- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- I-1501-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04407-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. N. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2011-06-01 iki 2012-10-01 buvo laikomas LAVL nežmoniškomis sąlygomis. Kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui tenkantis plotas, lovos buvo dviaukštės ir be kopėtėlių. Dėl lango angoje įmontuotų grotų, nebuvo galimybės prieiti prie lango ir surinkti prikritusias šiukšles ar išvėdinti kamerą. Kamerose trūko stalų ir spintelių, todėl pareiškėjas buvo priverstas valgyti ant lovos. Pareiškėjui nebuvo išduodama patalynė, minkštasis inventorius nebuvo dezinfekuojamas. Tualetas (skylė grindyse) atskirtas nuo bendros patalpos tik 1 m sienele, todėl neužtikrindavo privatumo. Sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, krito cementas. Dušu galima naudotis tik kartą per savaitę, dušo purkštukų visiems nepakakdavo. Tiek pastato konstrukcijoje, tiek kanalizacijoje buvo asbesto ir tai kėlė didelį pavojų pareiškėjo sveikatai.
Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją ir pažeminimą, jo sveikatai buvo padaryta didelė žala.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad dėl patirtos žalos atlyginimo anksčiau į teismą nesikreipė, kadangi į lietuvių kalbą nebuvo išversti aktualūs Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai ir jis apie savo teisių pažeidimą nežinojo, be to, LAVL pareigūnai draudė kreiptis į teismą, grasino už suklastotus kaltinimus skirti nuobaudas, perkelti į kitą gyvenamąją patalpą, kur pareiškėjas bus žeminamas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti (b. l. 11-15). Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas LAVL periodiškai buvo laikomas nuo 2011-11-11 iki 2012-08-22. Pažymima, kad palatos yra minimaliai parūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas. Patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų.
Atsiliepime teigiama, kad įstaiga neprivalo išduoti naują minkštąjį inventorių, jis išduodamas išvalytas ar išskalbtas ir dezinfekuotas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo su UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ sudaryta patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartis. Šių paslaugų teikimo dažnis atitiko nustatytus reikalavimus. Valymo ir dezinsekcijos darbai registruojami žurnale.
Pasak atsakovo atstovo, prausimosi po dušu dažnis ir sanitarinio mazgo atitvėrimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos pro langą.
Ligoninės nuomone, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto, neįrodė LAVL neteisėtų veiksmų, todėl jo skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų laikymo LAVL sąlygų laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2012-10-01.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimo laikotarpis yra nuo 2011-06-01 iki 2012-10-01, 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už šį laikotarpį pareikšti pareiškėjui baigėsi 2015-10-01. Pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2016-11-08 (b. l. 5), todėl spręstina, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė, todėl pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). CK nėra įtvirtintas konkretus ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašas. Jame taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl netinkamų LAVL laikymo sąlygų patyrė eilę neigiamų išgyvenimų, sutriko jo sveikata ir dėl to prašė priteisti 1 000 EUR neturinę žalą. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai ir reikalavimo dydis rodo, kad skunde išdėstytus atsakovo atstovo pažeidimus pareiškėjas vertino kaip itin reikšmingus, todėl objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, kad tuo galimai yra pažeidžiamos jo teisės bei kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo bylose, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, ne kartą yra konstatavęs, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į tai, teisinės reikšmės neturi pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo anksčiau į teimą kreiptis dėl EŽTT sprendimų vertimo į lietuvių kalbą nebuvimo. Pažymėtina, jog Laisvės atėmimo vietų įrengimui keliami reikalavimai yra nustatyti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, todėl pareiškėjas, jausdamas skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus dėl LAVL laikymo sąlygų, turėjo galimybę suvokti, jog tuo galimai yra pažeidžiamos jo teisės ir kreiptis į teismą laiku, tačiau to nepadarė. Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą, deklaratyvų pareiškėjo teiginį, kad į teismą jis anksčiau nesikreipė dėl Ligoninės pareigūnų grasinimų. Pareiškėjas jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kad tokį pareigūnų elgesį skundė įstaigos administracijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra suteikiama teisė siųsti ir gauti korespondenciją, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo realią galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, tačiau ja nepasinaudojo, nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas, siekdamas įrodyti patirtą žalą ir atsakovo pažeidimus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pernelyg ilgai delsė kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. savo teises į teisminę gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti laiku, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo K. N. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.