Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis E. M. 2021 m. liepos 20 d. apie 18.00 val., prie namo, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia mušė E. J., t. y. vieną smūgį sudavė ranka į krūtinės sritį, po ko sugriebęs už rūbų E. J. tempė per atidarytas automobilio dureles į automobilio vidų ir ten stumdė, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. J. fizinį skausmą

Šiais veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis E. M. 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 20.00 val. šeimos namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. L., tyčia vaikišku žaislu, plastmasiniu šautuvu, sudavė ne mažiau kaip po kartą į kairės kojos blauzdą, dešinės kojos šlaunį, kairės rankos pirštą, dešinės pusės krūtinės sritį, bei, besitęsiant konfliktui kumščiu sudavė vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

I.I. Kaltinamojo parodymai bendrai pagal abi nusikalstamas veikas

2. Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgių ir parodė, kad E. J. pažįsta seniai, jam ne kartą buvo paskolinęs pinigų, o prieš tris savaites paskolino 20 litrų dyzelino, kurį E. J. pažadėjo grąžinti savaitgalį, tačiau to nepadarė. Jis bandė E. J. apie dyzelino skolą priminti sms žinutėmis, tačiau pastarasis į jas nereagavo, todėl jis pradėjo ieškoti G. J. miestelyje. 2021 m. liepos 20 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) tarp jo ir E. J. kilusio konflikto metu jie susistumdė, jis sudavė E. J. vieną smūgį į krūtinės sritį, sutinka, kad galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Taip pat sutinka, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose kilusio konflikto metu, jis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei D. L.. Jis žino, kad D. L. buvo suteikta medicininė pagalba, už kurią buvo paskaičiuotos išlaidos ligonių kasai. Žino, kad žala yra 196,37 Eur, kuriuos turi sumokėti. Jis pažada, kad artimiausiu metu ligonių kasai padarytą žalą atlygins, t. y. po 2021 m. gruodžio 20 d., kai grįš į Lietuvą (šiuo metu jis yra išvykęs uždarbiauti į Švediją). Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinku atlikti viešuosius darbus (1 t., b. l. 92-94, 97-98; 2 t., b. l. 148-149).

I. II. Kiti faktiniai duomenys pagal atskiras nusikalstamas veikas

3. Nukentėjusysis E. J. parodė, kad iš E. M. buvo paskolinęs 20 litrų dyzelino, ir sutarę, kad po kelių dienų kurą grąžins. Tačiau dar tos pačios dienos vakarą E. M. telefonu pradėjo jo ieškoti ir reikalauti grąžinti kurą. 2021 m. liepos 20 d. apie 17.00 val. jam paskambino E. M., ir klausė kur jį rasti. Jam būnant pas draugą (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip privažiavo sidabrinės spalvos Audi automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo E. M., automobilio kairės pusės priekinių durų langas buvo nuleistas. Jis priėjo prie automobilio, ir jie pradėjo aiškintis dėl dyzelino skolos grąžinimo. Aiškinantis tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. M. kumščiu trenkė jam į krūtinės sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Po smūgio į krūtinę, E. M. sugriebė jam už rūbų ir pradėjo traukti į automobilio vidų. Tuo metu jis išdaužė minėto automobilio kairės pusės galinio lango stiklą, susižalojo dešinę ranką. Automobilyje tarp jo ir E. M. vyko grumtynės, tada prie automobilio pribėgo jo draugas J. S. ir jį iš automobilio ištraukė. Su E. M. automobilyje dar buvo G. M.. Po šio įvykio E. M. jo atsiprašė, jis jam atleido, jiedu susitaikė, E. M. pretenzijų neturi (1 t., b. l. 37-44, 46-47).

4. Liudytojas G. M. parodė, kad jis E. M. (kaltinamąjį) ir E. J. (nukentėjusįjį) pažįsta, visi mokėsi Gražiškių mokykloje. 2021 m. liepos 20 d. jam pasiskambino E. M., ir pasikalbino važiuoti kartu, sakė, kad jam reikia rasti E. J. ir pasikalbėti su juo dėl dyzelinio kuro skolos. E. J. jie rado Gražiškių miestelyje. Sėdėdamas automobilyje E. M. pasišaukė E. J., šis iš karto priėjo. Iš pradžių E. M. ir E. J. bendravo gražiai, o vėliau pradėjo užgaulioti vienas kitą. Jis į konfliktą nesikišo, kai išgirdo dūžtančio stiklo garsą, išlipo iš automobilio, ketino E. M. ir E. J. išskirti, tačiau jie jau buvo automobilio viduje susikibę ir grūmėsi tarpusavyje. Įvykio metu tiek jis, tiek E. M. ir E. J. buvo blaivūs (1 t., b. l. 67-68.)

