- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- AN2-79-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01376-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- V. M.
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
- Kategorijos
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. atstovo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-20 nutarimo, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė nuobauda – 700 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius, atlikęs tyrimą bei nustatęs, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas V. M. muitiniam įforminimui pateikė importo deklaracijas, kuriose nurodyti deklaruojamų importuojamų transporto priemonių faktiniai duomenys neatitinka deklaracijose pateiktų duomenų, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemokos, V. M. surašė administracinio nusižengimo protokolus: 2018-10-18 Nr. MD-LM00-ANR_P-1582-2018/1(LM06)-1091 (lengvasis automobilis „Audi A“) (ROIK: 18093335471); Nr. MD-LM00-ANR_P-1584-2018/1(LM06)-1087 (lengvasis automobilis „Buick Encore“) (ROIK: 18093337162); Nr. MD-LM00-ANR_P-1587-2018/1(LM06)-1090 (lengvasis automobilis „Volkswagen GTI“) (ROIK: 18093337832); Nr. MD-LM00-ANR_P-1585-2018/1(LM06)-1089 (lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“) (ROIK: 18093337428); Nr. MD-LM00-ANR_P-1583-2018/1(LM06)-1086 (lengvasis automobilis „Mercedes E55 AMG“) (ROIK: 18093335273); Nr. MD-LM00-ANR_P-1586-2018/1(LM06)-1088 (lengvasis automobilis „Mercedes SL450“) (ROIK: 18093338673); 2018-10-23 Nr. MD-LM00-ANR_P-1621-2018/1(LM06)-1118 (lengvasis automobilis „Buick Encore“) (ROIK: 18093555441); Nr. MD-LM00-ANR_P-1623-2018/1(LM06)-1119 (lengvasis automobilis „Mercedes GLK350) (ROIK: 18093558502); MD-LM00-ANR_P-1622-2018/1(LM06)-1117 (lengvasis automobilis „Chrysler Town Country“) (ROIK: 18093556001); Nr. MD-LM00-ANR_P-1620-2018/1(LM06)-1116 (lengvasis automobilis „Crysler Pacifica“) (ROIK: 18093553859).
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, sujungę administracinius nusižengimus į vieną bylą bei išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018-12-20 nutarimu:
2.1. V. M. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:
2.1.1. ANK 212 straipsnio 4 dalyje (2018-05-02 18.14 val., veika (ROK: 18093335471)), ir pritaikę Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) Eur baudą;
2.1.2. ANK 212 straipsnio 5 dalyje (2018-04-09 15.25 val., veika (ROK: 18093337428)ę ir pritaikę ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) Eur baudą;
2.1.3. ANK 212 straipsnio 5 dalyje (2018-05-10 20.18 val., (ROK: 18093337162)ę ir pritaikę ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) Eur baudą;
2.1.4. ANK 212 straipsnio 5 dalyje (2018-08-07 00.00 val., (ROK: 18093555441)ę ir pritaikę ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) Eur baudą;
2.1.5. ANK 212 straipsnio 5 dalyje (2018-08-07 00.00 val., (ROK: 18093558502)ę ir pritaikę ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) Eur baudą;
2.1.6. ANK 212 straipsnio 5 dalyje (2018-08-13 16.29 val., (ROIK: 18093553859), ir pritaikę ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) Eur baudą;
2.1.7. ANK 212 straipsnio 5 dalyje (2018-09-07 13.12 val., veika (ROIK: 18093338673), ir pritaikę ANK 34 straipsnio 5 dalį, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) Eur baudą;
2.2. Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu paskirtas nuobaudas teismas subendrino sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) Eur dydžio baudą.
