- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2-1710-475/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09698-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
- 2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės A. S. (toliau – atsakovė) 742,69 Eur skolos, 12,39 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog:
1.1. Atsakovė nėra pasirašiusi su ieškove šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties. Tokiu atveju, kai su patalpų savininkais individuali rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, 5 punktą.
1.2. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. gavo prašymą iš atsakovės nutraukti šilumos tiekimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini).
1.3. Ieškovė nurodo, kad praktikoje objekto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (toliau – CŠT) procesas vyksta taip: ieškovei gavus vartotojo prašymą atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (CŠT), patikrinama ar tam nėra kliūčių, suderinamas laikas su vartotoju, po kurio seka patikimas demontavimas nuo CŠT. Demontavimo nuo CŠT pagrindas – vartotojo pateiktas prašymas. Vartotojo atjungimo nuo CŠT projektas nėra ruošiamas (duomenys neskelbtini). Demontavimas nuo CŠT vyksta be jokių papildomų procedūrų, dokumentacijos rengimo. Surašomas atjungimo aktas ir taip šilumos tiekimas sustabdomas. Ieškovės AB „Kauno energija” darbuotojai turi prieigą prie Kauno termofikacinių tinklų žemėlapio (Geografinė Informacinė Sistema). Būtent pagal šį žemėlapį Tinklų valdymo skyriaus darbuotojai nustato, kurioje vietoje trasa turi būti atpjauta. Žemėlapyje matomi visi Kauno miesto bei rajonų objektai ir tikslus termofikacinių trasų išdėstymas. Šia sistema buvo remtasi, sprendžiant (duomenys neskelbtini) atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo klausimą (e. b. l. 116).
1.4. Nagrinėjamu atveju, šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis gali būti laikoma nutraukta tik įgyvendinus šias abi sąlygas: 1. Pastato įvadinis šilumos apskaitos prietaisas privalo būti išmontuotas; 2. Pastato šilumos punkto įrenginiai turi būti patikimai atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. 2022 m. birželio 22 d. buvo išmontuotas Pastato įvadinis šilumos apskaitos prietaisas (t. y. įvykdyta pirmoji sąlyga), tačiau pastato savininkė nesutiko leisti bendrovės atstovams atlikti pastato šilumos punkto įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, todėl šilumos-energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis nėra laikoma nutraukta. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. gruodžio 13 d. raštais kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti nurodytu laiku ieškovės darbuotojams demontuoti pastato teritorijoje esančią šilumos tiekimo trasą, tačiau atsakovė į šiuos raštus nesureagavo. Kadangi iki šiol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Patalpų šildymo būdas yra nurodytas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“, o patalpų atjungimo procedūra nėra įvykdyta, šilumos tiekėjas neturi jokio juridinio pagrindo neskaičiuoti mokesčių. 2022 m. gegužės 3 d. buvo įrengtas naujas šilumos apskaitos prietaisas, o iki tol ieškovė atliko priskaitymus už šildymą be šilumos apskaitos prietaiso, pagal normą (žr. pridedamą lentelę (duomenys neskelbtini) priskaitymai nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. balandžio).
I. Atsakovės atsikirtimai
1. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, procesiniuose dokumentuose prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad:
2.1. Ieškovė atsakovei šilumos energijos neteikia nuo 2015 metų. (duomenys neskelbtini). Sutartis su šilumos tiekėja AB „Kauno energija“ nutraukta nebuvo, šilumos prietaisai buvo sumontuoti, tačiau šilumos energija naudojamasi nebuvo, todėl atsakovė mokėjo tik abonementinį šilumos punkto aptarnavimo mokestį.
2.2. 2021 m. birželio 14 d. ieškovės atstovas, aptarnaujantis ŠP (duomenys neskelbtini), Kaune, A. A. atvykęs patikrinti ŠP, primygtinai siūlė parašyti prašymą dėl atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo, nes objektas (duomenys neskelbtini), nenaudoja šilumos energijos jau eilę metų. Atsakovę ieškovės darbuotojas informavo, kad parašius prašymą atjungti namą nuo centrinio šildymo sistemos, bendrovės atstovai demontuos šilumos apskaitos prietaisą, nupjaus katilinėje vamzdžius, kuriais teka termofikacinis vanduo, uždėję akles jas užplombuos. Tuo atjungimas nuo centrinio šildymo sistemos bus užbaigtas ir tarpusavio teisės ir pareigos pasibaigs. Atsakovė parašė prašymą atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos.
