- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- 2-842-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00111-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. pateikė teismui ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 421,71 Eur turtinę ir 83 315,16 Eur neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio 1 dalį visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus išimtis, numatytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnis nustato, kad apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo; dėl autorinių neturtinių teisinių santykių; dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių; dėl bankroto ir restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto; kurių viena šalis yra užsienio valstybė; pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo; pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant pacientų teises, atlyginimo; kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.
Šalies argumentai
4. Sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas apygardos teismui, nes nei ieškiniu prašoma priteisti suma, nei kitos aplinkybės nelemia šios bylos nagrinėjimo apygardos teisme. Pažymėjo, kad prašomos priteisti neturtinės žalos suma – 83 315,16 Eur, neturi reikšmės rūšiniam teismingumui.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti; įpareigoti atsakovę prisiimti atsakomybę ir atlyginti padarytą žalą iš valstybės biudžeto lėšų, taip pat panaikinti viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimą sumokėti 43,49 Eur mokestį; įpareigoti atsakovę suteikti informaciją apie ieškovės duomenis, esančius informacinėje sistemoje, pašalinant tikrovės neatitinkančius duomenis; įpareigoti atsakovę pradėti tyrimą dėl melagingų duomenų kaupimo, netinkamo pareigų atlikimo; įpareigoti atsakovę atlikti tyrimą dėl ieškovės paduoto skundo dėl galimų nusikalstamų veikų nagrinėjant bylą Nr. IBPS-V-1362998-23; įpareigoti atsakovę pradėti tyrimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. D. D. ir S. Ž. galimo netinkamo pareigų atlikimo bei piktnaudžiavimo savo teisėmis skiriant 2023 m. balandžio 6 d. ieškovei administracinę nuobaudą.
6. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad toks skundžiamas procesinis sprendimas prieštarauja CPK 27 straipsnio 7 ir 9 punktų nuostatoms, kuriose nurodyta, kad civilinės bylos teismingos apygardos teismams pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo bei kitose bylose. Ieškinys teikiamas dėl Lietuvos Respubliką atstovaujančio juridinio asmens (ikiteisminio tyrimo institucijos) nesuteiktų ir netinkamai suteiktų viešųjų paslaugų ir dėl to patirtos žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti tiesiogines pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.
16. CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje nurodoma, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, t. y. kam ir koks reikalavimas yra reiškiamas), teisingai išaiškino rūšinį teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantės ieškinys nėra teismingas apygardos teismui – neatitinka nei minėtos sąlygos dėl ieškinio sumos, nei kitų CPK 27 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant civilinė byla nagrinėjama apygardos teisme.
18. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia CPK 27 straipsnio 7, 9 punktais. Teigia, kad jos pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo atsakovei teismingi apygardos teismui, nes reikalavimas grindžiamas juridinio asmens – valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, netinkamai suteiktomis paslaugomis.
19. CPK 27 straipsnio 7 punktas nustato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
20. Juridinio asmens veiklos tyrimas yra reglamentuojamas CK antrosios knygos 2 dalies X skyriuje įtvirtintomis teisės normomis (CK 2.124 – 2.131 straipsniai). Vadovaujantis CK 2.124 straipsniu, CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Remdamasis šiuo įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimo objektais gali būti: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla ir juridinio asmens valdymo organų narių veikla. Be to, netinkama veikla gali apimti ir juridinio asmens dalyvių sprendimus, jei jie susiję su juridinio asmens valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021).
21. Juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai yra dvejopi: nustatyti bendrovėje įvykusius faktus, susijusius su juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumu, bei pateikti jų įvertinimą (retrospektyvinis tikslas); atkurti santykius tarp konfliktuojančių šalių, taikant priemones, leidžiančias pagerinti juridinio asmens valdymą (perspektyvinis tikslas) (žr. ten pat).
22. Kaip matyti iš ieškinio ir kaip nurodoma atskirajame skunde, apeliantė reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamai konkrečios valstybės institucijos jai suteiktų viešųjų paslaugų, t. y. apeliantė siekia valdžios institucijos atsakomybės taikymo, todėl jos reikalavimui aktualios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (CK šeštos knygos XXII skyrius). Tuo tarpu pirmiau paminėtos CK normos bei jas aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimo institutas nėra skirtas spręsti juridinio asmens atsakomybės, vykdant jam priskirtas funkcijas, tame tarpe ir teikiant viešąsias paslaugas konkretiems asmenims, taikymo klausimus. Taigi skunde nurodytas ieškinio teisinis pagrindas negalėtų būti taikytinas sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, be to, remiantis juridinio asmens veiklos tyrimą reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovė nėra subjektas, galintis inicijuoti tokį tyrimą (CK 2.125 straipsnis), o atsakovė – Lietuvos Respublika, nėra subjektas, kuriam galėtų būti taikomas šis institutas (CK 2.35 straipsnio 3 dalis).
23. CPK 27 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant civilinė byla yra teisminga apygardos teismams, sąrašas nėra baigtinis. Šios normos 9 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, nagrinėja ir kitas nei CPK 27 straipsnyje nurodytas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. Lingvistinis šios normos aiškinimas patvirtina, kad galimybė kitas civilines bylas nagrinėti apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, egzistuoja tik tuo atveju, jeigu ji yra nustatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė teisės akto, kuriame jos siekiamo inicijuoti ginčo teismingumas būtų priskirtas apygardos teismui, tokio teisės akto nenustatė ir teismas. Kaip minėta, iš ieškinyje nurodyto ginčo faktinio pagrindo matyti, kad apeliantė reikalauja valdžios institucijos deliktinės atsakomybės taikymo. Tuo tarpu šį institutą reglamentuojančios teisės normos nenumato, kad tokio pobūdžio ginčai būtų priskiriami apygardos, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai, todėl apeliantės ieškinio teismingumo klausimui pagrįstai buvo taikytos CPK rūšinį teismingumą nustatančios normos (CPK 26-27 straipsniai).
24. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skunde nurodytų apeliantės prašymų ir reikalavimų, kurie nesusiję su apeliacijos objektu.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismams, yra teisėta ir pagrįsta. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.