- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-14
- Bylos Nr.
- A-261-980-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. įmonės skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėja A. G. įmonė (toliau – ir Įmonė, pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT) 2008 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 3K08/50 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Įmonei už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą paskirta 4000 Lt bauda.
Pareiškėja mano, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių priežasčių:
1. VTAKT pateiktas protokolas neatitinka Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Šis dokumentas buvo surašytas remiantis Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 42-1-S-716. Pažeidimą nustatė ne VTAKT, o policijos komisariato pareigūnai, kurie pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas yra įpareigoti surašyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatyto turinio protokolą ir perduoti jį nagrinėti įgaliotai institucijai. Tabako kontrolės įstatymas nepaveda VTAKT surašyti protokolus pagal kitų institucijų nustatytus pažeidimus, o tik nagrinėti pažeidimų medžiagą pagal atitinkamus Tabako kontrolės įstatymo straipsnius.
2. Tabako kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad priimtame nutarime turi būti nurodyti pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas. Šiuo atveju nei Nutarime, nei protokole Įmonės kaltė nėra įrodyta. Nagrinėjant pažeidimus, būtina išsiaiškinti, kokie veiksmai lėmė pažeidimą, kokių veiksmų Įmonė neatliko, norėdama išvengti pažeidimo.
3. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato, kad tabako gaminių pardavėjai iš tabako gaminius perkančio asmens privalo pareikalauti pastarojo amžių įrodantį dokumentą tik tuo atveju, jeigu pardavėjai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Įstatymo leidėjas, nurodyta teisės norma, nustato pareigą reikalauti iš tabako gaminių pirkėjų, amžių įrodantį dokumentą, tik, esant tam tikrai sąlygai, kai pardavėjui kyla abejonių dėl pirkėjo amžiaus. Šiuo atveju įmonės pardavėjai jokių abejonių nekilo, kad tabako gaminius perkantis asmuo neturi 18 metų, o ir negalėjo kilti, kadangi mergina tikrai atrodė daug vyresnė tiek savo išvaizda, tiek ir savo elgesiu.
4. Paskirta 4000 Lt bauda yra labai didelė. Kadangi apyvarta labai maža, Įmonė yra nepajėgi susimokėti tokio didžio baudą.
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal galiojančius teisės aktus, policijos pareigūnai neturi teisės surašyti protokolo juridiniam asmeniui už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimus. Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad 26 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų darbuotojai, nustatę šio įstatymo nuostatų pažeidimą, surašo ATPK nustatyto turinio protokolą. Policija pagal ATPK yra kompetentinga bausti fizinius asmenis ir neįgaliota, pagal Tabako kontrolės įstatymą, patraukti atsakomybėn juridinių asmenų už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą, surašyti protokolą ir priimti nutarimą yra kompetentinga VTAKT. Todėl neturi jokios reikšmės ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju patį pažeidimo faktą užfiksavo kitos institucijos – policijos pareigūnai. VTAKT savo įgaliojimų neviršijo, ultra vires veiksmų neatliko, Nutarimas priimtas VTAKT kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad Įmonė turi licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir yra atsakinga už tai, kad prekyba vyktų nepažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo bei Mažmeninės prekybos tabako gaminiais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383, reikalavimų. Todėl šiuo atveju užtenka nustatyti Įmonei tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtų nuostatų pažeidimą.
Pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, kai kyla abejonių, kad asmuo jaunesnis negu 18 metų. Jeigu asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Šiuo atveju Įmonės teiginys, kad įmonės pardavėjai, parduodant tabako gaminius nepilnametei, nekilo jokių abejonių dėl jos amžiaus, nėra reikšmingas. Priimant Nutarimą nebuvo pažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos A. G. įmonės skundą patenkino iš dalies – Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 13 d. nutarimą Nr.3K08/50, kuriuo A. G. įmonei skirta 4000 Lt bauda, pakeitė, ir paskyrė A. G. įmonei 2000 Lt baudą.
