų pardavėjo profesionalo praktikoje nėra buvę atvejų, jog pirkėjas pirktų nesuderintus baldus ir kad būtent apeliantei nepavyko pateikti suderinimui žiūrovinės kėdės pavyzdžio Sutartyje nustatytu laiku. Vadinasi, apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė nors ir pavėluotai pristatyti žiūrovines kėdes, ir kad Sutartis neva neįvykdyta dėl atsakovo kaltės yra ne tik nepagrįsti, bet ir akivaizdžiai šmeižikiški bei melagingi.Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina nebuvus vilkinimo iš atsakovo pusės, o derinimas užtruko dėl apeliantės nepateikimo medžiagų pavyzdžių ir begalinių pažadų pateikti pagamintos kėdės pavyzdį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ar pagrįstai pirkėjas iš sumų mokėtinų pardavėjui už dalį parduotų prekių išskaitė delspinigius ir nuostolius, kuriuos pirkėjas patyrė dėl to, kad pardavėjas netinkamai įvykdė pirkimo-pardavimo sutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Faktumas“ ir atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas po atviro konkurso, vykdyto Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, 2012 m. kovo 26 d. pagal ieškovės atsakoveipateiktą pasiūlymą sudarė Baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.45-19a (b.l. 12-17, t. I). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti Vytauto Didžiojo universitete baldus, kurių kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties priede – techninėje specifikacijoje – nurodytas sąlygas ir pirkimui pateiktą pasiūlymą. Šalys susitarė, kad bendra baldų kaina yra 661146,42 Lt, pirkėjas už pristatytus ir sumontuotus baldus sumoka per 90 kalendorinių dienų po baigtinio darbų priėmimo-perdavimo akto surašymo, pardavėjas baldų pristatymą ir sumontavimą baigia per 4 mėnesius, sutartis gali būti pratęsta vieną kartą ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.Taip pat šia sutartimi šalys susitarė, kad pardavėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui pardavėjas pateikia sutarties įvykdymo banko garantiją arba draudimo kompanijos laidavimo raštą, sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 5 procentai nuo bendros sutarties kainos. Sutarties 9.1 punktu buvo nustatyta, kad sutartis įsigalioja pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą ir galioja iki 2012 m. lapkričio 23 d. 2012 03 30 UAB „Faktumas“ su trečiuoju asmeniu „BTA InsuranceCompany“ SE filialu Lietuvoje sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė Vytauto Didžiojo universiteto turtinius interesus vykdant 2012 03 26 Baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 45-19a, trečiasis asmuo išdavė Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, galiojantį iki 2012 m. rugpjūčio 26 d., kuriuo įsipareigojo sumokėti Vytauto Didžiojo universitetui draudimo išmoką, neviršijančią 33057,33 Lt, dėl patirtų nuostolių pardavėjui netinkamai vykdant Baldų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.23-24, t. I).2012-07-19 šalys sudarė Papildomą sutartį Nr.1 Dėl papildomų įrenginių pirkimo (b.l. 26-27, t. I). 2012-07-20 šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr.1 prie Baldų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.45-19a (b.l.28, t. I), kuriuo baldų pristatymo ir sumontavimo darbų vykdymo terminą pratęsė 1 mėnesiui. 2012-08-26 prekių priėmimo–perdavimo aktu Nr.12-08-26/01 ieškovė perdavė atsakovui akte išvardintus baldus (b.l.31, t. I), 2012-08-26 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.0243 305 805,72 Lt sumai. 2012-09-27 atsakovas pateikė ieškovei pretenziją, nurodydama, kad iki sutarto termino pabaigos – 2012-08-26 ieškovė nepristatė žiūrovinių kėdžių ir dėl šio esminio Sutarties pažeidimo turi mokėti sutartus delspinigius, o Sutarties neįvykdžius, iš ieškovės bus išieškota 5 proc. Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės, t. y. 33 057,33 Lt (b.l. 32, t. I). 2012-10-03 raštu dėl sutarties Nr.45-19a vykdymo ieškovė informavo atsakovą, kad su pretenzija nesutinka, o Sutartyje nurodyto žiūrovinės salės kėdžių kiekio nespėjo pagaminti iki 2012-08-26 dėl atsakovo kaltės bei prašė informuoti apie suteiktą konkretų terminą žiūrovinėms kėdėms pristatyti ir sumontuoti arba pranešti apie jų pristatymo ir sumontavimo atsisakymą (b.l. 33-35, t. I). 