- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-156-579/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pažeidėjas
- R. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarimo R. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 28 d., nuo 17.12 val. iki 17.24 val., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) miesto iki (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o netrukus po vairavimo, apie 17.30 val., policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti blaivumą, atsisakė tai padaryti alkoholio kiekio matuokliu bei duoti kraują ligoninėje, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą, įpareigojantį vairuotoją policijos pareigūno reikalavimu leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrintam, ar nėra neblaivus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde R. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kviesti liudytojus: V. S., R. B., S. J., J. S..
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę teikti įrodymus, taip pat įrodymų vertinimo taisykles ir bendrąją administracinės teisenos nuostatą objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė apelianto atstovo prašymą į posėdį kviesti liudytojus V. S., R. B., S. J. ir J. S., kurie inkriminuoto administracinio nusižengimo metu buvo kartu su R. M. ir gali objektyviai patvirtinti ar paneigti administraciniam nusižengimui ištirti reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu buvo grubiai pažeista ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostata.
2.2. Apelianto teigimu, skundžiamame nutarime nurodyti argumentai yra prieštaringi ir išdėstyti nesiremiant bylos medžiaga. Kyla pagrįstų abejonių, kokiu laiku ir iš kurios vietos liudytojas D. K. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, taip pat neaišku, kur tuomet buvo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiek laiko liudytojas šį automobilį stebėjo, ar galėtų jį atpažinti. Visų šių aplinkybių apylinkės teismas nenustatinėjo ir vadovavosi prielaidomis. Skunde pažymima, kad vairuotoju laikomas tik dalyvaujantis eisme asmuo, todėl negali būti taikomos tos pačios teisės ir pareigos asmeniui, kuris nedalyvauja eisme. Sutiktina, kad per protingą laiko tarpą nuo vairuotojo sustojimo jam gali būti keliami reikalavimai atlikti tam tikrus patikrinimus, tame tarpe ir pasitikrinti blaivumą, tačiau šie reikalavimai negali būti savitiksliai, o tik siekiant nustatyti vairuotojo būklę transporto priemonės vairavimo metu. Patikrinimo tikslas yra nustatyti vairuotojo blaivumą dalyvavimo eisme metu, o ne jo patikrinimo metu. Šiuo atveju R. M. atsisakė tikrintis blaivumą, nes alkoholį vartojo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios išėjęs atėjo prie savo automobilio ir jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad R. M. įvykio metu buvo ne (duomenys neskelbtini) pažymėto namo kiemo, tačiau (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur atvykęs į šventę, vartojo alkoholinius gėrimus. Nors D. K. teigė atpažįstantis apeliantą, kaip asmenį, vairavusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau toks atpažinimas negali būti laikomas įrodymu, nes nenustatyta, ar D. K. turėjo objektyvią galimybę matyti minėtos transporto priemonės vairuotoją, be to, atpažinimas vykdytas nesilaikant ANK 593 straipsnio nuostatų. Todėl šiuo atveju nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. M. turėjo eismo dalyvio prievoles ir po to, kai atvyko į kavinę ir jau nebevairavo automobilio.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato viršininkas V. K. prašo R. M. skundo netenkinti ir palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai (tik tuomet byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka). Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Bendra taisyklė yra ta, jog tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantas norėtų, jog būtų apklausti keturi nauji liudytojai – V. S., R. B., S. J. ir J. S., kurių neapklausė pirmosios instancijos teismas ir kurie galėtų patvirtinti, jog inkriminuoto nusižengimo padarymo metu jis transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo, alkoholinius gėrimus vartojo tik kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kartu su minėtais asmenimis. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, todėl prašymas apklausti naujus liudytojus, kurie nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, nėra svari priežastis, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo aukščiau minėtos ANK nuostatos.
6. R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. gruodžio 28 d., nuo 17.12 val. iki 17.24 val., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir netrukus po vairavimo, apie 17.30 val., policijos pareigūnui pareikalavus, atsisakė tikrintis, ar nėra neblaivus, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei teigiama, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl padaryto nusižengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas pažeidėjo R. M. kaltę, vadovavosi administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 5-6), vyriausiojo patrulio J. V. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis (b. l. 8), D. K. paaiškinimu (b. l. 11-12), paties R. M. teisme duotais parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Esminių nepašalintų prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje nėra užfiksuota. Įvertinus visą bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir pagrįstai nubaudė R. M..
8. Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir Kelių eismo taisyklių 17 punktu, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju R. M. atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, taip pat atsisakė duoti kraują ligoninėje. Dėl šio fakto ginčo byloje nėra, tačiau apeliantas teigia, kad neprivalėjo vykdyti policijos pareigūno nurodymo, nes tuo metu automobilio nevairavo. Jis atvažiavo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), būdamas blaivus, kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus ir atėjęs prie savo automobilio buvo paprašytas pasitikrinti blaivumą, kai tam nebuvo jokio teisėto pagrindo. Šiems teiginiams apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
9. Surinkta bylos medžiaga liudija, kad pranešimas apie įtartinai važiuojančią transporto priemonę (nesaugiai vingiuojančią (manevruojančią) keliu) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gautas 2018 m. gruodžio 28 d., 17.12 val. (b. l. 9-10), ši informacija netrukus perduota patruliams J. V. ir T. P., kurie į nurodytą vietą atvyko apie 17.24 val. ir iš karto pastebėjo pranešėjo nurodytą automobilį, kurio viduje vairuotojo nebuvo. Pareigūnus pasitikęs pranešėjas D. K. paaiškino, kad vairuotojas ką tik išlipo iš automobilio ir svirduliuodamas pasišalino į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą. Pareigūnai apžiūrėjo nurodytą kiemą ir pagal sniege likusius pėdsakus nustatė, kad asmuo perlipo per tvorą į gretimos sodybos kiemą. Nuėjus apžiūrėti gretimo kiemo, jame, prie ūkinio pastato, buvo rastas R. M.. Patruliai aiškiai matė, jog R. M. yra neblaivus, tai nustatė iš jo nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos, iš burnos sklindančio stipraus alkoholio kvapo (b. l. 8). Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą metu skundo autorius pripažino, kad yra neblaivus, tačiau aiškino, kad automobilio iš viso nevairavo, į (duomenys neskelbtini) miestelį jį atvežė J. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, todėl tikrintis blaivumą nesutiko. Apie kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vykusią šventę ir ten vartotus alkoholinius gėrimus R. M. policijos pareigūnams neminėjo. Ši versija iškelta tik bylos teisminio nagrinėjimo metu.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme R. M. duoti parodymai skiriasi nuo jo pirminio paaiškinimo, duoto policijos pareigūnams, paprašius šį pasitikrinti blaivumą. Apylinkės teisme R. M. pripažino, kad į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atvyko vienas, t. y. pats vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo patrulio J. V. tarnybiniame pranešime nurodyta J. iš (duomenys neskelbtini) kaimo jo į įvykio vietą neatvežė. Į kavinėje vykusią šventę atvyko pavėlavęs, jam iš karto buvo pasiūlyta išgerti alkoholinių gėrimų. Į kiemą (iš kavinės) išėjo maždaug po 10-15 min. nuo tada, kai sustojo ir palikęs transporto priemonę nuėjo į kavinę. R. M. taip pat pripažino pastebėjęs, kad jam, važiuojančiam link kavinės, iš paskos važiavo BMW markės automobilis, kuris, jam sustojus, taip pat sustojo maždaug 10-15 metrų atstumu nuo jo automobilio. BMW vairuotojo gerai nematė, tačiau, mano, jog tai buvo jam nepažįstamas asmuo. Nors apeliaciniame skunde R. M. nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad įvykio metu jis buvo ne (duomenys neskelbtini) pažymėto namo kiemo, tačiau (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai neturi reikšmės faktui, jog apeliantui pasitikrinti blaivumą buvo nurodyta netrukus po vairavimo, ką jis padaryti atsisakė.