Jame nurodyta, kad 2008 m. vasario 11 d. 15.25 val. A. G. įmonei (įmonės kodas 144521956, Architektų g. 18b–5, Šiauliai, licencija Nr. 190 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, išduota 1999 m. sausio 1 d., licencija Nr. 2–139 verstis mažmenine prekyba alumi ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procentų, išduota 2001 m. sausio 1 d.) priklausančiame kioske, adresu Architektų g. 18d., Šiauliai, pardavėja I. Ž. pardavė nepilnametei G. S., gimusiai(duomenys neskelbtini), gyvenančiai Gegužių g. 73–9, Šiauliai, vieną pakelį cigarečių „Marlboro“, kurio banderolė PMSGST 422632 (už 5 Lt, kasos kvito Nr. 00013). Tokiu būdu pažeistas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas, už kurį atsakomybė numatyta minėto įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje (b. l. 37).
Pažeidimo nustatymo metu pardavėja I. Ž. paaiškino, kad 2008 m. vasario 11 d. dirbo A. G. įmonei priklausančiame kioske, adresu Architektų g. 18d. Apie 15.25 val. prie kiosko priėjo mergaitė ir paprašė parduoti 1 pakelį cigarečių „Marlboro“ už 5 Lt. Neišsiaiškinusi mergaitės amžiaus ji nepilnametei pardavė 1 pakelį „Marlboro“ cigarečių. Po to priėjo dvi policijos pareigūnės ir kai mergaitė nueidinėjo nuo kioskelio, ją sulaikė. Nurodė, jog apie tai, kad negalima nepilnamečiams parduoti tabako gaminių, ji žinojo. Pardavėja kaltę pripažino, gailėjosi bei prašė skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą (b. l. 51, 100, 106). Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė E. G. paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną stebėjo prekybos kioską, esantį adresu Architektų g. 18d, Šiauliai. Buvo pastebėta, jog prie stebimo kiosko priėjo mergina, kuri nueidama nešėsi cigarečių pakelį. Ją sustabdžius paaiškėjo, jog ji yra nepilnametė ir pardavėja parduodama cigarečių pakelį nepaklausė kiek jai metų. Liudytojos teigimu, ji matė patį pirkimo faktą, t. y. mergina priėjusi prie langelio ištiesė ranką ir pasiėmė cigarečių pakelį, bei pardavėja patvirtino, jog jai pardavė cigarečių pakelį (b. l. 69–70, 86). Liudytoja policijos pareigūnė N. K. taip pat patvirtino, kad matė, kaip mergina nueidama nuo prekybos kiosko rankoje nešėsi cigarečių pakelį. Ją sustabdžius paaiškėjo, jog ji yra nepilnametė bei paaiškino, kad cigaretes pirkosi sau (b. l. 70). G. S. savo paaiškinime teigia, kad 2008 m. vasario 11 d. apie 15.20 val. ėjo namo Architektų gatve. Priėjusi prie prekybos kiosko nusipirko vieną pakelį „Marlboro“ cigarečių už 5 Lt. Pardavėja asmens dokumento neprašė ir kiek jai metų neklausė (b. l. 87).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383) 28 punktas nustato, kad licenciją turinčios įmonės privalo laikytis TKĮ ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, šių Taisyklių, Tabako gaminių pardavimo taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mažmeninę prekybą tabako gaminiais, reikalavimų.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos kaltė, padarius pažeidimą, įrodyta teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnių N. G. ir N. K. paaiškinimais bei tarnybiniais pranešimais, pardavėjos I. Ž. ir G. S. paaiškinimais, taip pat Policijos komisariato pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 42–1–P–262 medžiaga (b. l. 85–107). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja interpretuoja Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą palankiu sau būdu, gi įstatymų leidėjas abejonės principą sieja ne su subjektyviu kiekvieno pardavėjo supratimu apie alkoholio ar tabako gaminių pirkėjo amžių, o su visuotinai suvokiamu amžiaus supratimu, kai asmuo neabejotinai yra pilnametis ir atvirkščiai, ir su prievole pasitikrinti, kai yra bent mažiausia tikimybė, kad asmuo nepilnametis.
Teismas padarė išvadą, kad 2008 m. vasario 22 d. protokolas Nr. 50 atitinka visus Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, todėl atmetė pareiškėjos teiginį, kad šis protokolas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, atmetė kaip nepagrįstą.
Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir 29 straipsnį, surašius Lietuvos Respublikos ATPK nustatyto turinio protokolą, proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėjant bylą, proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. VTAKT 2008 m. vasario 27 d. rašte Nr. 3S–484, adresuotame A. G. įmonės vadovui, pasiūlė pateikti raštišką paaiškinimą (b. l. 36), o šios tarnybos 2008 m. kovo 13 d. protokole Nr. 3K08/50 nurodyta, kad A. G. įmonės atstovai į tabako kontrolės įstatymo pažeidimo medžiagos nagrinėjimą neatvyko (b. l. 57). Teismas padarė išvadą, kad Įstatymas nereikalauja, kad Tarnyba suteiktų traukiamam atsakomybėn asmeniui galimybę teikti paaiškinimus iki pažeidimo nustatymo, t. y. iki atitinkamo pažeidimo protokolo surašymo, taip pat nenustato pareigos pateikti šiam asmeniui visą tikrinimo medžiagą ar jos dalį. Pareiškėja buvo pasyvi, nes tinkamai nepasirūpino jai suteiktų procesinių teisių įgyvendinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad atsakovės 2008 m. vasario 27 d. protokolas Nr. 50 surašytas Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato 2008 m. vasario 13 d. rašto Nr. 42–1–S–716 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“, kuriuo persiųsta administracinio teisės pažeidimo medžiaga, pagrindu (vada), o policijos komisariatas, vadovaujantis ATPK 261, 225 straipsnių nuostatomis, už Įstatymo reikalavimų pažeidimus kompetentingas patraukti administracinėn atsakomybėn tik fizinius asmenis, tačiau ne juridinius asmenis. Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 13 dalies 2 punktu už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus baudas skiria VTAKT, taigi būtent ši institucija yra kompetentinga juridiniam asmeniui surašyti protokolą dėl šio įstatymo reikalavimų pažeidimo.
Teismas nustatė, kad Tarnyba, atsižvelgusi į tai, jog A. G. įmonės atžvilgiu nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skyrė pareiškėjai nustatytos ekonominės sankcijos vidurkį atitinkančią baudą – 4000 Lt. Byloje yra pateikta už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos metinė pelno mokesčio deklaracija bei šio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita, patvirtinančios, jog per šį laikotarpį įmonė turėjo 3433 Lt pelno (b. l. 14–17).
Teismas padarė išvadą, jog atsakovės paskirtas baudos vidurkis atitinka pažeidimo mastą ir yra adekvatus jo padarymo aplinkybėms. Tačiau Kolegija, bylą nagrinėjant teisme, taip pat atsižvelgė į pažeidimo mastą (vienas pakelis cigarečių), į kitas pažeidimo padarymo aplinkybes (įmonės finansinę būklę), konstatavo, kad bauda mažintina.
III.
Pareiškėja A. G. įmonė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1S-221 ir vėlesniu daliniu jo pakeitimu (2008 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1S-23) buvo patvirtinta Tikrinimo protokolo forma. Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgaliotos institucijos, nustačiusios tam tikrą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Protokolas turi atitikti Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytą turinį. Šiuo atveju 2008 m. vasario 27 d. Tikrinimo protokolas Nr. 50 visų protokolo reikalavimų, numatytų ATPK 260 straipsnyje neatitinka, nes nėra asmens, kurio atžvilgiu surašytas protokolas, parašo, o tai reiškia, kad Tikrinimo protokolas surašytas nedalyvaujant pareiškėjui ar jo atstovui. Šis procesinis pažeidimas šiuo atveju laikytinas esminiu, turinčiu negrįžtančių neigiamų pasekmių pareiškėjo atžvilgis, nes jis yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Tarnybos nutarimas.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą savo nutarimuose pažymėjo, jog sankcijos, skiriamos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, savo griežtumu prilyginamos kriminalinei bausmei. Tokiose bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika, atsakomybėn traukiamas asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip kaltinamajam baudžiamojoje byloje.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje esmę, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (administracinė byla Nr. N16-566/2007) Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinė byla Nr. N17-705/2006). Nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (Aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. pasitarime „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas“).
4. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, administracinė teisė neturi būti plečiamai aiškinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Konstitucinio teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Tai yra ne tik fundamentalios asmens teisės, be kartu, sutinkamai su Konstitucinio teismo doktrina, sudedamieji teisinės valstybės principo elementai.
5. Teismas konstatavo, kad liudytoja E. G. paaiškino, jog matė patį pirkimo faktą. Tačiau tokių paaiškinimų ši liudytoja nepateikė. Tiek liudytoja E. G., tiek liudytoja N. K. paaiškino, jog jos stovėjo apie 20 metrų atstumu nuo kiosko ir pačio pardavimo fakto nematė. Stovint 20 metrų atstumu, nėra jokios galimybės pamatyti kokia prekė paduodama per langelį, juolab, ši prekė pakankamai smulki. Be to, abiejų nurodytų liudytojų paaiškinimai buvo labai prieštaringi (atstumas nuo jų stovėjimo vietos iki kiosko, viena matė per langelį paduodamą cigarečių pakelį, kita nematė ir kt).
6. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas imperatyviai nustato, kad tabako gaminių pardavėjai iš perkančio asmens privalo pareikalauti pastarojo amžių įrodantį dokumentą tik tuo atveju, jeigu pardavėjui kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Šiuo atveju pardavėjai jokių abejonių, kad tabako gaminius perkantis asmuo neturi 18 metų, o ir negalėjo kilti, kadangi mergina tikrai atrodė daug vyresnė tiek savo išvaizda, tiek elgesiu, juolab, kad ji yra daugiau kaip 15 metų amžiaus. Įstatymų leidėjas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustato tabako gaminių pardavėjams prievolę-pareigą iš tabako gaminius perkančių asmenų reikalauti asmens amžių įrodančių dokumentų tik tuo atveju, kai pardavėjams kyla abejonių dėl pirkėjo amžiaus, t. y. įstatymų leidėjas tabako gaminių pardavėjams nesuteikė teisės kiekvienu atveju reikalauti asmens amžių įrodančių dokumentų.
7. Protokolo surašymas ir baudų skyrimas yra absoliučiai skirtingi veiksmai. Taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso analogiją, akivaizdu, kad labai daug institucijų gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o baudas už šiuos pažeidimus skiria teismai ar kitos valstybės institucijos. Institucijoms, kurioms suteikta teisė skirti administracines baudas, persiunčiami surašyti protokolai ir kita medžiaga. Tik tokiu būdu galima išvengti, kad pažeidimų protokolus pasirašytų subjektai, kurių atžvilgiu taikoma administracinė atsakomybė.
8. Teismo sprendime neatsižvelgta į aplinkybes, kurios finansiniu požiūriu yra labai svarbios pareiškėjo atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad įmonė yra individuali, įmonės pajamos yra šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Įmonės savininkė A. G. išlaiko nepilnametę dukrą, ji yra išsituokusi. Net sumažintos teismo 2000 litų baudos dydis šiuo atveju finansiškai yra per didelis.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą, pažymint, kad apeliaciniame skunde pateiktas naujas motyvas dėl 2008 m. vasario 27 d. Protokolo Nr. 50, kuris nebuvo pateiktas skunde pirmosios instancijos teisme, todėl šis motyvas neaptartas ginčijamame teismo sprendime. Apelianto teigimu minėtas protokolas neatitinka visų protokolo reikalavimų, nes nėra asmens, kurio atžvilgiu surašytas protokolas parašo, o tai reiškia, kad protokolas surašytas nedalyvaujant apeliantui ar jo atstovui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Apeliantas apie nustatytą pažeidimą informuotas Tarnybos 2008 m. vasario 27 d. pranešimu, prie pranešimo pridėtas ir protokolas, kuriame nurodytas pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas, jo nustatymo aplinkybės. Protokolas nėra laikomas galutiniu procesiniu dokumentu, kuris sukelia pareiškėjui tam tiktas teises ir pareigas. Protokole tik užfiksuojamos tam tikros nustatytos aplinkybės, nuo kurių vėlesnio patvirtinimo arba paneigimo priklauso, ar jų nustatymas rodo esant padarytą tam tikrą pažeidimą. 2008 m. vasario 27 d. Tarnybos pranešime Nr. 3S-484 A. G. įmonei buvo pranešta apie nustatytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, nurodyta, kad nustatyto pažeidimo medžiaga bus nagrinėjama 2008 m. kovo 13 d. 10 val. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patalpose, adresu Konstitucijos pr. 23 C korpusas, Vilnius, pasiūlyta pateikti paaiškinimą, t. y. išpildyti Tabako kontrolės įstatyme numatyti procesiniai reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad tarp pateiktų liudytojų parodymų ir paaiškinimų nėra jokių prieštaravimų ar nesutapimų, tabako gaminių pardavimo nepilnametei faktas įrodytas. Ginčijamame teismo sprendime nėra jokių cigarečių pardavimo nepilnametei fakto aplinkybių nesutapimo. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas apklausė liudytojus ir ištyrė jų parodymus, todėl iš naujo apklausinėti liudytojus nėra pagrindo.
