Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu atsakovas nepateikė.

Atsakovas iki teismo posėdžio dienos nepateikė prašymų, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos, t. y. 2013-07-10 paprastojo vekselio, 2013-09-10 pranešimo, nustatyta, kad 2013-07-10 atsakovas išrašė ieškovui paprastąjį vekselį 9000,00 Lt sumai, kuriuo atsakovas besąligiškai įsipareigojo grąžinti skolą iki 2013-09-10, taip pat vekselio išdavimo momentu ieškovas atsakovui perdavė vekselyje nurodytą pinigų sumą (3 b. l.). Suėjus apmokėjimo terminui (2013-09-10), ieškovas pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimui (4 b. l.), tačiau atsakovas nurodytu laiku vekselio neapmokėjo ir ieškovui liko skolingas 9000,00 Lt.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja 1999-03-16 Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas LR Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė (LR CK 1.105 str., ĮPVĮ 2 str.), tai reiškia, kad vekselio davėjas vienašaliu sandoriu prisiima mokėjimo prievolę. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas jo turėtojas gali pasitikėti tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas vekselyje išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolingas pagal vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų tuo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vekselį, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė suponuoja tai, kad vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, dėl to vekselio davėjas, šiuo atveju atsakovas, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005, civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad tokiu atveju, kai vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatyta ne ginčo tvarka, skolinis įsipareigojimas išlieka, tačiau vekselis tampa skolos raštu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi ir teismui būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-477/2008).

Atsakovui nepateikus duomenų apie skolos sumokėjimą ieškovui, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas (LR CK 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.245 str., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).

LR CK 6.261 straipsnyje nustatyta, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 77,67 Lt palūkanų, skaičiuojant nuo 2013-09-10 iki 2013-11-12, už 63 dienas.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-11-18 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas 272,00 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

9000,00 Lt (devynis tūkstančius litų 00 ct) skolos;

77,67 Lt (septyniasdešimt septynis litus 67 ct) palūkanų;

5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. lapkričio 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

272,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.