2.3. Teismas pagal administracinių nusižengimų protokoluose Nr. MD-LM00-ANR_P-1587-2018/1(LM06)-1090 (lengvasis automobilis „Volkswagen GTI“) (ROIK: 18093337832); Nr. MD-LM00-ANR_P-1583-2018/1(LM06)-1086 (lengvasis automobilis „Mercedes E55 AMG“) (ROIK: 18093335273) ir MD-LM00-ANR_P-1622-2018/1(LM06)-1117 (lengvasis automobilis „Chrysler Town Country“) (ROIK: 18093556001) užfiksuotas veikas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
3. Apeliaciniu skundu V. M. atstovas advokatas M. Repšas su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-20 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir dėl V. M. administracinę teiseną nutraukti nesant veikoje nusižengimų, numatytų ANK 212 straipsnio 4 ir 5 dalyse, sudėties. Nesutikimas su skundžiamu nutarimu yra grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-10 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-557/2018. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnio 4 ir 5 dalis, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Skunde teigiama, jog V. M. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 212 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą, nes jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuojamų administracinių nusižengimų požymių. V. M. pirminėse deklaracijose nurodė deklaruotinos prekės vertę remdamasis nepriklausomo turto vertintojo sudarytomis transporto priemonių vertinimo ataskaitomis. Jokios informacijos nuo muitinės jis nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta verte, taigi V. M. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra kaltas ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus, yra nepagrįsta;
3.2. Bylos nagrinėjimo metu V. M. davė nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad klaidos teikiant deklaracijas įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl nepriklausomos turto vertintojos UAB „Pajūrio Autorika“ pateiktų turto vertinimo ataskaitų. Teigė, kad pats, kaip muitinės tarpininko atstovas, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi specialistų, kurie turi kvalifikaciją, patvirtintais duomenimis. Taigi nagrinėjamu atveju jis rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita, ją kvestionuoti, būdamas įsitikinęs, kad turto vertintojas turi reikiamą kvalifikaciją, neturėjo pagrindo. Šis V. M. aiškinimas byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas;
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliaciniame skunde nesutikimas su skundžiamu nutarimu yra grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-10 nutarimu. Apygardos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja ne apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, papildomai pastebėtina tai, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtose analogiškose bylose praktika yra susiformavusi, žr. pvz., 2018-11-05 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-319-361/2018, 2018-11-23 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-342-462/2018, 2018-06-13 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-606/2018, 2018-02-20 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-462/2018, ir kt. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, jog dėl Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo, priimto analogiškoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-319-361/2018, buvo pateiktas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-01-10 nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. ATIK-6/2019, administracinio nusižengimo bylą atnaujinti atsisakė, vadinasi, kasacinis teismas neįžvelgė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
8. V. M. nubaustas už ANK 212 straipsnio 4 ir 5 dalyse (teisės akto redakcija, galiojusi administracinių nusižengimų padarymo metu) numatytų administracinių nusižengimų padarymą. ANK 212 straipsnyje numatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. To paties straipsnio 5 dalis numato atsakomybę asmeniui, pakartotinai padariusiam ANK 212 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. M. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuojamų administracinių nusižengimų požymių. aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
10. Nors V. M. sąmoningai nepasirinko priešingo teisei veikimo būdo, tačiau nepatikrinęs deklaruotinų importuojamų automobilių bei pateikdamas deklaracijose duomenis, neatitinkančius faktinių duomenų, V. M. neveikė taip apdairiai ir rūpestingai, kaip tokioje situacijoje turėtų veikti Lietuvos Respublikos muitinei duomenis pateikiantis muitinės deklarantas. Nors V. M. nurodo, jog jis negali kvestionuoti nepriklausomų turto vertintojų pateikiamų turto vertinimo ataskaitų, nes jis tam neturi specialių žinių, tačiau aukštesnysis teismas tik iš dalies sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Sutiktina, jog esant paslėptiems automobilio defektams, t. y. vizualiai nematomiems defektams, muitinės tarpininkas gali neturėti specialių žinių tokius defektus nustatyti. Tačiau nagrinėjamu atveju yra nustatyti šie importuojamų naudotų automobilių defektai: automobiliui „Audi A5“ – keleivio pagalvių sistema, saugos diržas (b. t. 1, b. l. 3), automobiliui „Buick Encore“ – dešinės pusės kelių oro pagalvė į turto vertinimo ataskaitą įtraukta du kartus (b. t. 1, b. l. 106), automobiliui „Volkswagen Passat“ – radiatoriaus grotelės (b. t. 