Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. (A. R.) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2003-08-25 iki 2011-04-04 pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymais nustatytas tvarkas, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt pajamų.

Be to, A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2003-08-25 iki 2011-02-01 Vilniaus apskrityje, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank bankas“, AB „SEB bankas“, AB „Danske bank A/S Lietuvos filialas“ išduotas elektronines mokėjimo priemones, taip pat šių mokėjimo instrumentų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – prisijungimo prie sąskaitos per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius ir PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad A. R. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje požymių. A. R. laikotarpiu nuo 2003-10-14 iki 2011-04-01, Vilniaus apskrityje, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank bankas“, AB „SEB bankas“, AB „D. B. A/S Lietuvos filialas“ išduotas elektronines mokėjimo priemones bei šių mokėjimo instrumentų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – prisijungimo prie sąskaitų per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius ir vartotojų identifikacinius numerius (PIN), skirtus išgryninti pinigus bankomatuose, taip pat atlikti, naudojantis elektronine bankininkyste, pinigų pavedimus į savo asmenines sąskaitas, sandoriams sudaryti bei atliko 950 lentelėje nurodytų finansinių operacijų.

Be to, A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2003-10-02 iki 2011-04-04, Vilniaus apskrityje, siekdamas nuslėpti nusikalstamos veikos rezultatą – gautus pinigus 555 451,3 litų (atskaičiavus išgryninimų, taip pat atliktų finansinių operacijų bankų mokesčius) už kitokiu neteisėtu būdu vertimąsi komercine veikla rašto darbų rašymą ir jų realizavimą, jų šaltinius bei kilmę, jis (A. R.) nuo 2003-10-02 iki 2011-04-04 naudojantis svetimomis elektronines mokėjimo priemonėmis, Vilniuje esančiuose AB SEB bankas, AB Swedbank, AB Danske bankas, bankomatuose, suvedant vartotojo identifikacinį numerį (PIN), taip pat svetimų atidarytų sąskaitų internetinėje bankininkystėje, naudojant svetimais prisijungimo prie minėtų sąskaitų kodus bei slaptažodžius sistemingai atliko su šiomis lėšomis (555 451,3 Lt) finansines (išgryninimo, pavedimų, sandorių) operacijas, tokiu būdu pakeitė šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisino juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje.

Be to, A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. T. suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.

Kaltinamajam A. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59 b. t., 60-61 l.).

Kaltinamojo teigimu, teismas negalėjo spręsti kardomosios priemonės pakeitimo klausimo, nes 2015 m. balandžio 10 d. teisėjui, nagrinėjančiam šią bylą, buvo pareikštas nušalinimas, tačiau teismas atsisakė spręsti nušalinimo klausimą. Kaltinamojo nuomone, teismas neturėjo procesinės galimybės atlikti proceso veiksmus, neišsprendęs nušalinimo klausimo.

Pasak kaltinamojo, teismas nesvarstė galimybės taikyti atvesdinimo institutą bei neproporcingai siekė apriboti kaltinamojo teises, nebuvo jokių Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje nurodytų A. R. suėmimo skyrimo pagrindų. Kaltinamasis nurodo, kad dirba, turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis gali trukdyti teisingumui ir elgtis asocialiai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti kaltinamojo skundą, kaltinamasis prašė patenkinti jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Rašytiniu pasižadėjimu neišvykti įtariamasis taip pat gali būti įpareigotas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis (2 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį, įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė, inter alia ir suėmimas. Priimant rašytinį pasižadėjimą, įtariamasis turi būti įspėjamas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą.

Kaltinamasis A. R. neatvyko į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. teisiamąjį posėdį. Vilniaus apygardos teismui konstatavus, kad A. R. pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, 2015 m. balandžio 13 d. teismo nutartimi kaltinamajam pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeistas į suėmimą, nustačius Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą – yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui.

Vilniaus apygardos teismas, pakeisdamas kaltinamajam kardomąją priemonę į suėmimą, atsižvelgė į tai, kad A. R., žinodamas apie paskirtą teisiamąjį posėdį, neatvyko į šį posėdį, į bylos nagrinėjimą atvyko 12 liudytojų, kaltinamojo neatvykimas be svarbių priežasčių sutrukdė liudytojų apklausai, tokiu būdu kaltinamasis pažeidė kardomosios priemonės vykdymo sąlygas.

Iš kaltinamojo pateiktos 2015 m. balandžio 13 d. medicininės pažymos dėl neatvykimo kopijos matyti, kad A. R. į 2015 m. balandžio 13 d. teisiamąjį posėdį neatvyko dėl ligos (82 b.t., 86 l.). Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad svarbi asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis laikoma ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. neatvyko į 2015 m. balandžio 13 d. posėdį dėl svarbios priežasties, t. y. dėl ligos (Lietuvos Respublikos BPK 37 str. 1 d. 5 p.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog A. R. pažeidė kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sąlygas ir skirti kaltinamajam suėmimą. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.