2.3. 2021 m. birželio mėn. buvo surašytas šilumos prietaiso demontavimo aktas, kuris atsakovei nebuvo pateiktas. Atsakovė buvo informuota, kad sutartis dėl šilumos teikimo yra pasibaigusi.
2.4. 2021 m. rugsėjo mėnesį atsakovė ieškovės atstovų buvo informuota, kad dėl aplaidaus ieškovės darbuotojų darbo buvo netinkamai įvykdytas objekto (duomenys neskelbtini) atjungimas nuo centrinio šilumos sistemos. Ieškovės atstovai pirmiausiai turėjo atjungti vamzdyną iš centrinio šilumos punkto ir tik po to nuimti šilumos apskaitos prietaisą. Ieškovės atstovai ėmė reikalauti atsakovės sutikimo jai nuosavybės teise priklausančiame sklype atlikti kasimo darbus. Atsakovė sutikimo nedavė, nes sklypas apželdintas ir sutvarkytas.
2.5. Ieškovės atstovai netinkamai vykdė savo pareigas dėl objekto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos priimdami pareiškimą, neinformavo atsakovės, kad bus vykdomi kasimo darbai jos sklype, nuėmė ŠA prietaisą, nors turėjo pirmiausia atjungti nuo centrinio šilumos punkto.
2.6. Ieškovės atstovai pagrasino, kad jei atsakovė neduos sutikimo vykdyti kasimo darbus jai priklausančiame žemės sklype, skaičiuos mokesčius už šildymą. Atsakovė nurodė, kad jei atjungimo darbai nuo centrinio šildymo sistemos buvo atlikti netinkamai, tai gali atstatyti viską į buvusią padėtį – sumontuoti ŠA prietaisą atgal. Ieškovė ŠA prietaisą sumontavo tik 2022 m. gegužės 3 d.
2.7. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. buvo demontuotas vamzdynas, uždėtos aklės ir užplombuotas, šiluma nebuvo patiekta, todėl reikalavimas apmokėti už nepatiektą šilumą yra neteisėtas.
II. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
2. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išvadoje ir papildomoje išvadoje nurodo, kad vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento, kurį vartotojai, be kita ko, privalo pateikti šilumos tiekėjui. Šilumos vartotojas, norėdamas atjungti savo objektą nuo šilumos sistemos, privalo laikydamasis Statybos įstatymo reikalavimų atlikti reikalingus pakeitimus namo ar buto šildymo sistemoje, ir, gavęs nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti jį atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Tik tinkamai atlikus visus nurodytus veiksmus gali būti laikoma, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su šilumos tiekėju yra nutraukta ir šiluma nebetiekiama vartotojo objektui. Šilumos sektorių reguliuojantys teisės aktai nenumato termino, per kurį šilumos tiekėjas turi užtikrinti šilumos energijos apskaitos prietaiso remontą, keitimą, sumontavimą, jei atsiskaitomasis prietaisas neveikia yra demontuotas dėl tiekėjo kaltės ir (ar) neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkė. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie Centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų (e. b. l. 9). Šalys bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovė šilumos energijos atsakovei neteikė, tačiau atsakovei priklausančio namo šilumos punkto įrenginiai nebuvo atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, todėl ieškovė atsakovei skaičiuodavo abonementinį mokestį, kurį atsakovė apmokėdavo.
4. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. gavo prašymą iš atsakovės nutraukti šilumos tiekimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (e. b. l. 63). 2022 m. birželio 22 d. ieškovės darbuotojai išmontavo atsakovei priklausančio namo įvadinį šilumos apskaitos prietaisą (toliau – ŠAP). Tam, kad šilumos tiekimo sutartis su atsakove būtų nutraukta reikėjo ne tik išmontuoti ŠAP, bet ir atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo namo šilumos punkto įrenginius. Ieškovė 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. gruodžio 13 d. raštais kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti nurodytu laiku ieškovės darbuotojams demontuoti namo teritorijoje esančią šilumos tiekimo trasą, tačiau atsakovė tokio sutikimo nedavė, nes žemės sklypas sutvarkytas, suformuotas jo landšaftas (e. b. l. 64–65, 66–67). 2022 m. gegužės 3 d. atsakovei buvo įrengtas naujas šilumos apskaitos prietaisas, o iki tol ieškovė atliko priskaitymus už šildymą be šilumos apskaitos prietaiso, pagal normą nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. balandžio, kas sudaro 742,69 Eur sumą. Atsakovė šios sumos apmokėti nesutinka, nurodo, kad šilumos energija namui tiekiama nebuvo, o ŠAP išmontuotas ieškovės darbuotojams patarus ir jos tinkamai neinformavus, kad norint nutraukti šilumos tiekimo sutartį reikalinga atlikti kasimo darbus jos sklype.
5. Taigi tarp bylos šalių yra susiklostę energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje numatyta, kad, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį, energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
6. Rašytinė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau šiuo atveju sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, 5 punktą.
7. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovės nurodytų ginčo skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. balandžio šilumos energija faktiškai tiekiama nebuvo. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė atsakovei šilumos energijos neteikia nuo 2015 metų, tačiau namo šilumos įrenginiams esant prijungtiems prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, atsakovė mokėjo abonementinį mokestį ieškovei. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Taigi šalių sutarimu, ieškovė šilumos energijos neteikia, bet atsakovė moka abonementinį mokestį, nes jos namo šilumos įrenginiai yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Kadangi į bylą nėra pateiktas šalių rašytinis susitarimas dėl tokių sąlygų, vadinasi šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties standartines sąlygas (CK 1.71 straipsnis, 6.223 straipsnio 1 dalis).
8. 2021 m. birželio 22 d. išmontavus pastato įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, o 2022 m. gegužės 3 d. jį iš naujo įrengus, ieškovė atliko priskaitymus už šildymą laikotarpiu be šilumos apskaitos prietaiso, pagal normą vadovaujantis Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų, bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus metodikos 5 punkte nurodyta butui ar kitai patalpai priskirtino normatyvinio šilumos kiekio šildymui norma.
9. Atsakovė ieškovei 2021 m. birželio 14 d. pateikė prašymą nutraukti šilumos tiekimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini) Kaip nurodė, ieškovė, šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartis gali būti laikoma nutraukta tik įgyvendinus šias abi sąlygas: 1. Pastato įvadinis ŠAP privalo būti išmontuotas; 2. Pastato šilumos punkto įrenginiai turi būti patikimai atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Ieškovė taip pat paaiškino, kad praktikoje vartotojo atjungimo nuo CŠT projektas nėra ruošiamas, kadangi šilumos tiekimo tinklo trasa priklauso ne akcinei bendrovei „Kauno energija” (e. b. l. 138–139). Demontavimas nuo CŠT vyksta be jokių papildomų procedūrų, dokumentacijos rengimo. Surašomas atjungimo aktas ir taip šilumos tiekimas sustabdomas. Pagal Kauno termofikacinių tinklų žemėlapį ieškovės Tinklų valdymo skyriaus darbuotojai nustato, kurioje vietoje trasa turi būti atpjauta. Šiuo žemėlapiu buvo remtasi, sprendžiant (duomenys neskelbtini) atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo klausimą (e. b. l. 116).
10. Šiuo atveju vykdant atsakovės prašymą nutraukti šilumos tiekimo sutartį pirmiausiai buvo demontuotas ŠAP, antroji šilumos tiekimo sutarties sąlyga įvykdyta nebuvo, nes atsakovė nedavė sutikimo atlikti kasimo darbus, siekiant atjungti atsakovės namo šilumos punkto įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinkle, jos sklype.
