Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokatui V. S., atsakovei L. R., viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus ieškovės V. J. ieškinio pareiškimą atsakovei L. R. dėl skolos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė pateikė 1998-02-20 raštelį, kuriame nurodoma, kad L. R. skolinga 994 Lt. 2012-01-27 pretenziją L. R., kurioje nurodoma skolą sumokėti iki 2012-02-08 ( 5 b.l.). Duomenų apie pretenzijos siuntimą ir įteikimą byloje nepateikta. 2012-08-01 Akmenės rajono Papilės seniūnijos rašte nurodoma, kad Papilės seniūnijoje saugomų namų ūkių knygų duomenimis L. R. laikotarpyje nuo 1992-1999 m. gyveno (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.( 42,43 b.l.).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Niekada nesiskolino pinigų. Raštelyje nenurodytas jos vardas, asmens duomenys, nenurodyta kada turi gražinti skolą. Jokių pretenzijų dėl skolos gražinimo per 14 metų nėra gavusi. (29 b.l.). Teismo posėdžio metu neneigė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad seniai ten nebegyvena. Pateikė Mažeikių rajono mero 2001-02-23 Potvarkį Nr. 116, kuriame nurodyta, kad L. R. yra paskirta nepilnamečio globėja, jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (47 b.l.). Pateikė duomenis, pažymą, kad 2003-12-11 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (48 b.l.).

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, (toliau CPK) 12, 178 straipsniai)).

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Bylos duomenimis skolos raštelis surašytas 1998-02-20, tai yra dar galiojant 1964 metų civilinio kodekso nuostatoms, iki naujojo 2000 metų CK įsigaliojimo ( CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Iš esmės tos pačios nuostatos buvo numatytos ir 1964 m. CK 291 straipsnio 1 dalyje. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Šio straipsnio 1 dalis irgi numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. LR CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija penkis šimtus litų.

Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai. Pagal formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Konkrečiu atveju ieškovė nurodė paskolinusi atsakovei pinigus, atsakovė nurodė, kad pinigų iš ieškovės nesiskolino. Ieškovė pateikė 1998-02-20 raštelį, kuriame nurodoma, kad L. R. skolinga 994 Lt. Nurodė, kad atsakovei paskolino pinigus savo namuose, dėl pinigų gražinimo termino nenumatė. Ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovė žadėjo sumokėti pinigus po metų. Atsakovė neneigė, kad savo ranka surašė raštą. Nurodė, kad asmuo jai pristatydavo prekes, ji konkrečiai sumai surašydavo raštelius. Prekes veždavo parduoti į Rusiją, grįžusi atiduodavo pinigus. Nežino iš kur ieškovė gavo raštelį. Pas ją namuose nėra buvusi.

Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, skolos raštelyje nurodytam pinigų perdavimo faktui. Byloje ieškovės pateiktame raštelyje nėra užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Raštelyje nefiksuojami duomenys, kad ieškovė perdavė, o atsakovė pinigus gavo. Skolos raštelyje nurodyta formuluotė „skolinga“ skolos dalyko perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Taip pat nepatvirtina, kad būtent raštelio surašymo dieną, momentą pinigai galėjo būti paskolinti. Aiškinantis teisme aplinkybes dėl šalių ketinimų, tikrosios valios, skolos raštelio surašymo aplinkybių, ieškovė nurodė tik tai, kad ji paskolino pinigus savo namuose. Nenurodė konkrečių aplinkybių kodėl buvo skolinta būtent 994 Lt suma, paaiškino, kad neatsimena kas buvo prieš keturiolika metų. Nors ieškovė nurodė, kad ji ir jos vyras skolino pinigus, skolos raštelyje neįvardintas pinigų davėjas. Raštelyje nenurodytas skolos gražinimo terminas. Kaip minėta atsakovė iš esmės neigė skolinimosi faktą, o ieškovės paaiškinimai dėl skolos gražinimo termino nėra nuoseklūs. Raštelyje nenurodyti L. R. asmens duomenys. Kadangi atsakovė neneigia, kad raštelis rašytas jos ranka, dėl to ginčo nekyla.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ bei formuodamas teismų praktiką atskirose nutartyse dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atsakovė paaiškino, kad ji surašė skolos raštelį asmeniui iš kurio ėmė prekes, kurias veždavo parduoti į Rusiją, bet jos paaiškinimai nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Atsakovė nurodė negalinti pateikti įrodymų, kur gyvena konkretus asmuo, V., kuriam surašė raštelį. Atsakovės paaiškinimus, kad ji vykdavo į užsienį patvirtina pase esantys žymėjimai apie išvykimą 1998 m. (45-46). Nors kyla abejonių dėl skolinimosi, pinigų perdavimo, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus duomenis, sumą-994 Lt, kodėl būtent tokia suma, t.y 4 Lt, ne apvali suma, tačiau duomenų, kad buvo vykta į užsienį nepakanka, kad padaryti neabejotiną išvadą, kad atsakovė vyko su prekėmis, kad skolos raštelį dėl minėtos sumos surašė būtent dėl pasiimtų prekių. Taip pat teismo vertinimu dėl nurodytų ieškovės aplinkybių, sutarties turinio, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad padaryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė paskolino ir perdavė atsakovei minėtus pinigus.

