Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Jungtinės Karalystės Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. pripažintas kaltu :pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį (išžaginimas) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. savo lytiniu organu apgalvotai įsiskverbė nukentėjusiajai į burną prieš jos valią, pagrįstai nemanydamas, kad nukentėjusioji buvo sutikusi. Už šį nusikaltimą R. K. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį (išžaginimas) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. savo lytiniu organu apgalvotai įsiskverbė nukentėjusiajai į burną prieš jos valią, pagrįstai nemanydamas, kad nukentėjusioji buvo sutikusi. Už šį nusikaltimą R. K. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį (išžaginimas) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. savo lytiniu organu apgalvotai įsiskverbė nukentėjusiajai į išeinamąją angą prieš jos valią, pagrįstai nemanydamas, kad nukentėjusioji buvo sutikusi. Už šį nusikaltimą R. K. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį (išžaginimas) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. savo lytiniu organu apgalvotai įsiskverbė nukentėjusiajai į išeinamąją angą prieš jos valią, pagrįstai nemanydamas, kad nukentėjusioji buvo sutikusi. Už šį nusikaltimą R. K. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.Už nurodytų nusikaltimų padarymą R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmes vykdant lygiagrečiai. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas nuo 2013 m. birželio 18 d. Liudijime nurodoma, kad bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2026 m. birželio 17 d.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi pripažino Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendį ir nusprendė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minėta nutartimi R. K. Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį (4 veikos) paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 1 dalimi ir R. K. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo R. K. perėmimo iš Jungtinės Karalystės dienos. Į šios bausmės laiką įskaitytas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmė laikas nuo 2013 m. birželio 18 d. iki nuteistojo R. K. perėmimo iš Jungtinės Karalystės dienos. Skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir nepripažinti Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės.Kaip galima suprasti iš skundo turinio, nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta galutine bausme ir teigia, kad suderinta bausmė yra griežtesnė, nei jam buvo paskirta Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu. Taipogi nuteistasis skunde išreiškia nesutikimą tęsti bausmės atlikimą Lietuvoje. Akcentuoja, kad jam svarbu likti Jungtinės Karalystės pataisos įstaigoje, kad galėtų įrodyti savo nekaltumą. Be to, nuteistasis nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat nuteistasis pabrėžia, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Jungtinėje Karalystėje, buvo pažeista jo teisė į gynybą, apkaltinamasis teismo nuosprendis priimtas nesant pakankamų jo kaltės įrodymų, o proceso metu jį ginti turėjusi gynėja tai darė nepakankamai atsakingai. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo skundas atmetamas.Iš teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas), Jungtinės Karalystės valstybinė nusikaltusių asmenų priežiūros tarnyba prašė spręsti Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis R. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iki išvykimo į Jungtinę Karalystę gyveno Lietuvoje (11, 12 b. l.).Atkreipiamas dėmesys, kad įgyvendinant Pamatinio sprendimo nuostatas, Lietuvos Respublikoje buvo priimti ir 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo šie teisės aktai : Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 73, 122, 342 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 365⁵ straipsniu įstatymas, BK 9¹ straipsnio ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5, 109 straipsnių pakeitimo įstatymas.BPK 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymo ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nėra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos Respublikos teritorijoje negalima būtų pripažinti ir vykdyti Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas R. K.. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos matyti, kad R. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (57 b. l.). Nors nuteistasis skunde teigia, jog nesutinka dėl Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau toks nuteistojo nesutikimas bei to priežastys nevertinamos, nes yra priimtas Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sprendimas dėl nuteistojo R. K. deportacijos iš šios šalies (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (30 b. l.). Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo R. K. sutikimas ar nesutikimas būti perduotam į savo šalies pataisos įstaigą nėra būtinas.Be to, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, nusprendęs pripažinti išduodančiosios valstybės (Jungtinės Karalystės) sprendimą, skundžiama nutartimi šiuo atveju visiškai teisingai suderino Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma, jog suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. K. Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nuteistas už 4 išžaginimo epizodus (pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1 (1) straipsnį), kurios, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, atitinka BK 150 straipsnio 1 dalį (seksualinis prievartavimas). Įvertinus BK nuostatas, nustatyta, kad už šiuos nusikaltimus Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės (13 metų) viršija atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą (už BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 7 metų). Todėl, vadovaujantis aukščiau aptartomis Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, skundžiama apylinkės teismo nutartimi Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės sutrumpintos tiek, kad neviršytų maksimalios bausmės, kuri gali būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už atitinkamą nusikalstamą veiką, t. y. iki 7 metų laisvės atėmimo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad Įstatymas bausmių už kelias nusikalstamas veikas subendrinimo principų ir pagrindų nenustato. Šiuo atveju Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nuteistajam R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu. Įvertinus tai bei faktą, kad už atskiras veikas nuteistajam apylinkės teismas nustatė maksimalias 7 metų laisvės atėmimo bausmės, jam tinkamai buvo nustatyta ir galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Taipogi, laikantis Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų, į bausmės laiką įskaitytas visas Jungtinėje Karalystėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas nuo 2013 m. birželio 18 d. iki nuteistojo R. K. perėmimo iš Jungtinės Karalystės dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. K. paskirtą bausmę suderindamas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, dar labiau mažinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neturėjo teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo skundo argumentai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi jam nustatyta per griežta laisvės atėmimo bausmė, yra atmetami kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir nepakankami išvadai, kad pirmosios instancijos teismas tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę laisvės atėmimo bausmę R. K. nustatė neteisingai.Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis gali prašyti būti paleistas anksčiau laiko pagal lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos taisykles (BVK 157 straipsnis). Be to, apie Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias lygtinį paleidimą, Jungtinės Karalystės valstybinė nusikaltusių asmenų priežiūros tarnyba buvo informuota (3 b. l.). Nuteistasis skunde keliama abejones dėl Jungtinėje Karalystėje priimto nuosprendžio, kuriuo nuteistas R. K., pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau šis užsienio valstybės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jame nurodytos aplinkybės, nustatyti faktai ir padarytos išvados šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl užsienio valstybės priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje) pakartotinai nebevertinami. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti dokumentų vertimu iš anglų kalbos į lietuvių kalbą bei šiuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių tikrumu, kadangi vertimas atliktas šios srities specialistų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie klausimo dėl Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjimo laiką. Tačiau, vien tai nesudaro besąlyginio pagrindo pripažinti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad Jungtinės Karalystės prašymą dėl šios šalies teismo nuosprendžiu R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje apylinkės teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Nuteistasis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje Jungtinėje Karalystėje. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistojo R. K. teisių ir interesų gynimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (58 b. l.) ir nuteistajam Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėją (63 b. l.), kuris dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju visos bylai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos bylos dokumentuose, kurie buvo pateikta apylinkės teismui. Pažymėtina, kad nuteistajam R. K. teisė į gynybą buvo užtikrinta atnaujinus terminą jo skundui dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties paduoti, tokiu būdu suteikiant jam galimybę išdėstyti savo poziciją aptariamu klausimu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam R. K. Jungtinės Karalystės Piterboro Karališkojo teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.