5. Liudytoja M. K. parodė, kad 2021 m. liepos 20 d. apie 18.00 val. ji kartu su E. J. nuvyko į Gražiškius pas E. J. draugą. Iš karto paskui jų automobilį į kiemą privažiavo Audi markės automobilis, kurį vairavo E. M., su juo automobilyje dar buvo G. M.. E. M. atsidaręs vairuotojo langą pašaukė E. J. pasikalbėti, šis nuėjo link automobilio. Jie kalbėjosi garsiai, po to ėmė rėkti vienas ant kito. Ji matė, kaip E. M. norėjo suduoti smūgį E. J., kažkuriuo momentu E. J. atidarė automobilio dureles ir tarp E. J. ir kaltinamojo įvyko susistumdymas. E. J. būnant automobilio viduje, ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pastebėjo, kad iš automobilio keleivio vietos išlipo G. M., ir tuo pat metu E. J. su E. M. išsiskyrė. Ji matė, kad išdaužtas galinis vairuotojo pusės durelių stiklas, sutrūkęs priekinis automobilio stiklas, E. J. nuo stiklo šukių sužalota ranka, girdėjo, kaip E. M. kvietė policiją (1 t., b. l. 70-71).

6. 2021 m. liepos 20 d. įvykio vietos ir daikto – automobilio apžiūromis nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Dešinėje kelio pusėje kelkraštyje ant asfaltuotos kelio dangos stovi automobilis Audi A6, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kairės pusės galinis stiklas išmuštas. Automobilio salono viduje matosi smulkios stiklo šukės, vairuotojo vietoje ant sosto taip pat matomos smulkios stiklo šukės, salonas netvarkingas. Automobilio priekiniame stikle virš vairuotojo vietos matomas skilęs stiklas. (1 t., b. l. 24-32).

7. 2021 m liepos 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. konstatuota dešinio dilbio paviršinės pjautinės žaizdos ir kraujosruva dešinės plaštakos srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė E. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų padarymo metu jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 65).

8. Nukentėjusioji D. L. parodė, kad su sugyventiniu E. M. gyvena sugyventinio motinai I. M. priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena apie 5 metus, kartu augina du bendrus vaikus – E. M. ir E. G. M., bei jos vaikus M. L., ir P. S.. Su sugyventiniu sutaria, anksčiau smurto nebuvo. 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 20.00 val., svetainėje žiūrint televizorių kilus konfliktui dėl vaikų, E. M. supyko ir paėmęs kambaryje buvusį žaislinį (plastmasinį) šautuvą juo vieną kartą sudavė jai į kairės kojos blauzdą, į dešinės kojos šlaunį, kairės rankos pirštą ir dešinės pusės krūtinės sritį, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Atsistojusi po suduotų smūgių suėmė sugyventiniui už pečių ir pastūmė jį ant lovos, tuomet kaltinamasis kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinį skruostą, dėl to ji jautė fizinį skausmą. I. M. iškvietė policijos pareigūnus, jai buvo reikalinga medikų pagalba, buvo pristatyta į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Konfliktą matė visi vaikai ir sugyventinio motina. Pas teismo medikus sužalojimo masto nustatymui nevyko. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 41-42, 44-45, 46-47).

9. Liudytoja I. M. parodė kad kartu su ja jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvena sūnus E. M. su sugyventine D. L. ir jų vaikais. 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 20.00 val. jie visi svetainėje sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Tarp E. M. ir jo sugyventinės kilus žodiniam konfliktui, E. M. supykęs paėmė kambaryje buvusį žaislinį plastmasinį šautuvą ir juo sudavė D. L. į kairės kojos blauzdą, į dešinės kojos šlaunį, kairės rankos pirštą ir dešinės pusės krūtinės sritį, o kai D. L. atsistojusi nuo lovos pastūmė kaltinamąjį, jis kumščiu vieną kartą trenkė sugyventinei į dešinį skruostą. Po konflikto ji kartu su vaikais ir D. L. išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus (2 t., b. l. 99-103).