Vertinant byloje esančius įrodymus atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė dėl skolos gražinimo ir be nurodytų aplinkybių, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. (29 b.l.).

Ieškovė nurodė ieškojusi atsakovės, sužinojusi, kad ji gyvena pas savo motiną, buvo nuvykusi pas atsakovę tačiau su ja nepasikalbėjo. Byloje dėl šių aplinkybių nepateikta jokių duomenų. Ieškovė pateikė 2012-01-27 pretenziją adresuotą L. R., adresu (duomenys neskelbtini). Kurioje nurodoma apie skolinimąsi vienerių metų laikotarpiui ir prašymą pervesti susidariusią skolą iki 2012-02-08 (5 b.l.). Byloje nepateikta duomenų apie pretenzijos išsiuntimą, jos įteikimą atsakovei. Atsakovė paaiškino, kad nurodytu adresu negyveno. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, matyti, kad atsakovė nuo 2003-03-03 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), ji 2001-02-23 paskirta globėja, gyvenamoji vieta nurodyta minėtu adresu ( 47, 48 b.l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolos raštelyje nenumatytas prievolės įvykdymo terminas. Ieškovė dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo pirmą kartą kreipėsi į teismą praėjus beveik keturiolikai metų. ( 36 b.l.) Ieškovė nepateikė rašytinių dokumentų, kad ji dėl kokių tai objektyvių priežasčių delsė ar negalėjo kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynybos.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Nustatytas terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ieškininės senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškovės aiškinimu jai teisė į pažeistos teisės gynybą dėl negrąžintos skolos atsirado praėjus metams po 1998-02-20 sutarties sudarymo, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo ilgą laiką. Nors kaip minėta ieškovės paaiškinimai dėl sutarties termino nebuvo nuoseklūs. Tiek atsižvelgiant į 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, tiek į 2000 m. CK 1. 125 str. 1 d. nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą, yra pagrindo išvadai, kad ieškinio senatis suėjusi. Konkrečios byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškinio senaties yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Kaip minėta, šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų. Teismui įvertinus byloje esančių įrodymų visumą yra pagrindo labiau tikėti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nei ieškovės. Įvertinus šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, į nurodytas aplinkybes, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į atsakovę dėl skolos, ištyrus visumą byloje esančių įrodymų, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais daro išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami neabejotinai išvadai padaryti apie tai, kad ji skolino nurodytomis aplinkybėmis ir laiku konkrečią pinigų sumą atsakovei. Taigi ieškovei neįvykdžius jai tenkančios atitinkamų faktinių bylos aplinkybių įrodymo pareigos, teismui yra pagrindo ieškovės nurodytas aplinkybes pripažinti neįrodytomis ir neegzistuojančiomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl skolos netenkintinas, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų taip pat nepagrįstas ir negali būti tenkintas.

Vadovaujantis CPK 98 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Byloje pateikti duomenys dėl ieškovės turėtų 181,50 Lt (6 b.l.) ir 300 Lt ( 44 b.l) atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas ieškovės turėtos išlaidos neatlygintinos.

Vadovaujantis CPK 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p. bei 93 str. 1 d.,2d. ieškovės turėtos išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio 28 Lt ( 8 b.l. ) ir 22,40 (b.l. 23) iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis iš ieškovės priteistini 13,20 pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 str., 6.37 str., 6.53 str., 6.189 str., 6.192 str., 6.193 str., 6.205 str., 6.213 str., 6.870 str. 1 d., 1. 125 str. 1d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1d., 2 d., 96 str., 98 str., 185 str., 265 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio pareiškimą atsakovei L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl 994 Lt skolos, 5% metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)13,20 Lt (trylika litų 20 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.