Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-365-891/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
1-365-891/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35895-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
V. T., V. Č., A. F.
Advokatai
Loreta Guižauskienė, Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-365-891/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35895-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.2; 1.2.23.1.1; 1.2.29.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai, Giedrei Vasilevskai ir Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,kaltinamajai V. T., jos gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,kaltinamajam V. Č., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,kaltinamajam A. F., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukta administracinėn atsakomybėn, teista: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės apribojimo bausme; 2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL bauda; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-07-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis paskirta subendrinta bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bei 5 MGL baudos bausmė; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu skirta bausme paskirta galutinė bausmė – 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bei 5 MGL baudos bausme; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmės neatliko (įsiteisėjo 2017-02-07), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje;

Žemesnės instancijos teismas

V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-06-07 pagal BK 214 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-02-20 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu; 3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-01-16 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 11 mėn. laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu; 4) Vilniaus apygardos teismo 2005-06-27 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-13 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmės neatliko (įsiteisėjo 2017-02-07), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje;

A. F., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-11-19 nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės atėmimo bausme; 2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-12-17 nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme; 3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-09-13 nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 1, 2 dalis, 225 straipsnio 3 dalį – 5 m. laisvės atėmimo bausme; 4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-01-27 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 625 Lt bauda, 2016-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 2 parų arešto bausmę, bausmę atliko 2016-07-23; 5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-03-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 7 mėn. viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., A. F. ir V. Č., veikdami bendrininkų grupėje, 2016-07-30 apie 4.25 val., prie daugiabučio, esančio Pelesos g. 5, Vilniuje, V. Č. grasinant peiliu, taip atimant galimybę nukentėjusiajam M. B. priešintis, iš nukentėjusiojo M. B. pagrobė odinę piniginę, 10 € vertės, pinigus – 300 €, mobiliojo ryšio telefoną HTC, 150 € vertės, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, 30 € vertės, odinę rankinę, 10 € vertės, joje buvusius M. B. vardu išduotus Ukrainos Respublikos piliečio pasus Nr. FA078012 ir Nr. BP423508 bei vairuotojo pažymėjimą Nr. BXT16908, tuo padarydami nukentėjusiajam M. B. bendrą 500 € turtinę žalą.

Taip pat, V. Č. nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė yra 0,044 g, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė bute (duomenys neskelbtini), iki 2016-08-24 7 val., kol ši narkotinė medžiaga buvo rasta policijos pareigūnų.

Dėl plėšimo ir dokumentų vagystės M. B. atžvilgiu (BK 180 straipsnio 2 dalis ir 302 straipsnio 1 dalis)

Nepaisant to, kad kaltinamasis A. F. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, o V. Č. ir V. T. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, M. B. atžvilgiu, nepripažino, jų kaltė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, iš dalies nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, liudytojų parodymais, atpažinimo iš nuotraukų protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kratos protokolu, kitais įrodymais.

Kaltinamoji V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę ji pripažįsta iš dalies. Nusikaltimo padarymo metu ji vartojo narkotikus, jautėsi nekaip, buvo išgėrusi. Lošimų automatų salone „Limonas“ (toliau – Limonas) ji sutiko iš matymo pažįstamą A. F., kurio pravardė „Depechas“. Limone buvo ir nukentėjusysis. Ji sėdėjo prie baro ir gėrė alų. Prie jos priėjo A. F. ir paklausė, ar ji žino, iš kur gauti vitaminų (amfetamino), nes paprašė nukentėjusysis. Nukentėjusysis Limone žaidė automatais ir vartojo alkoholį. Nukentėjusysis buvo aukšto ūgio. Jie su nukentėjusiuoju išėjo parūkyti. Nukentėjusysis sakė, kad ji jam siūlė intymias paslaugas, tačiau to nebuvo. Jis pats jos klausė, kur galima gauti vitaminų. Ji pasisiūlė jam padėti, norėdama jį apgauti „ant pinigų“. Ji paskambino V. Č., kad pastarasis pritrintų tablečių, kad jie susitiktų ir jis nukentėjusiajam paduotu pritrintas tabletes kaip narkotikus ir paimtų iš nukentėjusiojo pinigus. Tada jie įsėdo į mašiną prie „Parex“ banko, bet ne į taksį, ten vairuotojai kartais taksuoja. Nuvažiavo prie Pelesos g. 5, Vilniuje. Į Pelesos gatvę jie nuvyko todėl, kad ten tamsu, ten lengvai galima apgauti. Jie norėjo, kad nukentėjusysis nepastebėtų, kad jam siūlomos trintos tabletės, o ne narkotikai. Išlipo iš mašinos ir su nukentėjusiuoju ėjo priekyje, o A. F. iš galo. Priėjo prie V. Č., V. Č. padavė nukentėjusiajam tabletes, tas pradėjo šūkauti, šoko prie V. Č.. Viskas įvyko spontaniškai. Nukentėjusysis pradėjo šūkauti, pirmas trenkė V. Č., t. y. pirmas prie jo šoko. Gal nukentėjusysis suprato, kad čia apgaulė. Tada V. Č. ir ištraukė tą peilį. Ten viskas taip greitai išėjo, jie nukentėjusįjį paguldė ant žemės. Kas būtent guldė, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Peilis buvo pas V. Č.. V. Č. jam grasino peiliu, ar įpjovė – nežino. Nukentėjusysis paskui pats atsigulė. Jie ištraukė iš kišenių jo daiktus ir paėmę rankinę nubėgo. Ji pati kraustė kišenes. Telefonus ištraukė iš kelnių ar šortų kišenės. Buvo du telefonai, gal vienas ir gulėjo rankinėje, dabar neprisimena. Buvo ir rankinė, ir piniginė. Piniginė buvo rankinėje. Įvykio vietoje ji ištraukė piniginę iš rankinės, atidariusi pamatė daug visokių kortelių. Pasakė, kad yra labai daug kortelių, bet kokios jos buvo, nežiūrėjo. Piniginę įmetė atgal į tašę ir tik namie apžiūrėjo. Dokumentus ir pinigus pamatė tik namie. Kur buvo pinigai – neprisimena. Buvo labai daug monetų ir gal apie 300 €. Pinigus jie pasidalijo. V. Č. pinigų neėmė, tai jie su A. F. pasidalijo ir dviese išėjo iš namų. A. F. paėmė 100 €, o ji 200 €. Jie namie labai susibarė. Kai ji vietoje kraustė kišenes, rado tik jo piniginę ir pasakė jam, kad ras ją Limone, bet ji nenunešė dokumentų į Limoną, o viską išmetė tabore į krūmus, t. y. tašę, du telefonus ir dokumentus, taip pat peilį. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo abstinencijos būsenoje, tyrėja gražiai viską privedė prie tos pusės. Tyrėja neužrašė nei dėl tablečių, nei dėl vitaminu, nei dėl intymių paslaugų. V. Č. teko ilgai įkalbinėti, kad ateitų, nes jis nenorėjo eiti. Apgauti nukentėjusįjį pasiūlė A. F.. Ji pati V. Č. skambino, prašė atnešti pritrintų tablečių. Ji prisipažįsta dėl plėšimo visiškai, kad plėšimas buvo įvykdytas panaudojant peilį. Ji žinojo, kad V. Č. nešiojasi peilį savigynai, bet nežinojo, kad jis gali panaudoti peilį. Neprisipažįsta dėl dokumentų pagrobimo, nes jų neketino vogti. Tai ne pirmas jos teistumas dėl plėšimo. Jai akivaizdu, kad piniginėje ar rankinėje gali būti dokumentai, bet ne visada būna. Ji dokumentus buvo paėmusi, bet vėliau juos išmetė. Anot kaltinamosios, A. F. nepažinojo V. Č. ir nežinojo, kad pastarasis nešiojasi peilį. Kai ji iš Limono skambino V. Č., nebuvo kalbos apie peilį. A. F. gal ir kalbėjo telefonu su V. Č., bet jeigu ir kalbėjo, tai jos šalia nebuvo. Kaip nukentėjusiojo daiktai atsidūrė Limone, nežino. Kol ji tabore laukė A. F., priėjo iš matymo pažįstamas žmogus ir prašė pinigų. Ji jam ir pasiūlė nunešti išmestus daiktus į Limoną, parduoti telefonus ir taip užsidirbti. Iš tikrųjų jie norėjo tik pinigus atimti, bet jeigu jau imti, tai viską imti. Ji nežino, kodėl pamačiusi peilį nepasitraukė, o toliau vykdė nusikalstamą veiką – po peilio panaudojimo sėdėjo ant nukentėjusiojo ir kraustė jo kišenes. A. F. neturėjo jokio daikto panašaus į peilį.