2, b. l. 113), automobiliui „Buick Encore“ – priekinis dešinysis durų stiklas (b. t. 3, b. l. 70), automobiliui „Mercedes GLK350“ – ventiliatoriaus komplektas (b. t. 4, b. l. 4), automobiliui „Chrysler Pacifica“ – galinis dešinės pusės žibintas (b. t. 5, b. l. 46), automobiliui „Mercedes SL450“ – priekinis dešinės pusės saugos diržas (b. t. 5, b. l. 133). Pažymėtina tai, jog muitinės patikrinimo metu turto vertinimo ataskaitose nurodytos nesamos detalės buvo rastos automobiliuose, defektuotos detalės buvo be vizualiai matomų defektų, kaip neveikiančios nurodytos detalės muitinio patikrinimo metu veikė. Išmontuotos arba veikiančios importuojamų naudotų transporto priemonių sudėtinės dalys (kaip nagrinėjamu atveju nustatyta, V. M. deklaruotiems importuojamiems naudotiems automobiliams nustatyti defektai), nepriklausomo turto vertintojo įvertintos kaip remontuotinos ir dėl to patirtini tam tikri remonto kaštai, dėl to importuojamo naudoto automobilio vertė nepagrįstai sumažinama, aukštesniojo teismo vertinimu, muitinės tarpininkas, deklaruojantis importuojamą naudotą transporto priemonę, turi galimybę matyti, dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog V. M. negali kvestionuoti turto vertintojo pateiktos ataskaitos, atmestinas kaip nepagrįstas. Nepatikrinęs turto vertinimo ataskaitose pateikiamų duomenų faktinei importuojamų naudotų automobilių atitikčiai bei pateikdamas muitinei iš dalies tikrovės neatitinkančius duomenis, V. M. pasirinko priešingą teisei elgesį – neveikimą, t. y. duomenų turto vertinimo ataskaitoje atitikties nepatikrinimą faktiniams importuojamų naudotų automobilių duomenims, todėl V. M. pateikė klaidingus duomenis importo deklaracijose, tai padarė neatsargia kaltės forma, o aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, nešalina administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog priešingai, negu teigia V. M., jis nėra kaltas už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus, tačiau jo kaltė, kaip minėta, pasireiškia dėl turto vertinimo ataskaitoje pateiktų duomenų atitikties nepatikrinimo faktiniams importuojamų naudotų automobilių duomenims bei tokių duomenų pateikimo muitinei importuojamų naudotų automobilių deklaracijose.
11. Be to, apygardos teismas pažymi tai, jog iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. t. 5, b. l. 136–151) matyti, jog V. M. muitinės tarpininko veikla užsiima daugiau negu dvejus metus, todėl konstatuotina, jog jis yra profesionalus deklarantas, gebantis faktiškai deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, jam yra žinoma prekių deklaravimo tvarka bei jo, kaip deklaranto, teisės ir pareigos. Pažymėtina ta aplinkybė, jog V. M. už ANK 212 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą yra baustas daug kartų. Ne kartą administracinės nuobaudos skirtos analogiškomis aplinkybėmis, t. y. nepatikrinus nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje pateiktų duomenų atitikties importuojamų naudotų automobilių faktinei būklei, todėl jam yra žinoma, jog turto vertinimo ataskaitose dažnu atveju yra pateikiami faktinės situacijos neatitinkantys duomenys, tačiau deklarantas tokių duomenų atitikties faktinei padėčiai vis tiek nepatikrina, žinodama apie, pvz., dėl žmogiškos klaidos ar neatidumo galinčios įsivelti klaidos riziką, muitinės tarpininkas teikia deklaracijose duomenis jų nepatikrinęs, todėl V. M. kaip profesionaliam deklarantui, užsiimančiam šia veikla daugiau negu dvejus metus, kyla atsakomybė už klaidingų duomenų muitinei pateikimą.
12. Nagrinėjamu atveju visų importuotų naudotų automobilių turto vertinimo užsakovėmis buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių darbuotojas (b. t. 2, b. l. 15, 16) yra V. M.. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – Metodika) 34 punktu, vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus šios Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus. Metodikos 38 punktas numato, jog apžiūros aktą pasirašo apžiūrą atlikęs vertintojas ir apžiūroje dalyvavęs savininkas ir (arba) užsakovas arba jų įgalioti asmenys, išskyrus šios Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus. Pažymėtina tai, jog kai kuriais atvejais vertinant transporto priemones apžiūroje dalyvavo bei apžiūros aktą pasirašė pats V. M. (Transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktas Nr. 180510-209 (b. t. 1, b. l. 123–124), Transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktas Nr. 180409-202P (b. t. 2, b. l. 127), kitais atvejais vertinant transporto priemones apžiūroje dalyvavo bei apžiūros aktą pasirašė kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (V. Ž. arba V. S.). Įvertinęs šias faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad importuojamų naudotų automobilių visi turto vertinimo ataskaitoje nustatyti defektai buvo matomi bei nereikalaujantys specialiųjų žinių, apygardos teismas konstatuoja, jog turto vertinimo užsakovės (jų darbuotojai) turėjo galimybę matyti, kad turto vertinimo ataskaitose yra klaidų, bei vadovaudamosi Metodikos Vertinimo tvarkos V skyriumi, reglamentuojančiu vertinimo ataskaitų klaidų taisymą, turėjo galimybę kreiptis į turto vertinimo ataskaitą pateikusį turto vertintoją dėl turto vertinimo ataskaitoje pastebėtų klaidų ištaisymo, o ne tokiais klaidingais duomenimis remiantis pateikti importuojamų naudotų automobilių deklaracijas muitinei.
