- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-172/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kaltinamasis
- D. R.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios J. J. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria įtariamajai J. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamosios skundą,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. J. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 5 d. ir 129 str. 1 d., t. y. tuo, kad ji 2003 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną bei valandą, name, esančiame (duomenys neskelbtini), sukurstė D. R. prašydamas nužudyti jos vyrą A. J. ir už tai pažadėdama 15000 Lt atlygį, todėl D. R. 2003 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 10 val., statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam A. J. į galvos sritį ir tokiu būdu A. J. nužudė, nes dėl padarytų sužalojimų A. J. mirė.
Įtariamoji J. J. 2010 m. vasario 22 d. sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi jai paskirtas suėmimas trims mėnesiams, o vėlesne to paties teismo nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d.
Pratęsdamas įtariamosios J. J. suėmimo terminą, Šiaulių apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p. (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Įtariamoji J. J. skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teismas nesivadovavo BPK 121 str. nuostatomis, nes byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių teigti, jog ji padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą. J. J. ginčija kito įtariamojo D. R. parodymus ir teigia, kad pastarasis jokių pinigų už nusikaltimo įvykdymą negavo. Ji jokio nusikaltimo nepadarė, niekieno neprašė nužudyti jos vyrą, niekam nežadėjo mokėti ir nemokėjo jokių pinigų už pastarojo nužudymą. Kito kaltinamojo D. R. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Nors jos sūnus gyvena užsienyje, tačiau jos dukra gyvena Lietuvoje, ji (J. J.) turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl neketina bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Teismas pažeidė BPK 121 str. 4 d. reikalavimus, nes neatsižvelgė į jos amžių ir sveikatos būklę, jos turimą gyvenamąją vietą, nekilnojamąjį turtą, pastovias pajamas. Be to, ji ūkininkauja, anksčiau neteista, turi du vaikus.
Šios bylos apimtis nėra didelė – tiriama tik viena nusikalstama veika, įtarimai pareikšti dviems asmenims, proceso dalyvių ir liudytojų skaičius nėra didelis, nereikalinga atlikti jokių sudėtingų procesinių veiksmų. Dar neatliktas teismo medicinos tyrimas dėl A. J. palaikų negali būti pagrindu laikyti šią bylą sudėtinga ar didelės apimties ir juo remiantis pratęsti suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams. Įtariamoji mano, kad BPK 119 str. nurodyti tikslai gali būti pasiekti jai paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje įtariamosios J. J. gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Žemesnės instancijos teismas įtariamajai J. J. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, t. y. kad ji, būdama laisvėje ir suvokdama gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje yra faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamoji J. J. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra kito bylos kaltinamojo parodymai, iš dalies pačios įtariamosios parodymai, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų protokolai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, turintys reikšmės bylai tirti.
Suėmimas yra ne kriminalinė bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau griežčiausia kardomoji priemonė. Ji gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą dėl šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Šiaulių apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamosios J. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Kartu atkreipiamas įtariamosios J. J. dėmesys, jog šioje proceso stadijoje, nagrinėjant žemesnės instancijos teismo nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, įtariamosios skundo teiginiai apie byloje surinktų duomenų (kitų kaltinamųjų parodymų, specialistų išvadų, įvykio vietos apžiūros ir kitų bylos duomenų) patikimumą ir (ar) jų įrodomąją vertę, nėra vertinami. Tačiau faktinių duomenų buvimo apie padarytą nusikalstamą veiką konstatavimas yra kardomosios priemonės skyrimo pagrindas. Pagrįstas įsitikinimas apie tokių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, tačiau nesant duomenų apie asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, suėmimo skyrimo klausimas iš viso negali būti svarstomas. Visus įtariamosios skunde analizuojamus klausimus dėl jos kaltės, veikos pavojingumo ir bylos medžiagos įrodomosios vertės turės spręsti teisiamajame posėdyje teismas, kurio žiniai bus perduota baudžiamoji byla. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Todėl nenagrinėjamas įtariamosios skundo teiginys, kad BPK 119 str. numatyti tikslai bus pasiekti jai paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.
Griežčiausioji kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 str. 2 d. nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. J. J. įtariama padariusi labai sunkų nusikaltimą. Teismui pripažinus įtariamąją kalta, jai grėstų labai griežta – nuo penkerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Gresianti labai griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Skunde įtariamoji nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto, du vaikus, kurių vienas gyvena Lietuvoje, o kitas - užsienyje, neteista, ūkininkauja, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus įtariamosios J. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir realiai gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, aukščiau paminėtų aplinkybių nepakanka išvadai, kad įtariamoji nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Atkreipiamas įtariamosios dėmesys, jog kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė ir į kitas BPK 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Jis įvertino, jog suimtoji anksčiau neteista ir turi ryšių užsienyje.
Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apygardos teismo išvadą, kad paleista iš suėmimo J. J., siekdama išvengti atsakomybės bei labai griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Įtariamoji J. J. skunde teisingai nurodo, kad ji suėmime laikoma ilgiau nei šešis mėnesius. Tačiau priešingai nei mano įtariamoji, šioje byloje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagrįstai laikomas sudėtingu, nes joje tiriama labai sunki nusikalstama veika, atliktas sudėtingas bei reikalaujantis didelių sąnaudų DNR tyrimas. Po paskutiniojo įtariamajai J. J. paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo termino pratęsimo byloje atlikti procesiniai veiksmai su bylos liudytojais bei išspręsti kiti būtini klausimai dėl kito bylos įtariamojo D. R.. Byloje dėl objektyvių priežasčių dar nėra atliktas teismo medicinos tyrimas. Nors šiuo metu nėra duomenų apie BPK 127 str. 2 d. reikalavimų pažeidimus, tačiau atkreiptinas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro dėmesys, kad šioje byloje yra būtina suintensyvinti ikiteisminio tyrimo atlikimą.
Šioje proceso stadijoje skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti įtariamosios dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir jos termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n u taria:
įtariamosios J. J. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.