Kaltinamasis V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą naktį jam kelis kartus skambino V. T. ir jo paprašė padėti apgauti. Jis daug kartų atsisakinėjo, bet paskui V. T. jį įkalbėjo, suprato, kad kalba eina apie narkotikus, gal tas ir suveikė. Telefonu su juo kalbėjo dar ir vyriškis, ne tik V. T.. Jie susitarė susitikti Pelesos g., arčiau skersgatvio. Jis stovėjo ir laukė, kol pamatė einanti pirmą žmogų. Kuris buvo labai didelis. Priėjęs prie jo, kažką gal suprato, todėl nukentėjusysis šoko ant jo, sudavė smūgį. Jo – kaltinamojo, veidas yra nelabai įtikinančio žmogaus, todėl gal nukentėjusysis ir suprato, kad bus apgaulė, pradėjo savo nepasitenkinimą kumščiais reikšti. Nukentėjusysis gal pasąmonėje suprato, kad narkotikai kitaip atrodo. Su kiekvienu nukentėjusiojo žingsniu buvo nepasitikėjimas juo. Kai jis jam parodė ką turi, buvo nepatenkintas. Jis pasakė nukentėjusiajam, kad gal „davai“ baigiame ką pradėjome. Nukentėjusysis pasakė, kad tai ne narkotikai, pradėjo prieštarauti, sukonfliktavo. Peilis iš pradžių buvo paslėptas. Peilį jis – kaltinamasis, nešiojasi dėl apsaugos, nes ne kartą buvo badytas, laikė turbūt rankovėje. Viskas įvyko spontaniškai, jie neplanavome nieko, nes ėjo kalba apie viena, o vietoje aplinkybės susiklostė kitaip. Viskas vyko labai greitai, nukentėjusysis pradėjo konfliktuoti, pirmas jam sudavė į barzdą, o kai nukentėjusysis pradėjo priešintis, jis ištraukė peilį, nes nebūtų su juo susitvarkęs. Bakstelėjo jam į šoną, taip parodydamas jam, kad turi peilį, nes buvo naktis, nieko nesimatė. Taip jis davė nukentėjusiajam suprasti, kad nesipriešintų, liepė atsigulti, nukentėjusysis atsigulė ant pilvo. Jis prispaudė jį su viena koja ir liepė gulėti, nenorėjo, kad nukentėjusysis matytų jo veidą. Viskas labai greitai vyko, 2-3 min. Nukentėjusysis darė tai, ką jis liepė. Ką kiti darė – nežino. Kas ką paėmė, net nematė, nes visą neapykantą ant nukentėjusiojo išliejo. Jis sėdėjo ant nukentėjusiojo, viena koja prispaudęs prie žemės, o viskas vyko jam už nugaros. Lyg ir girdėjo, kaip nukentėjusysis prašė dokumentų neimti. Kai V. surėkė, kad atgausi viską Limone, tada ir paleido nukentėjusįjį. Jis suprato, kad nukentėjusysis gaus dokumentus ir visą kitą. Jis pirmas namo grįžo, paklausė, iš kur tas žmogus atsirado, prasidėjo konfliktas. V. paaiškino, kad nukentėjusysis iš Limono. Jis buvo susinervinęs, vaikščiojo per kambarius, rėkė ant V. ir A. F., barė ir paskui išvijo iš savo namų. Jis girdėjo tik tai, kaip vonioje V. T. kapeikas skaičiavo, o kaip ir kiek ten jų buvo – nežino. Jis prisipažįsta, kad padarė plėšimą ir dėl to labai gailisi. Jokių dokumentų jis nematė ir jų grobti neketino, dėl to savo kaltės nepripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis galėjo suklysti, neteisingai išsireikšti, nes buvo abstinencijos būsenoje.

