Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto I. Z. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 27 d., 2.15 val., Plungės r., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,49 promilės (įvertinus alkotesterio matavimo 1,7 proc. paklaidą), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei būdamas baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį. Šiais veiksmais I. Z. kaltinamas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu I. Z. pripažintas kaltu pagal ATPK 130² straipsnį, paskiriant jam administracinę nuobaudą – 1350 Eur baudą konfiskuojant transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią E. Z..

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Administracinių nusižengimų kodekse nėra nustatyta administracinė atsakomybė už I. Z. inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, kadangi įsigaliojus naujam kodeksui ši veika kriminalizuota ir atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Baudžiamajame kodekse, todėl veikos neperkvalifikuojamos ir paliekamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal ATPK, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

Kaip matyti iš skundo turinio, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl padaryto pažeidimo ir ginčijama kaltė dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo bei prašoma perkvalifikuoti veiką pagal ATPK 128 straipsnį. Taip pat nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu S. K. iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² straipsnį.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. Z. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, o S. K. administracinės teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį iškelta pagrįstai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nors apeliantas teigia, kad šioje byloje jo kaltė yra neįrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Skundas motyvuojamas tuo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas I. Z. nenuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Iš I. Z. paaiškinimo (b. l. 14) matyti, kad jis savo kaltės dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam neginčijo ir parodė, kad vairavo automobilį, išgėrė daug alaus, bet apylinkės teismo posėdžio metu jis kaltę dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo neigė, teigdamas, kad net nepamena, ką pareigūnams iš karto po įvykio kalbėjęs. Teisminio proceso metu jis pateikė visai kitokią įvykių versiją, jog į griovį įvažiavo dar 22 val. o ne 2 val. nakties, būdamas blaivus, ir tik įvažiavęs griovį gėrė su draugu degtinę, o vėliau draugui išėjus jis pasiliko prie automobilio ir vis įjungdavo automobilį pašildyti. Teigiama, jog šį faktą patvirtina telefoninių skambučių išklotinė, tačiau apygardos teismas pažymi, kad telefoninių pokalbių nebuvimas laikotarpiu nuo 21 val. 43 min. iki 2 val. 55 min. negali patvirtinti, jog I. Z. automobilį vairavo blaivus ir būtent 22 val. įvažiavo į griovį. Be to, pateiktos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Z. versijos nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, o byloje esančiais duomenimis nenustatyta, jog kas nors būtų matęs I. Z. tuo metu, t. y. 22 val. įvažiavusį į griovį ar toje vietoje prie automobilio vartojantį alkoholį su draugu. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto I. Z. pateikta versija prieštarauja liudytojų M. B. ir Fajetos Rušinskytės parodymams ir jų tarnybiniams pranešimams. Liudytojas pareigūnas M. B. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį, nakties metu, apie 2 val., važiavo tarnybiniu automobiliu nustatytu maršrutu Kalniškių gatve nuo Mažeikių kelio, pastebėjo kairėje pusėje Kalniškių gatvės, Mažeikių–Kalniškų sankryžoje važiuojantį automobilį jų priekyje, apie 2 val. nakties. Pasukęs automobilis pristojo, atgal traukdamasis galiniais ratai įvažiavo į pakelės griovį. Kai artėjo prie automobilio, šviesos nuo judėjimo kilstelėjo į viršų, nuo įvažiavimo į griovį. Atvažiavę į įvykio vietą už kelių sekundžių pastebėjo prie vairo sėdintį asmenį, automobilis buvo užvestas, kolegė nuėjo prie jo, paprašė išlipti. Tuo momentu daugiau automobilių keliu nevažiavo. Liudytoja Fajeta Rušinskytė nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir liudytojas M. B. ir papildomai nurodė, kad jai priėjus prie I. Z. jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, o paprašius, kad išliptų ir užgesintų automobilio variklį, jis užgesino automobilį. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti šiais nuosekliais, išsamiais, neprieštaringais ir vienas kitą papildančiais liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės sutampa ir su F. Rušinskytės tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, todėl skundo argumentas, jog pareigūnų parodymai ir jų nurodytos įvykio aplinkybės neišsamūs, atmestinas kaip nepagrįstas byloje esančiais duomenimis.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog I. Z. padarytas administracinės teisės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį, todėl nėra teisinio pagrindo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį.

Taip pat vertintina, kad apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo S. K. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad S. K. yra I. Z. draugas ir laikytinas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu, siekiančiu padėti draugui I. Z. išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Nors skundu teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė iškelti S. K. administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² straipsnį už tai, kad melagingai liudijo, tačiau apygardos teismas daro išvadą, kad remiantis bylos duomenimis nustačius, jog I. Z., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o liudytojui nurodžius, kad I. Z. įvažiavo į griovį dar 22 val. o ne 2 val. nakties, būdamas blaivus, ir tik įvažiavęs griovį gėrė alkoholį, pagrįstai nutarta S. K. iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² straipsnį.

Apylinkės teismas taip pat nutarė, kad pažeidėjui skirtina ir ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad konfiskuota transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso E. Z.. Nors atsiliepimu į skundą prašoma nekonfiskuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančio E. Z., apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju materialinės ir procesinės teisės pažeidimų nepadaryta.

ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai, jei perleisdamas daiktą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; daiktas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, būtina ne tik išsiaiškinti nuosavybės panaudojimo darant administracinės teisės pažeidimą aplinkybes, ar automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą. Būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Apygardos teismas įvertinęs bylos duomenis vertina, kad realus konfiskuoto automobilio valdytojas ir naudotojas yra pats I. Z.. Atkreiptinas dėmesys, kad I. Z., vairuodamas tą patį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 14 d. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (b. l. 9). Šie duomenys sudaro pagrindą manyti, kad realus automobilio valdytojas ir naudotojas yra jis pats, ir toliau naudodamasis šia transporto priemone daro administracinės teisės pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad, apylinkės teismas pagrįstai taikė transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Plungės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.