- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1460-287/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00598-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.2.1.5Suėmimo skyrimo sąlygos (BPK 122 str. 7, 8 d.)
- 2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme - 12 MGL (451,92 eurų) bauda, sumokant ją per 6 mėnesius,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. G. 2014 m. sausio 18 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo V. R. automobilį „R. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 724,05 eurų (2500 litų) vertės, su nukentėjusiuoju V. R. sudarė susitarimą dėl automobilio įsigijimo, ir 2014 m. sausio 18 d., (duomenys neskelbtini), surašydamas paprastąjį vekselį įsipareigojo nukentėjusiajam V. R., be sąlygų, 2014 m. sausio 30 d. sumokėti 724,05 eurų (2500 litų), nors iš anksto žinojo, kad susitarimo nevykdys. Pinigų iki numatytos dienos nesumokėjo. Automobilį 2014 m. sausio 18 d. pardavė kitam asmeniui, taip apgaule užvaldė svetimą – nukentėjusiajam V. R. priklausantį turtą, automobilį „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R. 724,05 eurų (2500 litų) dydžio turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Apklaustas įtariamuoju A. G. su pareikštu įtarimu sutiko, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 metais, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, lygtai skelbimų portale „Autogidas“, surado skelbimą, kad parduodamas automobilis „R. L.“, automobilis parduodamas Pakruojo mieste. Telefonu, kurio numerio nepamena, paskambino skelbime nurodytu numeriu, kurio taip pat nepamena, ir su asmeniu susitarė dėl automobilio pirkimo. Susitarė, kad automobilio atvyks apžiūrėti į Pakruojo miestą. Su pardavėju susitiko Pakruojo miesto autobusų stotyje, važiavo kartu su G. S., kurio paprašė palaikyti kompaniją. Susitikę su pardavėju, nuvažiavo kažkur į garažus, kur tiksliai tie garažai yra nepamena, jų net parodyti negalėtų. Garaže apžiūrėjo automobilį „R. L.“, su pardavėju susitarė dėl automobilio kainos, 2500 litų, tačiau tokios pinigų sumos neturėjo. Neketino automobilio pasilikti sau – jį ketino parduoti, o gautus pinigus pasilikti sau. Taip norėjo užsidirbti ir suprato, kad tokiu savo poelgiu daro nusikaltimą. Apie jo sugalvotą sukčiavimo planą G. S. nieko nežinojo. Tai buvo jo mintis, tokį pat nusikaltimą padarė, Anykščiuose, todėl jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su „R. L.“ pardavėju, kurio iki tol nepažinojo, susirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti pinigus, tačiau iki numatytos dienos, pinigų nesumokėjo, neketino jų sumokėti. Nupirktą automobilį tą pačią ar kitą dieną, dabar nepamena, pardavė kitam, nepažįstamam asmeniui, su kuriuo susirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Kiek gavo už automobilį – nepamena, bet pinigus išleido savo reikmėm. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiajam patirtą žalą atlygins. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., 152-153 b. l.).
Nukentėjusiojo V. R. parodymais, kad 2017 m. sausio 18 d. jam paskambino nepažįstami asmenys, teiravosi apie jo parduodamą automobilį. Tą pačią dieną, apie 12 valandą, nepažįstami asmenys atvyko į Pakruojo miestą. Jis su jais susitiko miesto autobusų stotyje. Asmenys buvo du. Su jais nuvyko į garažus, kur buvo automobilis. Apžiūrėję automobilį, asmenys nusprendė jį pirkti, todėl su jais surašė pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi už automobilį asmenys sumokėti 2500 litų neturėjo, juos žadėjo sumokėti po savaitės, todėl su jais surašė paprastąjį vekselį 2500 litų sumai. Pinigų jaunuoliai nesumokėjo. Tą patį vakarą jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris klausė ar jis pardavė automobilį. Vyriškis sakė, kad tą patį automobilį nupirko už 800 litų. Tuomet jis suprato, kad jis buvo apgautas. Vekselis buvo surašytas A. G. vardu. Jis, surašant vekselį, pateikė savo asmens dokumentą. Papildomos apklausos metu parodė, kad paprastąjį vekselį su A. G. surašė (duomenys neskelbtini) garaže. Vekselio surašymo metu dalyvavo du asmenys, iš kurių vieną galėtų atpažinti. Taip pat nurodė, kad iš nusikalstamos veikos padariusio asmens, pageidauja gauti pinigus, automobilio grąžinti jam nereikia. Taip pat nurodė, kad įtariamasis dalį patirtos turtinės žalos jam atlygino, o dėl likusios susitarė, kad bus atlyginta iki 2018 m. spalio 2 d. ( 1 t., 40, 45, 51-52, 54-55, 58-59, 65-66 b. l.).
Liudytojo R. T. parodymais, kad 2014 m. vasario 18 d., kartu su savo sūnumi R. T. nuvažiavo į Šiaulių miestą, į prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelę apžiūrėti automobilį „R. L.“. Automobilį įsigijo už 3000 litų, su pardavėju surašė pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilį savo vardu įregistravo sekančią dieną, Vilkaviškyje esančioje „Regitroje“. Apie parduodamą automobilį „R. L.“ sužinojo internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“. Apklaustas papildomai nurodė, kad įsigijęs automobilį juo naudojosi, iki kol nuvykęs į automobilio techninę apžiūrą sužinojo, kad jis yra išregistruotas, nes yra paieškomas. Automobilį prieš keletą metų surado policijos pareigūnai ir jį jam paliko naudotis. Automobilio išvaizda ir jo vertė yra pakitusi, jis stipriai aprūdijęs, jo vertė galėtų būti apie 300 eurų ( 1 t., 73-74, 78-79, 95-97 b. l.).