Kaltinamasis A. F. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir teisme paaiškino, kad tą vakarą jis buvo stotyje susitikęs su pažįstamu. Paskui nuėjau į kazino, pralošė pinigų, nežinojo kaip namo grįžti. Pamatė V., ji pasakė, kad blogai jaučiasi, kad reikia narkotikų. Pastebėjo Ukrainos pilietį, nors jis pasakė, kad iš Rusijos yra, kartu su juo eidavo parūkyti. Jis pasakė užsieniečiui, kad jam baigėsi cigaretės, kad trūksta pinigų. Nukentėjusysis davė jam eurą, bendraujant paklausė, ar jis žino kur galima gauti amfetamino. Buvo kalbama apie gramą, bet jis nežino kiek tas gramams kainuoja. Nukentėjusysis turėjo pinigų. Matė, kad jis žaidžia, turi pinigų, kad iš Rusijos yra. Nukentėjusysis buvo labai girtas ir norėjo tą alkoholio būseną nuimti. Amfetaminas alkoholio būseną nuima. Jis pamatė V., paklausė, ar ji žino, kas turi. Pasakė jai, kad nukentėjusysis duos užsidirbti pinigų. Jis ir pats pagalvojo, kad gausis užsidirbti. Po to visi sėdo į V. sustabdytą mašiną, nuvažiavo į Pelesos g. esantį kiemą. V. pasakė, kad surado vaikiną, kuris pakiš nukentėjusiajam trintas tabletes ir taip jį visi apgaus. Kaip suprato, V. susitarė su V.. Jie buvo ant tokio kalniuko, V. su nukentėjusiuoju ėjo priekyje, o jis buvau sustojęs pasišlapinti. Paskui pamatė konfliktą, pas A. Č. peilio iš pradžių nematė, po to tik pamatė. Jis matė grumtines, prieidamas arčiau pamatė, kad nukentėjusysis atsigulė ant žemės, o V. atsisėdo ant jo ieškodama pinigų. Tuomet paėmė viską ir paspruko. Buvo tamsu, tačiau jis matė, kaip kažką paėmė iš nukentėjusiojo. Jie neplanavome apiplėšti, tiesiog norėjo apgauti nukentėjusįjį, pardavus jam tabletes vietoje narkotikų. Kai jie atėjo į butą pas V., tada jis pamatė, ką V. ištraukė – piniginę, kapeikas. Jis kapeikas pradėjo skaičiuoti. Buvo piniginė, du telefonai, tašė ir kažkokie tai dokumentai. V. pasakė, kad nukentėjusysis iš Ukrainos. V. Č. vaikščiojo po kambarį ir pyko ant jų. Buvo apie 300-315 €. Dar iš tų kapeikų mokėjo už taksį, kai važiavo į taborą ir atgal. Kai jau atsirado pinigai ir V. Č. juos išvijo iš namų, jie su taksi nuvažiavo į taborą. V. važiavo narkotikų, tai ir jis kartu nuvažiavo į taborą. V. ten išmetė visus daiktus. Jis stovėjo ir laukė. V. ten dar pažįstamą sutiko, pakalbėjo, paskuis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Kaip nukentėjusiojo dokumentai atsirado Limone, negali paaiškinti. Gal tas narkomanas, kurį V. buvo sutikusi tabore ir nunešė. Jis pats nėra narkomanas, tiesiog važiavo į taborą palaikyti kompaniją V.. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus dėl to, kad tardytoja klausimus uždavinėjo taip, kaip jai buvo geriau. Buvo viskas taip paduota, kaip jiems buvo geriau. Tyrėja tiesiog taip užduodavo klausimus. Jo galvoje gal ir buvo mintis apvogti, nes tas vaikinas buvo girtas, tiesiog gražiai ištraukti, plėšti tikrai neplanavo. Jis nėra matęs V. Č. rankose peilio, buvo labai tamsu. Prieidamas matė, kad kažkoks incidentas įvyko. Galimai kažką panašaus į peilį matė, bet negali pasakyti kokio dydžio. Jis supranta, kad tarp V. Č. ir nukentėjusiojo gavosi ginčas, V. gal išsigando, išsitraukė peilį ir pagąsdino jį, liepė gultis, bet neįpjovė. Paguldė ir laikė nukentėjusįjį prispaudęs jo galvą. V. tuo metu kraustė nukentėjusiojo kišenes. Viskas vyko labai greitai. Tas V. gal net nesuprato iš miegų, kur eina ir kas. Jis peilio nesinešioja ir nėra agresyvus žmogus. Kaltinamieji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu taip, kad būtų panašu, kad nebūtų skirtingų parodymų. Anot kaltinamojo, jis pripažįsta, kad įvyko plėšimas, kad jame dalyvavo, bet konkrečiai jis nukentėjusiajam nieko nedarė, nenaudojo prieš nukentėjusįjį smurto, nes buvo atsilikęs. O kai priėjo, nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės. Su V. Č. jis telefonu iš Limono nekalbėjo. Tik buvo telefoną iš V. pasiskolinęs broliui paskambinti. Limone buvo visokių narkomanų, gal kas nors kitas su V. Č. kalbėjo.

Vadovaujanti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.

Nukentėjusysis M. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, kad jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus. Tai buvo 2016-07-30 apie 3-4 val. ryto. Jis lošė kazino. Priėjo jaunas žmogus. Jis priėjo apie porą kartų. Pamatęs, kad jis laimi žaisdamas su lošimo aparatais, paprašė, kad duotų 1 € alui. Porą kartų buvo išėjęs parūkyti ir jis kartu su juo buvo išėjęs. Paskui priėjo mergina. Jie kažką kalbėjosi, bet jis buvo užimtas žaidimu, todėl nelabai kreipė dėmesį. Gale pokalbio mergina pasiūlė nuvažiuoti pas ją į namus. Išeinant iš kazino, priėjo prie taksisto. Taksi vairuotojas buvo užimtas, todėl mergina nuėjo prie kito taksi automobilio. Jie sėdo į taksi automobilį. Prie jų prisijungė tas vaikinas, kuris kazino prašė pinigų. Merginos paklausė, kodėl su jais važiuoja vaikinas, o mergina atsakė, kad jis yra jos draugas ir pakeliui išlips. Jie privažiavo prie tos vietos, kurią nurodė mergina, išlipo iš taksi automobilio ir taksi vairuotojas pasakė, kad jis atvažiuos jo paimti. Kai trise ėjo Pelesos gatve, kėlėsi į nedidelį kalniuką, vaikinas pasuko į kairę, o jie nuėjo toliau. Kai jie ėjo prie garažų iš kairės pusės nuo miško atbėgo vyriškis su dideliu peiliu rankose. Norėjo apsisukti ir pabėgti, kad niekas neįvyktų. Iš už nugaros atsirado vaikinas, kuris lyg tais buvo nuėjęs namo. Jis rankose turėjo daiktą panašų į peilį, kurio nepanaudojo. Kai norėjo pabėgti, visi trys jį pagriebė ir kliudė peiliu kairės pusės šoną. Su peiliu jam kliudė tas vaikinas, kuris atbėgo iš miško. Jį paguldė ant žemės, laikė po gerklę peilį. Peilį po gerklę laikė tas pats vyriškis, kuris atbėgo nuo miško pusės. Tuo metu iš jo visi trys atėmė vyrišką rankinę, kurioje buvo asmens dokumentai, pinigai ir du mobilaus ryšio telefonai. Vienas telefonas buvo „Nokia“, o kitas HTC. Kada mergina ištraukė jam iš galinės kelnių kišenės piniginę, išgirdo, kaip ji šaukė, kad piniginėje yra daug vizitinių kortelių. Kada visi trys nubėgo, bėgdama mergina pasakė, kad savo dokumentus ras Stotyje šiukšlių dėžėje. Kitą dieną kreipėsi į trečią policijos komisariatą. Iš jo buvo pagrobta apie 1800 €. Dalis pinigų buvo piniginėje, o kita dalis rankinėje. Buvo pagrobti du Ukrainietiški pasai, vairuotojo pažymėjimas. Jis buvo tą vakarą išgėręs, bet negirtas (l t., b. l. 34-39).