2012-10-10 Pranešimu dėl sutarties nutraukimo (b.l. 36) atsakovas pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, nes ieškovė Sutartyje nustatytais terminais nepristatė ir nesumontavo žiūrovinių kėdžių, nurodė, kad ieškovė todėl turi sumokėti 6743,69 Lt delspinigių bei 33057,33 Lt dydžio Sutarties įvykdymo užtikrinimą, jei to nepadarys, bendra nuostolių suma bus išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų. 2012-11-22 atsakovė sumokėjo ieškovei bendroje sumoje 266004,70 Lt (b.l.37-38, t. I). 2012-11-29 priminimu Nr.1 dėl skolų apmokėjimo ieškovė prašė atsakovąsumokėti 39 801,02 Lt įsiskolinimą , tačiau 2012-12-03 raštu dėl nuostolių padengimo atsakovas informavo ieškovę, kad ieškovei iš esmės pažeidus Sutartį – nustatytais terminais nepristačius ir nesumontavus baldų (žiūrovinių kėdžių), atsakovas patyrė 39801,02 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė turėjo atlyginti iki 2012-10-17, o to nepadarius, nuostolių suma ne ginčo tvarka išskaityta iš ieškovei mokėtinų sumų ir apie tai ieškovei pranešta 2012-10-10 raštu (b.l. 39 ir 40, t. I). Ieškovė 2012 12 17 kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 39801,02 Lt skolos iš atsakovo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. priimtu sprendimu,ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias sutarties įvykdymo užtikrinimo bei nuostolių priteisimo institutus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tikrai išsamiai išnagrinėjo bylą, nustatinėdamas reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes pilnai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, jų pagrindu, vertindamas būtent visumą įrodymų,o ne atskirus faktus, kuriuos nurodo ieškovė, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas, remdamasis konkrečiais sprendime nurodytais įrodymais pagrįstai pripažino nustatytu, kad pagal 2012 03 26 Baldų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė 2012 08 26 perdavė tik dalį sutartyje numatytų perduoti prekių. Po šio prekių perdavimo atsakovui atsirado pareiga sumokėti už gautas prekes 305805,72 Lt. Šių aplinkybių nei viena šalis neginčijo. Dalies prekių – žiūrovinės salės kėdžių – ieškovė pirkėjui, t.y. atsakovui, sutartyje numatytu terminu nepateikė, ir teigia, kad to negalėjo padaryti dėl atsakovo kaltės, nes būtent atsakovas vengė suderinti galutinius žiūrovinių kėdžių dizaino duomenis, tą padarė tik 2012 08 28, kada baldų pristatymo terminas sutartimi buvo numatytas iki 2012 08 26.
Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės nurodytomis šios dalies sutarties neįvykdymo priežastimis, įvertinęs šalių veiksmus, susijusius su žiūrovinių kėdžių modelio derinimu, remdamasis liudytojų – ieškovės ir atsakovo darbuotojų, kurie tarėsi dėl to, – parodymais, susirašinėjimo tarp šalių medžiaga, padarė išvadą, kad paminėtų kėdžių modelis nebuvo suderintas dėl ieškovės kaltės. Teismas pripažino, kad ilgą laiką derindama parduodamų kėdžių duomenis, nepateikdama realių kėdžių pavyzdžių, ko nuolat reikalavo atsakovas, ieškovė, veikianti kaip profesionalas baldų pardavimo srityje, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, jog tinkamai ir laiku įvykdytų savo pareigas, todėl ji ir yra kalta dėl sutarties dalies neįvykdymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino visumą reikšmingų svarstomu klausimu įrodymų, o ne tik ieškovės pateiktus, pilnai sutinka su išsamiais pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais šiuo klausimu, jų nekartoja, o be to pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė net nenurodo argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismas galėtų pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde pateikiamas pasirinktinis atskirų įrodymų turinio fragmentiškas vertinimas siejant jį su procesinės teisės normomis nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos.
Pripažinęs, kad Baldų pirkimo-pardavimo sutartis tinkamai nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės, pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovas turėjo teisę iš mokėtinų ieškovei sumų išskaityti netesybas ir nuostolius. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir teigia, kad dalyje dėl delspinigių ir nuostolių atlyginimo teismo padarytos išvados yra nepagrįstos dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo, teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia šaliai papildomų garantijų, kad kita šalis tinkamai įvykdys savo prievoles, o taip pat skatina kitą šalį tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir kita, gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali susitarti, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui bus taikomas ne vienas įvykdymo užtikrinimo būdas, o ir daugiau.