11. Liudytojas, ieškovės darbuotojas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įprastai vykdant vartotojo atjungimą nuo centralizuotos šilumos sistemos, pirmiausiai demontuojami šilumos punkto įrenginiai, tada išmontuojamas ŠAP. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad šių įrenginių demontavimo sekos teisės aktai nenumato, tačiau teismo vertinimu yra logiška daryti išvadą, kad pirmiausiai turi būti demontuojami šilumos punkto įrenginiai nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo ir tik tada išmontuojamas ŠAP. ŠAP demontavę ieškovės darbuotojai šios sekos nesilaikė, atsakovės kaip vartotojos neinformavo, kad siekiant nutraukti sutartį reikės demontuoti atsakovei priklausančiame žemės sklype esančią šilumos tiekimo trasą. Ieškovės darbuotojai tinkamai nepatikrino ir neįsitikino ar nebus kliūčių atjungti vartotojos įrenginių nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo.
12. CK 6.387 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Taigi įstatymas numato pareigą ieškovei užtikrinti energijos vartojimo apskaitos techninę būklę ir saugų naudojimą, todėl ieškovė ŠAP demontuoti atsakovės prašymu galėjo tik po atsakovei priklausančio namo šilumos punkto įrenginių atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Pažymėtina, kad ieškovė po daugiau nei metų įrengė atsakovės name naują ŠAP. Byloje nėra pateikta duomenų, kodėl ieškovė, būdama atsakinga už ŠAP techninę būklę ir priežiūrą, taip ilgai delsė jį įrengti. Atsakovei negali kilti pareiga apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas už netiektą šilumą, pačiai ieškovei demontavus ŠAP, o paskui jį iš naujo įrengus. Kitoks susidariusios faktinės situacijos vertinimas teisiniu požiūriu neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, o įpareigojimas mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojama, neužtikrintų atsakovės, kaip vartotojos, teisėtų interesų apsaugos ir leistų nepagrįstai praturtėti ieškovei (šilumos tiekėjai), nes šilumos energija faktiškai nebuvo teikta.
13. Vadovaujantis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Taigi nors šiuo atveju atsakovė inicijavo šilumos tiekimo sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė, būdama savo srities profesionalė, tinkamai neįsitikino ar nebus kliūčių šilumos tiekimo sutarties nutraukimui, pažeisdama šilumos tinklų demontavimo eiliškumą demontavo ŠAP neatjungusi atsakovei priklausančio namo šilumos punkto įrenginių nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, o iš naujo ŠAP įmontavo tik daugiau nei po metų. Įvertinus nurodytas aplinkybes laikytina, kad šiuo atveju ieškovė prisidėjo prie netinkamos prievolės įvykdymo (šilumos tiekimo sutarties nutraukimo netinkamas organizavimas), todėl atsakovei šiuo atveju atsakomybė už šilumos tiekimo sutarties inicijavimą netaikytina.
14. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei šilumos energija faktiškai tiekiama nebuvo, šalys taip pat neginčija fakto, kad atsakovei priklausantys gyvenamojo namo šilumos punkto įrenginiai nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo atjungti nebuvo, taigi šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 742,69 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., tenkintinas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės 13,78 Eur abonementinį mokestį (1,06*13) (e. b. l. 14).
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
15. Atsižvelgiant tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo abonementinio mokesčio, ieškovei iš atsakovės priteistina 0,50 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. taikant 0,02 proc. delspinigių normą, (CK 6.71 straipsnis, įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis).
16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Remiantis šiomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (14,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
17. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju patenkinta 2 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 98 proc. (14,28*100/755,08).
18. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad šioje byloje patyrė iš viso 61,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 19 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir 5,94 Eur išlaidas už duomenų gavimą (NTR/GRT, testamentų registrą) (e. b. l. 5, 6, 7, 8, 11–12, 13, 16–21, 22). Ieškovės reikalavimai tenkinti 2 proc., todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 1,22 Eur (61,24*2/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1–2 dalys).
19. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad šioje byloje patyrė iš viso 953,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 83–85, 92–93, 95, 109–110, 111, 112, 117–118, 119, 120, 190, 188–189, 191). Įvertinus atmestus ieškinio reikalavimus (953,40*98/100), atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 934,33 Eur.
20. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš ieškovės priteistina 933,11 Eur (934,33-1,22) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,78 Eur (trylikos eurų 78 ct) skolą, 0,50 Eur (nulis eurų 50 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija, juridinio asmens kodas 235014830, 933,11 Eur (devynių šimtų trisdešimt trijų eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.