Liudytojas B. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba policijos pareigūnu ir atliko kratą V. Č. bute. V. Č. pateikė 16 lankstinukų su narkotine medžiaga. Kratos metu bute taip pat buvo paimti drabužiai, kuriais galimai plėšimo metu buvo apsirengusi V. T.. V. T. ir V. Č. gyveno kartu. Dar paėmė telefonus, kuriais galimai bendravo ruošdamiesi nusikalstamai veikai bei peilį, bet po to jį grąžino, nes buvo ne tas. Apie plėšimą daugiau nieko negirdėjo. Su nukentėjusiuoju jis vieną sykį bendravo. Viskas yra nurodyta parodymuose, jis nenori suklysti sakydamas tai, ką jis jam sakė. Nukentėjusysis sakė, kad jis buvo Limone, prie jo priėjo mergina, kuri pasiūlė intymias paslaugas ir tada jis, mergina ir dar vienas asmuo nuvažiavo prie garažų, kur su peiliu iššoko vienas iš asmenų, o kitas kartu buvęs asmuo, pargriovė nukentėjusįjį, paėmė pinigus, telefonus ir asmens tapatybės dokumentus. Jam atrodo, kad nukentėjusysis sakė, jog dokumentai buvo rankinėje, bet to tvirtinti negali. Kaip suprato iš nukentėjusiojo parodymų, tai jo dokumentus paėmė plėšikai. Kas buvo toliau su dokumentais – nežino.

Liudytojas V. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paskambino A. K. ir paprašė, kad jis paimtų iš jo klientą, nes jo automobilio draudimas buvo pasibaigęs. A. jis paėmė iš jo namų ir dviese nuvažiavo į Dariaus ir Girėno g., paėmė ukrainietį, jo prašymu jį nuvežti į stotį. Ukrainietis sakė, kad važiuoja į stotį pas mergas. Nuvežęs jį į stotį daugiau ukrainiečio nematė. Po to A. paryčiais jis nuvežė į Naujininkus pas jo draugę, bet jo neįleido, todėl važiavo pasiimti. Pinigų ukrainietis turėjo, mano, kad nemažai. Jam A. sakė, kad ukrainietis pinigų turėjo. Gal A. pastebėjo, nes jis buvo už vairo. Ukrainietis skambino A., nes jis buvo pastovus jo klientas, kadangi jis negalėjo, tai paprašė jo. Jis nematė ar ukrainietis turėjo daiktų, tik rankinę. Lagaminų nukentėjusysis su savimi neturėjo. Jis atsiskaitė grynais pinigais. Net ir tada nekreipė dėmesio kiek jis turėjo pinigų. Jam paskambino iš policijos, o po to su A. kalbėjosi, jis sakė, kad ukrainietį apvogė, nes jis pinigų turėjo. Iš kur A. žinojo – jis nežino, gal pastebėjo. Kur stotyje išlipęs ukrainietis nuėjo, jis nematė, nes jie iš karto išvažiavo. Jis nekvietė jų niekur kartu užeiti. Ukrainietis buvo išgėręs. Kaltinamųjų jis nepažįsta.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra taksi vairuotojas. Jis ne kartą vežė ukrainietį. Jis jam paskambino apie 22 val. ir paprašė nuvežti jį į Dariaus ir Girėno g., ten yra kažkoks baras. Jis jį ten paliko, nes vidurnaktį baigėsi jo automobilio draudimas ar techninė apžiūra. Po to jis jam vėl paskambino po 24 val. ir prašė jį pasiimti, bet kadangi jis buvo be automobilio, tai paskambino savo draugui V. I. ir jie jį paėmė iš Dariaus ir Girėno g., nuvežė link geležinkelio stoties ir ten jį paleido. Jis nuėjo savo reikalais, buvo su drauge. Palydėjo ją link namų, esančių Pelesos g., pamatė, kad ukrainietis išbėgo iš krūmų. Suprato, kad kažkas nutiko. Ukrainietis ėmė vos ne jį kaltinti, kad jį apvogė ir nubėgo toliau Pelesos g., daugiau jo nematė. Ukrainietis buvo neblaivus. Pinigų jis turėjo – jis matė tai, kai pirmą sykį vežė į Dariaus ir Girėno g., tai buvo prieš 23 val. Pinigai buvo jo rankinėje. Ten buvo nemažai grynųjų pinigų, bet sumos negali pasakyti. Valiuta – eurai. Ukrainietis jam paprasčiausiai parodė, kad turi pinigų, o kokiu tikslu rodė – nežino, gal norėjo pasigirti. Jis tiesiog ištraukė ir rodė, kad turi pinigų. Kupiūra buvo 100 €. Kaltinamieji jam nepažįstami.

