Šiaulių apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria S. G. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi S. G. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyta priverčiamosios medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nustatyta, kad S. G. 2021 m. birželio 26 d. apie 1.37 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, veikdamas kartu su A. G., kilusio žodinio konflikto metu tarp jo ir jo brolio V. G., pargriaudamas pastarąjį ant grindų, keliais spausdamas kaklo sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui ir artimam giminaičiui, tai yra, savo broliui V. G. fizinį skausmą.

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi S. G. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Konstatuota, kad S. G. netinkamai vykdo gydytojų nurodymus, savarankiškai nutraukia paskirtą gydymą, jo sveikatos būklė stabiliai blogėja, socialinis pavojingumas artimiesiems didėja, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jo stebėjimas ambulatorinėmis sąlygomis nekelia pavojaus visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. S. G., kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

4.1. Teigia, kad savarankiškai gydosi ir kada jam reikia, tada kreipiasi į šeimos gydytoją ar psichiatrus. Jo teigimu, gydymas yra veiksmingas, įsidarbino.

4.2. Nurodo, kad nesutaria su kaimynais, todėl jie be reikalo kviečia pareigūnus, kai išgirsta, jog jis pykstasi su sugyventine. Teigia, kad su kaimynais ir sugyventine susitaikė.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pagrįstai S. G. pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

6. Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

7. Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jo metu turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą, laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimą; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).

8. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. gegužės 6 d. S. G. ambulatorinį stebėjimą vykdo UAB (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu (2021 m. birželio 26 d.) S. G. sirgo lėtiniu psichikos sveikatos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu) ( 2021 m. lapkričio 15 d. – gruodžio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas). UAB (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išvadoje nurodoma, kad S. G. šiuo metu diagnozuojamas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Konsultacinės komisijos teigimu, šiuo metu neįmanoma užtikrinti S. G. stebėjimo ir gydymo ambulatorinėmis sąlygomis, todėl komisija rekomenduoja ambulatorinį stebėjimą pakeisti į stacionarinį stebėjimą. Šią išvadą motyvuoja tuo, kad S. G. vaistus vartoja savo nuožiūra, o ne pagal rekomendacijas, nuolat prašo raminančių vaistų. Komisija nurodo, kad prieš kiekvieną vizitą personalas su S. G. turi susisiekti po kelis kartus, nes jis vengia atvykti į psichikos sveikatos centrą, aiškina, dėl ko pas vieną ar kitą gydytoją atvykti nenori. Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo paskirtas vizitas pas gydytoją G. N., tačiau S. G. atvyko kviečiamas tik po motinos vizito. Taip pat teigiama, kad motina prašė S. G. siuntimo stacionariam gydymui, nes sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, motinai paskambinus, S. G. atsiliepė, necenzūriniais žodžiais išvadino įstaigos darbuotojus, pasakė, kad neatvyks ir nesigydys pas G. N.. S. G. pateikė savo įvykių versiją dėl lūžusios kojos, piktnaudžiavimo alkoholiu, išsakė interpretacijas dėl gydymo, tai yra, kokių vaistų norėtų, o kokių nevartos, o po valandos atvyko neblaivus – nustatytos 1,42 promilės. Atvykęs aiškino, kad bijojo, jog pradėjus vartoti sertraliną, bus pakilumas, todėl jo nevartoja; kad kvetiapinas per stiprus, nervinasi, nesijaučia gerai; kad alkoholį vartojo, nes buvo pavargęs po malkų kapojimo.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta UAB (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išvada, taip pat ir teismo posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjamas UAB (duomenys neskelbtini) teikimas dėl S. G. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, apklausto gydytojo psichiatro G. N. duotais paaiškinimais, apie tai, kad kompetentinga gydymo įstaiga neturi realių galimybių tinkamai vykdyti S. G. priverstinį ambulatorinį stebėjimą bei gydymą, kadangi jis ignoruoja paskirtą gydymą, vengia atvykti į gydymo įstaigą, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gydytojais, vartoja alkoholį bei toliau galimai smurtauja prieš šeimos narius, pagrįstai sprendė, jog byloje duomenų apie esminį S. G. psichikos sveikatos būklės teigiamą pokytį bei žymų jo socialinio pavojingumo sumažėjimą ar išnykimą nėra. Priešingai, gydytojas psichiatras patvirtino, kad S. G. tik po priminimų, paraginimų, paieškos per artimuosius apsilanko pas gydytojus, kritikuoja gydymą ir medikamentų nevartoja, vartoja alkoholį bei mano, jog tai dera su gydymu. Gydymo įstaigos pateikti duomenys ir paties S. G. parodymai patvirtina, kad S. G. artimieji, kaimynai skundžiasi dėl jo neprognozuojamo, konfliktiško elgesio ir alkoholio vartojimo, o dėl jo konflikto su sugyventine yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai, jog S. G. kritiškai vertina paskirtą gydymą, pats priima sprendimus dėl savo gydymo, patvirtina jo paties teikimo nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad alkoholis dera su vaistais, pats nusprendė gydytis stacionare, tačiau vietoje 21 dienų rekomenduojamo gydymo, gydėsi tik 10 dienų. Gydytojas psichiatras patvirtino, jog vartojant paskirtą gydymą, S. G. psichikos sveikatos būklė galėtų būtų stabili, kontroliuojama, tačiau S. G. gydymo nepriima, išsako reikalavimus vien tik dėl raminamųjų vaistų skyrimo, kuriuos vartoja kartu su alkoholiu, todėl jo sveikatos būklė stabiliai blogėja ir socialinis pavojingumas didėja. Gydytojas psichiatras taip pat patvirtino, kad psichikos sveikatos centras nebegali užtikrinti, jog nuo S. G. elgesio nenukentėtų jis pats ar jo artimieji.

10. Nors S. G. skunde teigiama, jog jo sveikatos būklė yra gera, jis įsidarbino ir susitaikė su sugyventine bei kaimynais, tačiau pažymima, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi, byloje nėra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje bei gydytojo psichiatro nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. G. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kadangi ambulatorinis gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis S. G. nebėra efektyvus, jo būklė blogėja ir socialinis pavojingumas didėja. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog S. G. taikytas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis turi būti pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, siekiant jo būklės stabilizavimo bei pagerėjimo.

11. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą BPK 405 straipsnyje, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.