2012 03 26 ieškovės su atsakovu sudaryta Baldų pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl atsakomybės už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Sutarties 7.2.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas, sutartyje nurodytu laiku nepristatęs baldų, moka pirkėjui 0,02 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties 2.1 punkte numatytos baldų kainos bei visiškai atlygina pirkėjo patirtus nuostolius,nuostoliai išskaičiuojami iš mokėtinos už prekes kainos ne ginčo tvarka. Taip pat Sutarties 7.1.1 punkte nustatyta, kad pirkėjui nustačius, kad pardavėjas neįvykdė arba netinkamai įvykdė bet kurį įsipareigojimą pagal Sutartį, Sutarties įvykdymo garantijoje nurodyta suma atitenka pirkėjui. Sutarties 8.1.1 punkte nustatyta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 5 procentai nuo bendros Sutarties kainos. Kadangi būtent taip šalys laisvai susitarė dėl atsakomybės už netinkamą Sutarties vykdymą, sutarties įvykdymo užtikrinimo, teisėjų kolegija vertina, kad, remdamasis paminėtomis Sutarties nuostatomis, atsakovas pagrįstai ne ginčo tvarka išskaitė iš ieškovei mokėtinų sumų 6743,69 Lt delspinigius bei 33057,33 Lt nuostolius, dėl kurių dydžio šalys susitarė, nustatydamos, kad įvykdymo garantijoje numatyta suma atitenka pirkėjui.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovasgarantijoje nurodytą 33057,33 Lt sumą turėjo teisę reikalauti ne iš ieškovės, o iš laidavimo raštą pateikusios draudimo bendrovės, o to nepadaręs, reikalaudamas gauti išmoką iš galimai kalto asmens, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra nepagrįsti. Ieškovė, užtikrindama pardavėjo įsipareigojimų įvykdymą, pateikė draudimo kompanijos laidavimo draudimo raštą, kuris galiojo tik iki 2012 08 26, t.y. trumpiau nei pati sutartis. Kada atsakovui paaiškėjo, jog Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė tinkamai neįvykdė, draudimo kompanijos laidavimas jau buvo pasibaigęs. Todėl 2012 10 10 raštu Nr. PVT/A/007-36 atsakovas pagrįstai, kaip kad šalys ir buvo susitarusios Sutarties 8.1.4 punktu, pareikalavo, kad ieškovė – pardavėjas – sumokėtų 33057,33 Lt sumą. Įrodinėti konkrečių patirtų nuostolių dydžio ieškovas neprivalėjo, nes dėl jų šalys buvo susitarę Sutarties 7.1.1 punktu. Šalių susitarimas dėl netesybų ir jų dydžio iš esmės reiškia, kad šalys iš anksto aptaria savo būsimus minimalius nuostolius, kurių, atsiradus pagrindui reikalauti netesybų, nebereikia įrodinėti. Toks susitarimas yra leidžiamas, jis skatina šalis tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, jas drausmina, taip pat palengvina nukentėjusiai šaliai patirtų nuostolių, kuriuos neretaiyra sunku ar praktiškai neįmanoma tinkamai įrodyti, atlyginimą. Susitarimas dėl netesybų, kaip ir bet kuris kitas šalių susitarimas, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.).
Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kadjei atsakovas manytų, jog ieškovė kėdžių nepristatymu pažeidė sutartį, pats atsisakęs tolimesnio sutarties vykdymo galėtų reikalauti ne delspinigių, bet nuostolių atlyginimo dėl Sutarties pažeidimo, atsakovo reikalavimas mokėti delspinigius nėra suderinamas nei su Sutarties 7.2.1. punkto nuostata, nei su pačia delspinigių esme – kaip bauda už pradelsta prievolės įvykdymą, delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu apeliantei būtų buvusi sudaryta galimybė, kad ir pavėluotai, pagaminti ir pristatyti žiūrovinės salės kėdes.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ir šie apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Atsakovas Sutartyje nustatytus delspinigius skaičiavo nuo 2012 08 28 iki sutarties nutraukimo – 2012 10 17 (b.l.32 ir 36, t. I). Delspinigių skaičiavimas iki ieškovė žadėjo įvykdyti savo įsipareigojimus po sutartyje numatyto termino ir atsakovė turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovė įsipareigojimus įvykdys, yra pagrįstas. Tik ieškovei pranešus, kad ji negalės iki Sutarties galiojimo pabaigos – 2012 11 23 – įvykdyti įsipareigojimų, atsakovei atsirado pagrindas nutraukti sutartį, kartu nutraukiant ir delspinigių skaičiavimą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė apeliaciniu skundu ir papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktais prašymais prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, toks ieškovės prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės UAB „Faktumas“ apeliacinį skundą atmesti.