11. Tai, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent skundo autorius, patvirtino jam iš paskos važiavęs D. K., kuris pažeidėjo nepažįsta ir neturi jokio suinteresuotumo R. M. pakenkti ar jį apkalbėti. Savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 11-12) D. K. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. važiavo keliu L.-S.-A. ir pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį, kuris be jokios priežasties išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Šiame automobilyje buvo tik vairuotojas, kuris jam pasirodė galimai neblaivus, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. „VW Passat“ vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo ir nuėjo į šio namo kiemą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir po kelių minučių atsivedė neblaivų asmenį. Jis pagal asmens vilkėtus drabužius ir bendrus veido bruožus atpažino, jog tai tas pats asmuo, kuris vairavo „VW Passat“ automobilį. R. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad jo atpažinimas buvo vykdytas nesilaikant ANK 593 straipsnio nuostatų, kurios įpareigoja mutatis mutandis vadovautis ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens parodymo atpažinti veiksmas analizuojamoje byloje nebuvo atliktas, kadangi D. K. visiškai neabejojo, jog policijos pareigūnų atvestas pasišalinęs nuo vairuotos transporto priemonės asmuo yra tas pats, kurį jis stebėjo vairuojantį transporto priemonę. Nors iš pradžių R. M. neigė vairavęs „VW Passat“ automobilį, tačiau teisme ir pats pripažino, kad vairuotojas buvo būtent jis, todėl parodymo atpažinti veiksmas būtų perteklinis, kadangi šiuo metu dėl to ginčo nėra. Nepagrįsti apelianto teiginiai ir dėl to, jog apylinkės teismas rėmėsi prielaidomis ir nesiaiškino, kokiu laiku D. K. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kur tuo metu buvo automobilis „VW Passat“, kiek laiko liudytojas šį automobilį stebėjo ir kt. Skundžiamame nutarime tiksliai išdėstyta, jog įtartinai važiuojantis automobilis D. K. buvo stebėtas nuo 17.12 val., kai jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, iki 17.24 val., kai automobilis buvo surastas policijos pareigūnų. Pareigūnai D. K. buvo informuoti, jog vairuotojas ką tik pasišalino iš transporto priemonės, kadangi buvo pasnigę ir sniege matėsi palikti pėdsakai, todėl pareigūnai jais sekė ir netrukus surado „VW Passat“ vairuotoją. 17.30 val. buvo užfiksuotas R. M. atsisakymas tikrinis blaivumą, vadinasi, nuo vairavimo pabaigos iki pareigūno nurodymo davimo buvo nepraėję nei dešimt minučių. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina R. M. teiginius apie apsvaigimą nuo alkoholio jau po vairavimo, t. y. užėjus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“.
12. Skundžiamame nutarime pagrįstai pažymėta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, todėl asmens nubaudimui pakanka nustatyti, kad jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Priežastys, dėl kurių vengiama pasitikrinti blaivumą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Todėl atmestini R. M. skundo teiginiai, kad jis pateikto reikalavimo metu nebuvo eismo dalyvis, o po jo dalyvavimo eisme jau buvo praėjęs protingas laiko tarpas, kai nėra tikslinga tikrinti asmens būklę, buvusią jo vairavimo metu. Šioje nutartyje aptarti duomenys patvirtina, kad nuo vairavimo pabaigos buvo praėjusios vos kelios minutės, nes policijos pareigūnai į gautą iškvietimą sureagavo itin operatyviai, taigi ir pareigūnų reikalavimas leistis skundo autoriui R. M. patikrinam, ar nėra neblaivus, buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas.
13. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje skundo autorius privalėjo nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ir tuomet, pradėjus administracinę teiseną, įrodinėti aplinkybę, kad alkoholinius gėrimus vartojo jau po transporto priemonės vairavimo, atvykęs į šventę. Būtent tokiu atveju būtų svarbi R. M. skunde nurodytų asmenų apklausa.
14. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, todėl pagrįstai skyrė baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įvertinus tai, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transporto eismo saugumu, kai transporto priemonę galimai vairavo apsvaigęs asmuo, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje apeliantas baustas administracine tvarka už dviračio vairavimą esant neblaiviam, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo autoriui skirta piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios savo dydžiais yra mažesnės nei sankcijos vidurkiai, proporcingumo principo nepažeidžia, jos skirtos laikantis ANK 34 straipsnio nuostatų, todėl jas keisti nėra pagrindo.
15. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nepažeisdamas ANK 567 straipsnio nuostatų, todėl R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.