Liudytojo S. V. parodymais, kad 2014 metų žiemą, tiksliai mėnesio ir dienos nepamena, jis, Panevėžio mieste įsigijo automobilį „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio su juo susisiekė automobilio pardavėjas, nes jis buvo patalpinęs skelbimą internetinėje svetainėje, kad perka automobilius. Automobilį įsigijo už 300 eurų, su pardavėju sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Sekančią dieną, po automobilio įsigijimo, išsiaiškino, kad jo nupirktas automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu. Susisiekė su tikruoju automobilio savininku V. R., išsiaiškino visas aplinkybes, surašė su juo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jos neišsaugojo, pateikti negali. Papildomai apklaustas parodė, kad su tikruoju automobilio savininku nuvykę į policiją ir išsiaiškinę, kad teisiškai automobilis priklauso jam, su V. R. surašė pirkimo – pardavimo sutartį. Automobilio savo vardu neįregistravo, jis jam nepatiko, todėl po maždaug dviejų savaičių jį pardavė R. T. (1 t., 109-110, 115-117 b. l.).
Liudytojo R. T. parodymais, kad apie parduodamą automobilį „R. L.”, jis sužinojo iš internetinio puslapio „Autogidas“. Automobilio reikėjo jo tėvui R. T.. Su automobilio pardavėju susitiko Panevėžio mieste. Automobilį vairavo kitas asmuo, nes automobilio pardavėjas neturėjo teisių. Įregistruojant ir atliekant automobilio apžiūrą nekilo jokių įtarimų, kad automobilis gali būti įgytas sukčiavimo būdu. Automobilio pardavėjas pateikė visus reikiamus automobilio dokumentus. Automobilį pardavusio asmens vardo ir pavardės nepamena, bet jį atpažinti galėtų, o automobilį vairavusio asmens neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Tą pačią dieną, jo tėvas automobiliu parvažiavo į Šakius (1 t., 127-129 b. l.).
2014 m. sausio 18 d. paprastasis vekselis, kuriuo A. G. įsipareigojo V. R. iki 2014 m. sausio 30 sumokėti 724,05 eurų (2500 litų) (1 t., 34 b. l.).
2015 m. rugsėjo 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame pažymima, jog nukentėjusysis V. R. atpažįsta A. G., kaip asmenį kuris apgaulės būdu iš jo įgijo automobilį „R. L.“( 1 t., 41-44 b. l.).
2015 m. rugsėjo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame pažymima, jog nukentėjusysis V. R. atpažįsta G. S., kaip asmenį, kuris dalyvavo kartu su A. G. pasirašant paprastąjį vekselį ( 1 t., 47-50 b. l.).
2015 m. spalio 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad automobilio „R. L.“ išorinių sugadinimų nėra (1 t., 83-90 b. l.).
Automobilio „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad 2014 m. vasario 19 d. automobilis registruotas R. T. vardu (1 t., 91 b. l.).
Automobilio „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė, iš kurios matyti, kad automobilio techninė apžiūra atlikta 2014 m. vasario 17 d. (1 t., 92 b. l.).
2014 m. sausio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad V. R. už 2500 litų A. G. parduoda automobilį „R. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 101 b. l.).
2014 m. sausio 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad A. G. už 100 litų S. V. parduoda automobilį „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 102 b. l.).
2014 m. vasario 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad S. V. už 100 litų R. T. parduoda automobilį „R. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 103 b. l.).
Įsipareigojimas, kuriuo pažymima, kad A. G. įsipareigoja nukentėjusiajam V. R. iki 2018 m. spalio 2 d. pilnai atlyginti jam patirtą turtinę žalą (1 t., 61 b. l.).
2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas dėl 300 eurų turtinės žalos atlyginimo V. R. (1 t., 62 b. l.).
2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymas dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo V. R. (2 t., 178 b. l.).
Kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis apgaule užvaldė svetimą – nukentėjusiajam V. R. priklausantį turtą, automobilį „R. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (2 t., 181 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį A. G. siūlė nubausti laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams įpareigojant dirbti, (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje; įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (likusią neatlygintą dalį). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis A. G. teistas, tačiau neprasidėjęs bausmės – baudos vykdymo terminas (2 t., 27-30, 31-34 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 35 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 44 b. l.), į priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitas neįrašytas (2 t., 38 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (likusią neatlygintą dalį) (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 6 dalies 2, 3 punktai).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, A. G. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 11 d., 6.25 val., iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., (2 t., 139, 166-167, 170-171, 173-175 b. l.), tai yra 23 (dvidešimt trys) paros, kas prilyginama 46 (keturiasdešimt šešioms) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 173-175 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje bei įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (likusią neatlygintą dalį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje bei įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (likusią neatlygintą dalį).
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 11 d., 6.25 val., iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., tai yra, 23 (dvidešimt tris) paras, kas prilyginama 46 (keturiasdešimt šešioms) laisvės apribojimo dienoms.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.