Apeliantė netinkamai aiškina ir traktuoja Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas abejonės principą sieja ne su subjektyviu kiekvieno pardavėjo supratimu apie alkoholio ar tabako gaminių pirkėjo amžių, o su visuotinai suvokiamu amžiaus supratimu, kai asmuo neabejotinai yra pilnametis ir atvirkščiai, ir su prievole patikrinti, kai yra bent mažiausia tikimybė, kad asmuo nepilnametis.
Apeliacinio skundo motyvai, kad įmonės pardavėjai, parduodant cigaretes nepilnametei, nekilo jokių abejonių, kad tabako gaminius perkantis asmuo neturi 18 metų, o ir negalėjo kilti, kadangi mergina tikrai atrodė daug vyresnė tiek savo išvaizda, tiek elgesiu, juolab, kad ji yra daugiau kaip 15 metų amžiaus, leidžia manyti, kad jam nežinoma, jog Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas draudžia parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, t. y. draudžiama parduoti tabako gaminius ir asmeniui vyresniam kaip 15 metų.
Teigia, kad apeliantės teiginys, jog pardavėjai nekilo jokių abejonių, kad tabako gaminius perkantis asmuo neturi 18 metų, neparemtas jokiais įrodymais bei jokia byloje esančia medžiaga, o tokia pareiga pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tenka pareiškėjui (2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-771/2008). Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Šioje teisės normoje įtvirtinta pasyvi pareiga, t. y. būtinumas susilaikyti nuo uždraustų veiksmų. Nesilaikymas teisės normoje uždraustų veiksmų, yra atsakomybės pagrindas. Apeliantė nevykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų neparduoti tabako gaminių nepilnamečiams ir tuo pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą.
Vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų, nustatytų Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 punkte yra valstybinio reglamentavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims. Tokiu būdu pažeidus minėtą valstybės tabako kontrolės politikos principą kurio įgyvendinimas nustatytas draudimais, šiuo konkrečiu atveju draudimas nustatytas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, pažeidėjo veika tampa pavojinga visuomenei.
Tarnyba yra kompetentinga institucija surašyti protokolą ir priimti nutarimą skirti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-771/2008 akcentavo, kad Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu minėto fakto (Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. pažeidimo fakto) nustatymo tvarka siejama su atitinkamos institucijos kompetencija, nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 13 dalyje, skirti baudas už vienokį ar kitokį šio įstatymo nuostatų pažeidimą. Todėl šiuo atveju būtent Tarnyba, o ne kita institucija, turi surašyti Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pažeidimo protokolą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovės apeliantei paskirtas baudos vidurkis atitinka pažeidimo mastą ir yra adekvatus jo padarymo aplinkybėms. Tačiau teismas taip pat atsižvelgė į kitas pažeidimo padarymo aplinkybes (įmonės finansinę būklę) ir sumažino paskirtą ekonominę sankcija nuo 4000 Lt iki 2000 Lt. Apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į finansinę padėtį, atmestini, kaip neatitinkantys tikrovės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime pabrėžė, kad griežtų sankcijų, inter alia didelių piniginių baudų, už tabako ir jo gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus, įtvirtinimas savaime negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Dėl nebrandaus amžiaus ir patirties stokos nepilnamečiai yra jautrūs aplinkinių įtakai ir priskirtini pažeidžiamai visuomenės daliai, todėl tabako gaminių pardavimas pastariesiems ypač pažeidžia jų interesus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantė skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 11 d. 15.25 val. A. G. įmonės turinčios licenciją Nr. 190 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, išduota 1999 m. sausio 1 d., kioske, esančiame adresu Architektų g. 18d, Šiaulių m., pardavėja I. Ž. pardavė nepilnametei G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), vieną pakelį cigarečių „Marlboro“, kurio banderolė PMSGST 422632 (kasos kvito Nr. 00013). Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, dėl kurio pažeidimo numatytą atsakomybė pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalį (b.l. 37).
Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nustatytomis aplinkybėmis ir daro išvadą, jog faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl šių įrodymų vertinti iš naujo nėra pagrindo.
Apeliantė nurodo, kad pardavėja neprivalėjo reikalauti pirkėjo asmens dokumento dėl to, kad nebuvo požymių, jog pirkėja yra jaunesnė nei 18 metų. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktu nustatyta, kad draudžiam parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.
Šiuo teisniu reguliavimu yra nustatyta, kad tabako gaminius parduodantis pardavėjas turi pareigą reikalauti pirkėjo pateikti amžių patvirtinantį dokumentą, bet kurio asmens ar jis yra sukaukęs 18 metų ar nėra jo sulaukęs. Nustatytas kriterijus – kai kyla abejonių – reiškia pareigą pardavėjui esant bent kuriai abejonei reikalauti asmens amžių patvirtinančio dokumento ir iš asmens turinčio jau 18 metų. Šiuo atveju nėra reikšmingas pardavėjo subjektyvus vertinimas ar pirkėjas yra sulaukęs 18 metų amžiaus. Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų, o kartu ir numatė draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Tokiu būdu pardavėjas privalo pasirinkti atitinkamą leistiną elgesio modelį, kad tabako gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų. Ginčo atveju yra įrodyta, kad tabako gaminiai buvo parduoti nepilnametei pirkėjai, kuri gimusi (duomenys neskelbtini). Tokiu būdų pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai ir sankcija paskirta pagrįstai.
Taip pat nėra pagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo atlikto tyrimo galimų procedūrinių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato antrasis policijos komisariatas 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. 42–1–S–716 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“ atsakovei perdavė administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 42–1–P–262 medžiagą (b. l. 39). VTAKT 2008 m. vasario 27 d. raštu Nr. 3S–484 informavo pareiškėją, kad 2008 m. kovo 13 d. 10.00 val. šios tarnybos patalpose, esančiose adresu Konstitucijos pr. 23, C korpusas, Vilnius (505 kabinetas), bus nagrinėjama A. G. įmonės padaryto Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo medžiaga (b.l. 36). Tą pačią dieną atsakovės specialistės, remiantis pateikta minėto Policijos komisariato medžiaga, surašė protokolą Nr. 50, kuriame nurodė padaryto pažeidimo aplinkybės. Protokolas buvo surašytas nedalyvaujant pareiškėjai ar jos atstovui, jis nepasirašytas. Tačiau šis protokolas buvo išsiųstas pareiškėjai ir pranešime buvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2008 m. kovo 13 d., 10 val. Tokiu būdu pareiškėja buvo suteiktas pakankamas laikas susipažinti su protokolu bei kitais bylos įrodymais iki bylos nagrinėjimo pradžios.
ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 dalimi nustatyta, kad aktas ar jo dalis gali būti panaikintas, jei priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios įtakos priimto sprendimo pagrįstumui. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta, kadangi pagrindinės pareiškėjos teisės kaip asmens kuriam paskirta sankcija dėl teisės pažeidimo, nebuvo pažeistos. Pareiškėja žinojo kokie jai įtarimai pareikšti, turėjo galimybę pasirengti gynybai, turėjo teisę teikti įrodymus, reikšti prašymus dėl savo teisių įgyvendinimo.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. G. įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.