Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Leonarda Gureviciene Baudžiamoji byla Nr. 1A –887/2008

Teiseja Dainora Kornelija Maceviciene Procesinio sprendimo kategorija

1.1.5.1.1.,2.1.7.4.,2.9.

2008 m. spalio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. L. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteistas laisves apribojimu 1 (vieneriems) metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nukentejusiesiems nusikaltimu padaryta žala, pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš A. L. turtines ir neturtines žalos atlyginimui priteista: M. M. 1046 Lt (vienas tukstantis keturiasdešimt šeši litai), C. M. 546 Lt (penki šimtai keturiasdešimt šeši litai).

Aprašomoji dalis

nustate:

A. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkricio 28 d. apie 17.30-18.00 val. Architektu g. 86-1, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, papurške i akis duju nukentejusiems C. M. ir M. M., padarydamas jiems nežymius sveikatos sutrikdymus. C. M. nustatytas pirmojo laipsnio cheminis abieju akiu jungines uždegimas, padarytas paveikus chemine deginanciu savybiu turincia medžiaga. M. M. padarytas abieju ragenu ir junginiu pirmojo laipsnio cheminis nudegimas.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis del jo asmenybes vertinimo ir paskirtos bausmes. Teismas, apibudindamas jo asmenybe, nurode faktiniu aplinkybiu neatitinkancias išvadas, kad jis niekur nedirba ir paskyre jam netinkamus ipareigojimus, kuriu jis negali vykdyti. Apeliantas nurodo, kad jis 2007 m. rugpjucio 21 d. pagal VšI Vilniaus Jeruzales darbo rinkos mokymo centro Naujininku filialo mokymo sutarti Nr. 1S1K, kurio nuoraša pateikia su apeliaciniu skundu, nuosprendžio priemimo metu dirbo ir šiuo metu dirba UAB „E“ saugos darbuotoju. Teismas neatsižvelge i jo asmenybe apibudinancius duomenis, kad jis igijo specialybe, dirba, todel paskyre jam per griežta bausme.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. L. prašo apeliacini skunda tenkinti. Nukentejusiuju C. M. ir M. M. atstovai prašo nuteistojo A. L. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis A. L. negincija, kad asmeninio konflikto su C. M. ir M. M. metu panaudojo dujini balioneli, taciau tvirtina, kad dujinio balionelio panaudojimas susidariusioje situacijoje turi buti vertinamas kaip butinoji gintis.

Butinoji gintis yra aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kesinimosi darant žalos besikesinancio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei. Lietuvos Respublikos BK 28 str. nustatyta, kad butinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kesinimosi, ivertinus kesinimosi pobudi, pavojinguma bei padarytos žalos sunkuma.

Pirmosios instancijos teisme A. L. paaiškino, kad dujiniu balioneliu C. M. ir M. M. papurške del to, kad kilus konfliktui tarp M. M. ir T. M., i kuri isivele ir C. M., jis priejo arciau išsiaiškinti, taciau Mariana ir Ceslav jam liepe išeiti, o Ceslav dar pasake, kad tuoj pasiims peili. Išsigandes, jis paeme dujini balioneli ir juo papurške. Peilio, kuriuo grasino C. M., jis nemate, taciau mate, kaip jis kišo ranka i dešine kelniu kišene. Kadangi C. M. yra grybautojas ir žvejys, jis mane, kad šis gali tureti peili.

Kolegijos vertinimu, tokie apelianto veiksmai negali buti pateisinami teise i butinaja ginti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos suteikia teise asmeniui gintis nuo pavojingo kesinimosi, kuris turi buti realus ir akivaizdus. Nuteistojo pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai del dujinio balionelio panaudojimo akivaizdžiai parodo, kad C. M. veiksmai realiai nuteistojo ir jo šeimos nariu sveikatai ir gyvybei jokio pavojaus nekele, o jo versija yra aiškus bandymas sušvelninti savo padeti.

Iš paties nuteistojo parodymu matyti, kad visu pirma jis buvo paprašytas nesikišti i konflikta, C. M. rankose peilio nemate, o jo manymas, kad garbaus amžiaus C. M. (gim. 1932-06-26) gali realizuoti savo grasinimus ir pulti peiliu ji, dvidešimt penkeriu metu vyra, ar jo šeimos narius, t. y. savo anukus, marcia ar sunu, buvo pagristas tuo, kad pastarasis yra grybautojas ir žvejys, nors tuo metu C. M. nesiruoše žvejoti ar grybauti, o atejo aplankyti sergancio sunaus, ir taip nuteistaji išgasdino, kad dujiniu balioneliu jis papurške ne tik C. M., bet ir M. M., kuri jam jokios gresmes nekele. Kita vertus, nukentejusieji teisiamojo posedžio metu kategoriškai tvirtino, kad C. M. su savimi peilio neturejo, o nuteistojo iniciatyva teisiamojo posedžio metu apklaustu liudytoju, jo šeimos nariu, broliu Danel ir Mark bei motinos T. M. parodymai yra nenuoseklus, neobjektyvus ir prieštaringi.