13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog Muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte aiškiai nurodyta, jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Būtent turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs automobilius, padarė išvadas, jog konkrečios apžiūrėtų ir įvertintų transporto priemonių detalės yra keistinos. Reikalavimas, kad būtent deklarantas nuspręstų, kokias dalis reikia keisti, o kokių ne, nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal bendruosius teisės principus negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip jau minėta, būtent turto vertinimo savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims yra numatyta pareiga dalyvauti atliekant vertinamo objekto apžiūrą, V. M. yra turto vertinimo užsakovų įgaliotas asmuo (darbuotojas), kai kuriais atvejais pats fiziškai dalyvavęs atliekant vertinamų automobilių apžiūrą, visi importuojamiems naudotiems automobiliams nustatyti defektai, neatitinkantys faktinių duomenų, nėra paslėpti ir yra vizualiai matomi, todėl jiems nustatyti nereikia specialiųjų žinių, todėl turto vertinimo užsakovo įgaliotas asmuo turėjo galimybę matyti turto vertinimo ataskaitoje pateiktas klaidas bei kreiptis į turto vertintoją dėl klaidų ištaisymo, tačiau tokius realybės neatitinkančius duomenis pateikė muitinei užpildydamas bei pasirašydamas deklaracijas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog nėra aiškiai reglamentuota deklaranto pareiga muitinei pateikti tikslius ir teisingus duomenis.
14. Europos Sąjungos Komisijos 2015-07-28 Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 2 antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.
15. Nagrinėjamu atveju V. M. nubaustas už tai, kad neteisingai užpildė deklaracijas, dėl neteisingai pateiktų duomenų atsirado muito ir PVM mokesčių nepriemokos. Pažymėtina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. MDAS pateikdamas importo deklaraciją deklarantas tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, o neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos.
16. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 1 antraštinės dalies 2 skyriaus „Su muitų teisės aktais susijusios asmenų teisės ir pareigos“ 1 skirsnio „Informacijos teikimas“ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalis numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, konstatuotina, kad V. M. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis duomenis apie prekių vertes deklaracijose nurodė remdamasis klaidingomis turto vertinimo ataskaitomis, kurių teisingumą, kaip jau minėta anksčiau, jis turėjo galimybę patikrinti, negali panaikinti jo, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės.
17. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog V. M. veikoje yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuotų ANK 212 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymiai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai pagrįstai pripažino V. M. padarius minėtus administracinius nusižengimus.
19. Parinkdamas skirtinos baudos dydį administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog V. M. pripažino padaręs nusižengimus, šią aplinkybę pripažino V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, jog V. M. dirba muitinės deklarantu, jo gaunamas darbo užmokestis yra svyruojantis, šeima augina mažamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankui, žmonai esant motinystės atostogose jis vienas išlaiko artimuosius. Teismas įvertino ir V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju už padarytus administracinius nusižengimus net ir paskyrus minimalias baudas (ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta minimali bauda – 1 400 Eur, 5 dalyje – 1 500 Eur), jos būtų neproporcingos padarytų nusižengimų pavojingumui, būtų per griežtos ir neteisingos nuobaudos, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
20. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas administracinius nusižengimus padariusiam V. M. už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 100 Eur dydžio baudą, už šešis administracinius nusižengimus (2018-04-09, 2018-05-10, 2018-08-07, 2018-08-07, 2018-08-13 ir 2018-09-07), numatytus ANK 212 straipsnio 5 dalyje, paskyrė už kiekvieną administracinį nužengimą po 100 Eur. Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrino sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę nuobaudą – 700 Eur baudą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo paskirtų administracinių nuobaudų dydžiai V. M. parinkti tinkamai, sutiktina, jog būtent tokie baudų dydžiai atitinka administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, yra proporcingi bei pagrįsti.
21. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius ANK 212 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, bei už padarytus nusižengimus paskyrė tinkamo dydžio administracines nuobaudas, subendrinta administracinė nuobauda V. M. paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama įgyvendinant administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ir V. M. atstovo advokato Mindaugo Repšo apeliacinis skundas netenkintinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-20 nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. atstovo Mindaugo Repšo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.