Įvykio vietos apžiūros Geležinkelio g. 6, Vilniuje, ir Pelesos g. 5, Vilniuje, metu nustatyta, kad aikštelė, kurioje įvyko plėšimas yra nuošalioje vietoje, tarp garažų ir gyvenamųjų namų (1 t., b. l. 11-13).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. atpažįsta V. T. ir S. G. kaip merginas, kurios yra panašios į tą, kuri kartu su kitais dviem vyrais 2016-07-30 jį apiplėšė (1 t., b. l. 23-25).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. atpažįsta A. K. kaip asmenį, kuris yra taksistas ir, kurį sutiko Pelesos g. iš karto po plėšimo (1 t., b. l. 26-28).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja J. Č. atpažino V. T. kaip merginą, kuri 2016-07-30 buvo lošimo automatų salone „Limonas“ ir bendravo su užsieniečiu, kuris vėliau atėjo į saloną ir pareiškė, kad jį apiplėšė (1 t., b. l. 52-54).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja J. Č. atpažino A. F. kaip vyrą, kuris 2016-07-30 buvo lošimo automatų salone „Limonas“ ir bendravo su aukštu rusiškai kalbančiu vyru, kuris vėliau atėjo į saloną ir pareiškė, kad jį apiplėšė (1 t., b. l. 55-57).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad M. B. atpažįsta V. T., kuri jį su kitu vyru nusivedė į nuošalią vietą netoli garažų ir kartu su dar vienu vyru jį apiplėšė (3 t., b. l. 16-18).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. pateikė megztinį su gobtuvu ir odinę juodos spalvos piniginę su dokumentais, pasu, vizitinėmis kortelėmis, nuolaidų kortelėmis, kvitais (1 t., b. l. 90).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota savanoriškai pateiktų piniginės, megztinio ir paso apžiūra. Matyti, kad piniginėje yra įvairios kortelės. Ukrainos Respublikos piliečio pasas išduotas M. B. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini). Megztinyje ties krūtine yra 2 cm ilgio skylė, gobtuvas įplyšęs iš dešinės pusės (1 t., b. l. 91-93). Pasas, megztinis ir piniginė su kortelėmis grąžinta nukentėjusiajam (1 t., b. l. 106).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. pateikė Ukrainos Respublikos piliečio pasą, Nr. FA078012 (1 t., b. l. 94), kurio apžiūra užfiksuota apžiūros protokole ir pasas grąžintas nukentėjusiajam (1 t., 95-97).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota kompaktinio disko turinio peržiūra. Objektas yra vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios Geležinkelio g. 6, Vilniuje. Vaizdo įrašas prasideda 2016-07-30 1 val. ir baigiasi 2016-07-30 6 va1. Matosi, kad yra filmuojamas pastato esančio, Geležinkelio g. 6, Vilniuje, kampas. Taip pat filmuojamas žiedas bei prie jo stovintys automobiliai. Vaizdo įraše 1_09_R160730010000 matosi, kaip 01:33:02 val. vaizdo kameros filmavimo zonoje, nuo Geležinkelio stoties pagrindinio įėjimo pasirodo vyras, kuris eina link „Limono“ automatų žaidimo salono, esančio Geležinkelio g. 6, Vilniuje. Matosi, kad vyras yra aukštas, su šortais, rankoje laiko butelį, iš kurio atsigeria, ant galvos yra užsidėjęs juodos spalvos kepurę, per petį pasikabinęs juodos spalvos rankinukų. Vyras nueina link „Limono“. Šis vyras yra nukentėjusysis M. B. (toliau – Nr. 1). 01:54:28 val. vaizdo įraše pasirodo vyras, kuris ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, per petį persimetęs juodos spalvos rankinuką, užsidėjęs juodos spalvos drabužį, panašu į švarką ar megztinį. Minėtas vyras iki 01:54:50 val. kalbasi su vyrais stovinčiais prie automobilių ir nueina link „Limono“, pastovi kelias sekundės ir pradeda kalbėti su vyriškiu apsirengusiu baltos spalvos šortais. Kalbasi iki 01:55:40 val., po ko vyras su baltais šortais nueina, o juodai apsirengęs vyras lieka stovėti kelias sekundes, o 01:55:55 val. nueina toliau, link „Limono“. Dėl prastos vaizdo kokybės, vyro veido bruožų nesimato (toliau – Nr. 2). Vaizdo įraše 1_09_R160730020000 matosi, kaip 02:32:16 val. vyras Nr. 2 pasirodo vaizdo stebėjimo kameros filmavimo zonoje ir eina link Vilniaus autobusų stoties. 02:32:35 val. vyras Nr. 2 dingsta iš vaizdo kameros filmavimo zonos. 02:32:50 val. vyras Nr. 2 grįžta į kameros veikimo teritoriją ir 02:33:07 val. nueina į „Limoną“. 02:47:26 val. kameros veikimo zonoje, ateidama iš Vilniaus autobusų stoties pusės, pasirodo mergina Nr. 1, kuri yra apsirengusi juodos spalvos striuke, panašu kad odine, juodos spalvos kelnėmis, juodos spalvos batais, jos plaukai yra tamsūs, surišti į kuodą. Mergina pasikalba su vyru Nr. 3, kuris apsirengęs baltos spalvos šortais, juodos spalvos batais su baltos spalvos ženklu, juodos spalvos striuke ar megztiniu. 02:47:42 val. mergina Nr. 1 nueina link „Limono“, o vyras Nr. 3 lieka vaikščioti šaligatviu prie „Medicinos banko“, rūko. Iš vaizdo įrašo 1_09_R16073000000 matosi, kaip 03:41 val. vyras Nr. 2 stovi prie „Limono“, 03:43:28 val. vyras Nr. 2 eina šaligatviu link „Medicinos banko“ įėjimo durų, kelias sekundes pastovi, apsisuka ir nueina atgal. Nuo 03:43:47 val. iki 03:48:23 val. stovi prie „Limono“ ir kalbasi su asmeniu, kurio veido bruožai neužfiksuoti. Toliau eina prie vyrų, stovinčių prie „Medicinos banko“ įėjimo. Iki 03:48:50 val. kalbasi su minėtais vyrais, apsisuka ir nueina link „Limono“, 03:49:05 val. nusileidžia į „Limoną“. 03:59:30 val. vyras Nr. 1 ir mergina Nr. 1 išeina iš „Limono“, ateina netoli „Medicinos banko“ įėjimo ir sustoja, pradeda rūkyti. Iš vaizdo įrašo 1_09_R 160730040000 matosi, kaip 04:00:13 val. abu minėti asmenys eina link Vilniaus autobusų stoties. Matosi, kad mergina Nr. 1 yra užsidėjus baltos spalvos palaidinę. 04:00:27 val. abu asmenys išeina iš kameros matymo zonos. 04:00:43 val. minėti asmenys grįžta ir nueina link „Limono“ įėjimo. 04:05:15 val. kameros veikimo zonoje pasirodo vyras Nr. 2, kuris vaikšto prie „Limono“ įėjimo. 04:06:06 val. minėtas vyras grįžta į „Limoną“, 04:16:15 val. mergina Nr. 1, vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 ateina nuo „Limono“ ir prieina prie automobilių, stovinčių šalia šaligatvio, kažko klausia. Klausia mergina Nr. 1 ir vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 vaikšto šaligatviu. 04:16:50 val. visi trys minėti asmenys pasišalina iš kameros veikimo zonos. 04:34:49 val. kameros veikimo zonoje, iš Vilniaus autobusų stoties pusės, pasirodo vyras Nr. 1, kuris nueina link „Limono“. 04:36:18 val. vyras Nr. 1 išeina iš „Limono“ ir 04:36:31 val. dingsta iš kameros veikimo zonos. Vaizdo įrašas tęsiasi iki 2016-07-30 05:59:59 val., tačiau jame daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (l t., b. l. 120-126).

Lietuvos kriminalines policijos biuro rašte užfiksuota, kad 2015-12-24 Ukrainos Respublikos piliečiui M. B. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 199).

Kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu bute (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta moteriška palaidinė, bliuzonas ir peilis (2 t., b. l. 114-116).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. nurodė į peilį, paimtą iš buto (duomenys neskelbtini), kaip panašų pagal ilgį, bet nebuvo tikras, ar tai tas pats peilis, kuris buvo naudotas plėšimo metu (2 t., b. l. 121-123).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamosios V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Kaltinamoji V. T. ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-24 tyrėjui paaiškino, kad pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, savo kaltę pripažįsta visiškai. Tikslios datos nepamena, gali būti tą dieną, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, nakties metu, tikslių valandų nepamena, buvo Vilniaus stoties rajone, užėjo į ten esantį lošimų automatų saloną „Limonas“. Ten sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną vardu A., pavardės nežino, jis 33-35 m. amžiaus, tamsių plaukų, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs pailga striuke, džinsinėmis tamsios spalvos kelnėmis, su kepure, akinių neturėjo, ankščiau gyveno Naujamiesčio mikrorajone („Krasnuchoje“), kur šiuo metu, nežino. Jis jai parodė tame salone buvusį aukšto ūgio vyrą, kuris žaidė su automatais, matė, kad išlošinėja pinigus. Jis pasakė, kad šis vyras turi pinigų, pasiūlė jį apiplėšti. Kadangi šiuo metu niekur nedirbu, o vartoja narkotikus, tad pinigų jai reikėjo, tad ji sutiko, tik pasakė, kad tas vyras per stiprus, jie su juo dviese nesusidoros. Tada nusprendė paskambinti savo sugyventiniui V. Č. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (jos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau jis nenorėjo, teko ilgai jį įkalbinėti. Taip pat buvo davusi iš savo telefono su juo pakalbėti ir A.. Galiausiai jiems pavyko V. įkalbėti. Galvojo dėl vietos ir sugalvojo, kad geriausiai bus prie bendrabučio Pelesos g., netoli garažų (gali tą vietą parodyti). Telefonu V. pasakė, kur jam laukti ir kada. Taip pat, kai taksi automobiliu privažiavo į Pelesos g., jam numetė „majaką“. Nepamena, kelinta tiksliai buvo valanda, kai ten atsidūrė. Kokiu taksi automobiliu važiavome į tą vietą, nepamena, vienu iš tų, kurie stovėjo stoties aikštelėje, vairuotojo nepamena, taip pat nepamena, kas atsiskaitė su vairuotoju. Tas aukštas vyras su ja ėjo į tą vietą, nes prieš tai jos prašė nupirkti kur nors jam amfetamino ir ji jam pažadėjo, kad jį įsigys toje vietoje. Jis neprieštaravo kai paprašė, kad A. važiuotų su jais. Kai nuo gatvės ėjo link to bendrabučio, prie jų pribėgo V. Č., jie visi bandė tą vyrą pargriauti ant žemės. Ji traukė iš priekio, V. Č. tą vyrą traukė iš nugaros, o A. iš šono. Jų veiksmų tuo metu tiksliai nepamena, viskas vyko greitai. Ji pasakė tam vyrui, kad trauktų pinigus. Kai pargriovė jį ant žemės, ji ant jo atsisėdo ir laikė. V. Č. taip pat laikė, o A. apieškojo kišenes, paėmė to vyro rankinę. Ji nepamena, kokiu momentu V. Č. ištraukė peilį, bet grumtynių metų jį matė jo rankoj ir nepamena, kad jis jį būtų įrėmęs nukentėjusiajam. Taip pat nepamena, kad jį kas nors muštų, jie tik laikė, kad jis neištrūktų. Kai paėmė jo daiktus, jį paleido ir jis nuėjo kažkur. Jie trise nubėgo pas V. Č. namo, kur pasidalino ant trijų pinigus, kurių rankinėje buvo apie 300 €. Kiekvienam gavosi maždaug po 100 €. Taip pat dar buvo kažkiek monetų, kurias iškeitė. Rankinuke buvo Ukrainos piliečio (duomenų nepamena) pasai, kiti dokumentai. Ryte ji nuvažiavo su A. į viršutinį taborą nupirkti narkotikų. V. Č. jai davė peilį, kurį turėjo plėšimo metu, taip pat savo striukę, ryškiai geltonos spalvos, kurią buvo apsirengęs plėšimo metu, kad juos išmestų. Taip pat išmetė nukentėjusiojo rankinuką su dokumentais du telefonus: „Nokia“ ir kažkokį išmanųjį. Visus šiuos daiktus išmetė viršutiniame tabore (gali parodyti kurioje vietoje), ir nuėjo nupirkti narkotikų (juos pirko iš nepažįstamo čigono). A. liko jos laukti toje vietoje, kur tuos daiktus išmėtė. Nežino, gal ką nors ir buvo paėmęs iš daiktų, kad vėliau parduotų. Ji paėmė tik pinigus ir tų dokumentų, telefonų ir kitų nukentėjusiojo daiktų daugiau nematė. Dėl padaryto labai gailisi (3 t., b. l. 14).

Kaltinamoji V. T. 2016-11-03 pakartotinai apklausta ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, kad pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, gailisi, visiškai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, jų pakeisti ir papildyti nenori. Nusikaltimo naktį A. F. turėjo mobilųjį telefoną, tačiau sakė, kad išsikrovęs, todėl V. Č. jis skambino iš jos telefono (3 t., b. l. 27).