Ivertinusi teisiamojo posedžio metu apklaustu nuteistojo, nukentejusiuju ir liudytoju parodymus ir rašytine bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad nuteistasis A. L. neturejo jokio pagrindo manyti, kad jo ar jo šeimos nariu atžvilgiu C. M. veiksmais yra prasidejes ar tiesiogiai gresia pavojingas kesinimasis. Todel pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad A. L. veiksmai nukentejusiuju M. M. ir C. M. atžvilgiu negali buti vertinami kaip butinoji gintis, ir vadovaujantis specialisto išvada Nr. Nr. G6339/07 (01) teisingai juos kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Skirdamas nuteistajam A. L. bausme, pirmosios instancijos teismas ivertino nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, jos padarymo aplinkybes, tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš senyvo amžiaus asmenis, atsižvelge i kaltinamojo asmenybe, kad jis praeityje yra teistas, keturis kartus gydytas Respublikineje Vilniaus psichiatrineje ligonineje, yra Vilniaus priklausomybes ligu centro ir Karoliniškiu poliklinikos Psichikos sveikatos centro iskaitoje (b.l. 60, 62, 64, 92-93), i tai, kad nera jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, ir paskyre jam pritaikyto straipsnio sankcijoje numatyta laisves apribojimo bausme, kuri, kolegijos vertinimu, savo rušimi ir dydžiu nera aiškiai per griežta.

Bylos medžiagoje nera dokumentu, kurie patvirtintu, kad A. L. turi darba ar legalu pragyvenimo šaltini, todel pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo asmenybe ir skirdamas bausme, pagristai atsižvelge i šia aplinkybe. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateike dokumentus, patvirtinancius, kad tiek pirmosios instancijos nuosprendžio priemimo metu, tiek ir šiuo metu jis dirbo ir dirba UAB „E“ apsaugos darbuotoju. Kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybems apylinkes teismas pagristai jam skyre ipareigojima dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kuri šiuo metu nuteistasis vykdo ir privales vykdyti likusi jam paskirtos bausmes laika, todel naikinti ši nuteistajam paskirta ipareigojima nera pagrindo.

Vertindamas irodymus del nukentejusiuju pareikštu civiliniu ieškiniu del jiems padarytos turtines ir neturtines žalos atlyginimo pagristumo ir dydžio, pirmosios instancijos teismas ivertino tai, kad nukentejusiems padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai, liekamuju reiškiniu nera bei atsižvelge i tai, kad A. L., elgdamasis neteisetu budu, veike tycia, pažeisdamas viena iš labiausiai ginamu vertybiu – žmogaus sveikata, bei i kaltininko turtine padeti, ir vadovaudamasis teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais, pagristai priteise po 46 Lt patirtai turtinei žalai, susijusiai su medicinine apžiura, ir 1000 Lt nukentejusiosios M. M. bei 500 Lt nukentejusiojo C. M. neturtinei žalai atlyginti.

Taciau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ipareigojima per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nusikaltimu padaryta žala, netinkamai taike Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p. Iš nuosprendžio rezoliucines dalies matyti, kad nukentejusiesiems nusikaltimu padarytos turtines ir neturtines žalos atlyginimui iš A. L. priteista: M. M. 1046 Lt (vienas tukstantis keturiasdešimt šeši litai) ir C. M. 546 Lt (penki šimtai keturiasdešimt šeši litai), t.y. bendrai nurodomas nukentejusiesiems priteistos turtines ir neturtines žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p., skirdamas ipareigojima atlyginti nusikalstama veika padaryta žala, turejo tiksliai nurodyti, kad A. L. ipareigojamas per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nukentejusiesiems padaryta turtine žala – po 46 Lt, kaip tai nustato baudžiamasis istatymas. Atsižvelgiant i tai, šioje dalyje Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 26 d. nuosprendis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p. pagrindu keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo. Kitoje dalyje nuosprendis paliekamas nepakeistas. Panaikinti nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

nuteistojo A. L. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 26 d. nuosprendi pakeisti:

Ipareigoti A. L. per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atlyginti nukentejusiesiems C. M. ir M. M. po 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.