10. 2021 m. rugsėjo 13 d. policijos pareigūno N. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos I. M. gautą informaciją apie sūnaus smurtą jo sugyventinės atžvilgiu – ši pasitvirtino, ant nukentėjusiosios D. L. kūno matėsi neseniai patirto fizinio smurto žymės – patinimas blauzdos srityje, nubrozdinimas krūtinės srityje, kraujosruva ant šlaunies, dešinio skruosto srityje, nukentėjusioji D. L. buvo akivaizdžiai išsigandusi, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 18.00 val. kilusio konflikto metu sugyventinis E. M. plastmasiniu žaislu po vieną kartą sudavė jai į kairę blauzdą, dešinę šlaunį, kairės rankos pirštą ir į krūtinės sritį, dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Po to E. M. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, dėl ko ji taip pat jautė fizinį skausmą. Tiek nukentėjusioji, tiek smurtu įtariamas asmuo buvo blaivūs (2 t., b. l. 36-39).

11. 2021 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mūriniame gyvenamajame name. Teritorija neaptverta ir vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Į namą patenkama iš gatvės pusės, palipus laiptais pro rakinamas duris. Įėjus patenkama į koridorių, kurio kairėje matoma virtuvė, o priekyje įvykiui reikšminga vieta – svetainės kambarys. Kambaryje stovi kampas-lova, ant kurios matosi rūbai, žaislai. Aplinka tvarkinga. (2 t., b. b. l. 29-34).

12. 2021 m. rugsėjo 13 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant D. L. matomos patirto smurto žymės: kairės kojos apatinės dalies (ties kulkšnimi)) patinimas, ant dešinės kojos šlaunies ir ant dešinės pusės krūtinės srities (virš krūties) matomi patinimai ir hematomos. (2 t., b. l. 48-54).

13. 2021 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog klinikiniais duomenimis nukentėjusiajai D. L. konstatuotas kairės plaštakos ir kairės čiurnos sąnario sumušimas, paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei D. L. 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo suduota į kairės plaštakos ir kairės čiurnos sritis, ji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. t. 82).

14. 2021 m. rugsėjo 15 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas žaislinis šautuvas. Žaislo korpusas yra plastmasinis, mėlynos, oranžinės, juodos ir pilkos spalvos. Žaislinis šautuvas didžiausiose/plačiausiose vietose yra 35 cm x 18 cm., ant jo korpuso matyti užrašai „Commander“, „Elite20“, „Nerf“. Žaisliniame ginkle yra 2 „šoviniai“, kurie yra įdėti į šautuvo būgną. Šoviniai be antgalių. Ant žaislinio ginklo korpuso pažeidimų nefiksuota (2 t., b. l. 104-107).

15. Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. pateiktas garso įrašas (įkeltas į CD), kuriame užfiksuotas pagalbos skambutis iš telefono Nr. (duomenys enskelbtini) (2 t., b. l. 116). Garso įraše fiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. 20:07:01 val. pagalbą kvietė moteris, prisistačiusi I. M.. Ji pranešė, kad savo namuose neturi ramybės, jos sūnus kelia „orgijas“, 4 nepilnamečiai vaikai, aplinkoj mato smurtą, teigia, jog sūnus smurtavo prieš draugę, draugė tyli, nieko nesako, o jai jau nusibodo, sūnus niekur nedirba, sėdi „ant sprando“. I. M. nurodo, kad sūnus su drauge susipyko, pradėjo mušti, vaikai matė, verkė (2 t., b. l. 116-118).

16. 2021 m. lapkričio 8 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad peržiūrėti policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų BODY CAM BOF1EC5F6044 ir BOF1EC60A80A fiksuoti vaizdo įrašai (2 vaizdo įrašai). Įrašuose fiksuota kaip pareigūnai N. S. ir S. Ž. atvyksta į iškvietimą, prieina prie moterų ir aiškinasi kas atsitiko. Viena iš jų atsako, kad sugyventinis ją pradėjo mušti, paklausus, kur jis dabar yra, ji atsako, kad kambary, virtuvėj. N. S. nubėga į namo vidų. Virtuvėje stovi E. M., pareigūnas jo paprašo padėti telefoną ant žemės, stoti prie sienos, tuomet jam uždeda antrankius ir nuveda į policijos automobilį. Toliau vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnų ir nukentėjusios D. L.. D. L. nurodo, kad vaikas turi didelį plastmasinį šautuvą, viskas prasidėjo dėl to, kad ji savo mergaitei neleido eiti pas E. M., tada jis iš pradžių su žaisliniu šautuvu trenkė jai per kairę koją, moteris parodo, kad jai trenkė per pėdą, per ranką, į dešinę koją, kumščiu sudavė į veidą. Moteris aiškina, kad vyras ramybės vaikams neduoda. (2 t., b. l. 122-12).

17. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykių, pirmuoju kaltinamasis E. M. kilus konfliktui tyčia sudavė vieną smūgį ranka į krūtinės sritį E. J., sugriebęs už rūbų jį tempė ir stumdė, o antruoju kaltinamasis taip pat, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia vaikišku žaislu – plastmasiniu šautuvu, sudavė ne mažiau kaip po kartą į kairės kojos blauzdą, dešinės kojos šlaunį, kairės rankos pirštą, dešinės pusės krūtinės sritį, o besitęsiant konfliktui vieną kartą sudavė kumščiu į dešinės pusės veido sritį savo šeimos nariui – sugyventinei D. L.

II. Kaltinamojo veikų kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

18. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį E. J. smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgį į krūtinę, sugriebęs rankomis už rūbų tempdamas ir stumdydamas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą. Trečia, smūgis ranka į krūtinę, tampymas ir stumdymas, sukėlę nukentėjusiajam kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų G. M. ir M. K. parodymais, iš dalies ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kadangi nagrinėjama kaltinamojo veika nebuvo įvykdyta prieš šeimos narį, artimą giminaitį ar mažametį, nenustatyta faktinio pagrindo šios veikos kvalifikavimui pagal sunkesnes (kvalifikuotas) BK 140 straipsnio antros ar trečios dalies sudėtis. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taip pat kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas žaisliniu šautuvu į įvairias kūno vietas ir kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgiai žaisliniu šautuvu ir rankos kumščiu, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie penkerius metus, augina du bendrus vaikus ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

19. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą, pirmosios veikos atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi smurtaudamas prieš E. J. kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo santykinai mažas (1 smūgis ranka į krūtinės sritį, tempimas į automobilį ir stumdymas), smurtu sukeltos pasekmės minimalios (sveikata nesutrikdyta) (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Antruoju atveju kaltinamojo veika taip pat kvalifikuojama kiek mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, smurtaudamas prieš D. L. kaltinamasis naudojo žaislinį plastmasinį šautuvą, sudavė juo keletą smūgių į skirtingas kūno vietas, ir vieną kartą ranka sudavė į veidą, smurtas nebuvo labai stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiesiems momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

20. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau neteistas, nors pažymėtina, kad kaltinamasis smurtauja nebe pirmą kartą, – Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. liepos 27 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 112-117), tyrimas atnaujintas kaltinamajam per vienerius metus įvykdžius naują tyčinį nusikaltimą (numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį 1 kartą baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 171), jis yra visiškai darbingas, bedarbis, gyvena faktinėje šeimoje turi du nepilnamečius vaikus išlaikytinius, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 60 straipsnis).

22. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamų abiejų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nenustačius ją sunkinančių aplinkybių, konstatavus kiek daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 20), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio bausmes : 1) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas, viso 100 valandų; 2) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas, viso 150 valandų. Paskiriamos bausmės už abi nusikalstamas veikas subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę iš dalies jas sudedant, ir tokiu būdu nustatytina subendrinta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi – iki 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui, viso – 150 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam E. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti iki viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. 20.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. 15.12 val. (2 t., b. l. 131) – už 6 valandas skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam E. M. byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios (2 t., b. l. 151-152, 162-163) paliktino galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikintinos.

23. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žaislinis šautuvas, laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (2 t., b. l. 108), kaip nusikaltimo įrankis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir kaip menkavertis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 100 valandų.

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 150 valandų.

Paskirtas bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą už abi išnagrinėtas byloje nusikalstamas veikas 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 225 valandų

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę E. M. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, išviso – 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo E. M. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – iki paskiriamos viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – žaislinį šautuvą, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.