Kaltinamoji V. T. 2016-11-08 pakartotinai apklausta ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, kad pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, nieko pakeisti ar patikslinti nenori (3 t., b. l. 30).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. T. parodė žaidimų automatų saloną „Limonas“, kur susitiko su nukentėjusiuoju, nurodė vietą, kur buvo iškviestas taksi, kur buvo apiplėštas nukentėjusysis. Taip pat nurodė, kad plėšimą įvykdė kartu su asmeniu pravarde „Depešas“ ir V. Č. (3 t., b. l. 19-25).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Kaltinamasis V. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-24 tyrėjui paaiškino, kad pareikšto įtarimo esmė jam suprantama, savo kaltę dėl jame nurodyto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Pranešime apie įtarimą nurodytą naktį jis buvo namuose. Jam į Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino jo sugyventinė V. T. iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pasakė, kad stotyje lošimų automatų salone „Limonas“ yra vyriškis turintis pinigų, kuris juos leidžia tame salone, dar kažką nori nupirkti. Prašė jai padėti, tiksliai neįvardijo, kaip jai turėtų padėti, bet jis iš pradžių atsisakė, bet po to ji jam dar kelis kartus skambino iš to paties numerio, taip pat su juo, galimai iš jos numerio, tiksliai nepamena, kalbėjo ir kažkoks jos pažįstamas (apie jį žino tik tiek, kad jis iš „Krasnuchos“, tai yra Naujamiesčio mikrorajono), su kuriuo ji buvo tą naktį, jis taip pat jį įkalbėjo jiems padėti iš to vyriškio atimti pinigus. Galiausiai paryčiui, gali būti tą valandą, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, ji jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuos prie bendrabučio Pelesos g., netoli garažų (gali parodyti tą vietą), ir jis sutiko ten ateiti. Jis išėjo į lauką, atrodo jie buvo telefonu susitarę, po kiek jie atvažiuos į tą vietą. Po to ji jam dar paskambino, kai jie jau buvo toje gatvėje. Jis tuo metu jau buvo toje vietoje ir jų laukė. Kaip jie atvažiavo į Pelesos gatvę iš stoties, nežino. Pamatė, kad link jo eina ji ir aukštas, jam nepažįstamas vyras, o jiems iš paskos ėjo, kaip suprato, tas jos pažįstamas (vardas A. arba D., vidutinio ūgio, tamsių plaukų, atrodo buvo su akiniais, kitų požymių nepamena). Jis pribėgo prie to aukšto vyro, paėmė jį už drabužių krūtinės srityje. Tada jis jam sudavė ranka, kadangi matė, kad jis yra fiziškai stipresnis, tai ištraukė savadarbį peilį, kurį visada nešioja su savimi, nes gyvena rajone, kur užpuolimai gana dažni, juo jam pagrasino, įrėmė jam ašmenis į krūtinę, gali būti, kad šiek tiek įpjovė, nors jo sužaloti tikrai nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti, kad jis nesipriešintų. Tada jis pagaliau pakluso ir atsigulė, kaip jis jam liepė, veidu žemyn ant žemės. Tada kažkas iš jų, tai yra V. ar jos pažįstamas, iškraustė jo kišenes, paėmė rankinę. Jis jį tik laikė, jokių smūgių jam gulinčiam ant žemės nesudavė, daiktų neėmė. Ar kuris iš jų šiam vyrui tuo metu buvo sudavęs, nepamena. Kai kažkas iš jų iškraustė to vyro kišenes ir paėmė rankinę, jis jį paleido ir jis nuėjo link gatvės. O jie trise iš tos vietos pasišalino. Kartu nuėjo iki jo namų, kur jis juos aprėkė, kad jį įtraukė į šį reikalą. Matė, kad kažkas iš jų iš to vyro rankinuko buvo iškraustęs pinigus, jam atrodo buvo apie 200 € po 50 € kupiūromis, taip pat monetos, bet jam matant tų pinigų niekas neskaičiavo, o kas dar buvo rankinuke, ar to vyro kišenėse, nežino. Jie viską pasiėmė ir po to, kai juo apibarė, kažkur nuėjo. Jis V. davė tą savadarbį peilį, kuris buvo apie 20 cm ilgio, gan plačiomis ašmenimis ir savo geltonos spalvos striukę, kurią buvo apsirengęs šio nusikaltimo metu (davė, kad jinai jais atsikratytų). V. namo grįžo maždaug po valandos. Jie apie tą įvykį nekalbėjo. Jis jokių pinigų negavo, apie pagrobtus telefonus taip nieko nežino. Kur juos padėjo, nežino, kaip suprato, jie turėjo viską išmesti. Jis faktiškai iš šio nusikaltimo naudos jokios neturėjo. Dėl padaryto labai gailisi. Šiandien kratos metu pas jį rado 16 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – heroinu, kuriuos, paklaustas, pats atidavė pareigūnams. Juos pirko sau, kadangi nuo 2005 m. vartoja narkotikus. Visas tas dozes būtų šiandiena susileidęs sau, nes būtent tiek jam reikia per dieną. Narkotikus pirko šįryt viršutiniame čigonų tabore iš nepažįstamo čigono, kurio neįsidėmėjo (3 t., b. l. 11, 12).

Kaltinamasis V. Č. 2016-11-03 pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kad pareikšto įtarimo esmė jam suprantama. Jis visiškai pripažįsta kaltę padaręs plėšimą bei, kad laikė narkotinę medžiagą – heroiną, sau. Tačiau dėl dokumentų pagrobimo jis kaltės nepripažįsta. Su V. T. ir A. F. dėl dokumentų pagrobimo jis nesitarė, jų plėšimo metu net nematė. Visiškai patvirtina savo ankstesnius parodymus dėl plėšimo ir narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 122).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. Č. parodė vietą Peleso g., kur jis prie klevo laukė sugyventinės V., kur jis paguldė nukentėjusįjį ant asfalto nenaudodamas smurto bei kelią, kuriuo jis, V. ir D. pasišalino (3 t., b. l. 114-120).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti kaltinamojo A. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Kaltinamasis A. F. ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-08 tyrėjui paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies ir atsisako duoti parodymus (4 t., b. l. 19).

Kaltinamasis A. F. ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-14 tyrėjui paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis vaikystėje gydėsi psichiatrinėje ligoninėje Parko g., tačiau diagnozė jam nustatyta nebuvo, priklausomybės ligomis neserga. Pareikšto įtarimo esmė jam suprantama, savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2016-07-30 apie 00.00 val. jis atėjo į lošimo automatų saloną „Limonas“ Vilniaus geležinkelio stotyje. Ten jau buvo jam iki tol nepažįstamas vyras, kuris jam matant išlošinėjo automatuose pinigus. Jis galimai buvo priėjęs prie jo, stebėjo, kaip jis žaidžia. Po kažkiek laiko į lošimų automatų saloną atėjo pažįstama mergina vardu V. (pavardės nežino), sužinojo iš įtarimo, kad T., kurią jis pažįsta kaip merginą, dažnai besilankančią stotyje, tačiau jokių reikalų su ja nėra turėjęs. Matė, kad ji buvo priėjusi prie to vyro. Kai buvo išėję kartu su ja į lauką parūkyti, ji jam sakė, kad jis turi pinigų, kad jis užsienietis. Nusprendė jį apvogti. Tačiau, kadangi tas vyras buvo už juos stipresnis, tai ji dar paskambino savo sugyventiniui V. Č., kurį jis pažįsta iš matymo, kad jis jiems padėtų. Gali būti, kad ir jis su juo kalbėjo iš jos telefono, apie ką, nepamena. Tas vyras (nukentėjusysis) paprašė, kad Violeta jam parūpintų amfetamino ir ji, pažadėjusi jam jį gauti, jį nuviliojo iki Pelesos g. Jis tos vietos nesirinko, tai ji su V. Č. matomai sugalvojo, nes jis ten ir laukė. Atsitiktiniu taksi automobiliu, jo nepamena, nuvyko iki Pelesos g. (vietą gali parodyti), ją taksi vairuotojui nurodė V. (kas už taksį atsiskaitė, nežino, ji nieko nemokėjo). Jis važiavo kartu, nes galvojo nuošalesnėje vietoje tą vyrą apvogti. Jie trise išlipo iš taksi ir nuėjo nuo gatvės link daugiabučių. Pirmas ėjo tas vyras, po to V., o jis jiems iš paskos. Nuėjus nuo gatvės apie 30-40 m. staiga iš už krūmų išbėgo V. ir pribėgęs prie to vyro sugriebė jam už drabužių krūtinės srityje, liepė gultis ant žemės veidu žemyn. Jis tuo metu stovėjo nukentėjusiajam už nugaros, nieko nedarė. Kai nukentėjusysis atsigulė ant žemės, V. jį apžergusi atsisėdo ant jo ir apieškojo jo kišenes, paėmė rankinę. Jam matant, niekas jo nemušė, tiesiog laikė, kad nesipriešintų. Kai V. paėmė jo rankinę ir galimai kažką iš kišenių, jie trise pabėgo iš ten, o tas vyras liko. Nematė, ką jis toliau veikė. Jie nubėgo iki V. Č. namų, užėjo į butą. Ten apžiūrėjo pagrobtą rankinę, kurioje buvo to vyro dokumentai, Ukrainos piliečio pasai, dar kažkokie dokumentai, kortelės. Taip pat buvo grynų pinigų apie 300 € kupiūromis po 100 €. Jam V. davė 100 € kupiūrą, daugiau jokių daiktų ir pinigų nepaėmė. Jis pasakė, kad tam žmogui grąžintų bent dokumentus. Tada jis kartu su V. iš buto išėjo, o V. liko namuose. Kartu su V. nuvažiavo į taborą, kur ji norėjo nupirkti narkotikų, o jis šiaip, kompanijai palaikyti. Nukentėjusiojo rankinę ji pasiėmė su savimi ir, kaip jam vėliau sakė, išmėtė, bet kur, jis nežino. Kokius dar daiktus ji tada buvo pasiėmusi su savimi einant tą naktį iš V. buto, išskyrus nukentėjusiojo rankinę, nežino, nematė. Jis dokumentų ir telefonų neėmė, nežino, kur ji juos padėjo. Po šios nakties V. Č. daugiau nematė, o V. sutiko maždaug po 7 dienų stotyje ir iš jos sužinojo, kad dokumentus ji padavė kažkokiam narkomanui ir paprašė nunešti į „Limoną“. Vėliau jos sutikęs nebuvo, telefonu taip pat nebendravo. Jis nepamena, ar turėjo tą naktį su savimi telefoną, jeigu taip, jo numeris galėjo baigtis skaičiais 474 (pilno nepamena). Jis pripažįsta, kad dalyvavo plėšime, tačiau apie tai, kad bus panaudotas peilis nežinojo, to nebuvo planuota, ir jokio peilio plėšimo metu ar po jo pas V. Č. nematė (pats taip pat peilio neturėjo). Klausimas: kam priklauso kastetas, rastas kratos metu bute, kur gyvena? Atsakymas: nežino, jis ne jo, jis ten kasteto nematė. Klausimas: iš kur to buto kambaryje rasti svetimi asmens dokumentai? Atsakymas: nežino, jis ten svetimų dokumentų niekada nematė, jų tikrai nėra į butą atsinešęs. Bute gyvena jis, mama, brolis D. ir senelis, kuriam nustatytas invalidumas dėl psichinės ligos (4 t., b. l. 20).

Kaltinamasis A. F. 2016-11-09 pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kad pareikšto įtarimo esmė jam suprantama. Jis patvirtina savo 2016-09-14 duotus parodymus, tik nori patikslinti, kad neketino to ukrainiečio apiplėšti, jis buvo išgėręs, tad galvojo, kad jį tiesiog apvogs. Jis jokio peilio ar daikto panašaus į peilį neturėjo ir apie tai, kad V. Č. panaudos peilį ar jį turės, nežinojo, apie tai jam iš anksto niekas pasakęs nebuvo. Be to, nori patikslinti, kad po kelių dienų atsitiktinio susitikimo metu V. jam sakė, kad dokumentus, pagrobtus iš to ukrainiečio, ji perdavė kažkokiam narkomanui, kad šis juos nuneštų į „Limoną“. Dėl dokumentų rastų jo motinos bute kratos metu savo kaltės nepripažįsta, nes nieko apie juos nežino. Be to, nori pasakyti, kad tas vyras, kurį V. pakvietė tą naktį, yra V. Č., jis sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą. Iki tol jį pažinojo tik iš matymo. Dėl plėšimo metu pagrobtų ukrainiečio dokumentų jis savo kaltės nepripažįsta, nes jis jų nematė ir neketino imti. Dėl kitų parodymų nieko pakeisti nenori, juos patvirtina (4 t., b. l. 32).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. F. parodė žaidimų automatų saloną „Limonas“, kur susitiko su nukentėjusiuoju, nurodė vietą Pelesos g. kur buvo apiplėštas nukentėjusysis (4 t., b. l. 23-27).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui paaiškino, kad 2016-07-30 vakare iš pažįstamų, gyvenančių viešbutyje prie oro uosto, norėjo važiuoti namo, tačiau važiuojant taksi automobiliu sugalvojo, kad dar norėtų užvažiuoti į kazino pažaisti. Apie 1 val. nakties jis taksi automobiliu atvažiavo į kazino, esantį pastate priešais Geležinkelio stotį, Geležinkelio g. 6, Vilniuje. Čia jį atvežė iš matymo pažįstamas taksistas pasivadinęs A.. Atvežęs prie kazino, A. tarsi draugiškai pasisiūlė eiti kartu su juo, tačiau jis atsisakė ir į kazino nuėjo vienas, o A. išvažiavo. Kai jis buvo kazino pastate, prie jo prieidavo vyras, kuris prašydavo eurų ant cigarečių, jis jam duodavo po kelis eurus. Dar jis minėjo, kad yra sėdėjęs kalėjime ir neseniai išėjęs iš kalėjimo. Vyras buvo apie 30 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, tamsių vidutinio ilgumo plaukų. Minėtą vyrą jis galėtų atpažinti. Būnant kazino pastate ir bežaidžiant prie jo keletą kartų buvo priėjusi mergina, apie 25 melų amžiaus, apie 166 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių iki pečių ilgumo plaukų, apsirengusi juodomis kelnėmis, kuri siūlė savo intymias paslaugas, tačiau jis buvo užsiėmęs žaidimu ir nekreipė dėmesio. Minėtą merginą jis galėtų atpažinti, Kai jis išėjo iš kazino, su juo kartu išėjo ir aukščiau paminėtas vyras bei mergina. Mergina jam pasakė, kad gali padėti surasti pigesnį taksi automobilį ir paprašė, ar gali kartu važiuoti jos draugas. Jis sutiko, tai buvo tas pats aukščiau paminėtas vyras iš kazino. Mergina nuėjusi atsisėdo į aikštelėje stovėjusį taksi automobilį (duomenys neskelbtini) galimai raudonos spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Mergina kažką pakalbėjo su taksi vairuotoju, tada pasakė jam, kad sėstų į minėtą automobilį, ji atsisėdo kartu su vyru iš kazino ant galinės sėdynės, o jis atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę. Kai privažiavo sankryžą, kurioje taksi automobilis suko į Pelesos gatvės pusę, jis paklausė, kodėl ne ten važiuoja, tuomet mergina pasakė, kad žino vietą arčiau, kur galima atlikti intymius reikalus. Jie privažiavo iki Pelesos gatvės namo Nr. 7, kur automobiliui sustojus, jie visi trys išlipo, o taksistas pasakė, kad dar atvažiuos jį paimti ir nuvažiavo, jam net nesumokėjus. Taksistas buvo apie 50 m. amžiaus, tačiau jo požymių jis neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Tuomet jie visi trys nuėjo keliuku vedančiu link garažų ir Pelesos g. 5 namo. Vyras iš kazino pasakė, kad eina namo ir pasuko į kairę link krūmų. Jiems einant toliau, jis pamatė takeliu esančiu tarp medžių nuo Pelesos g. 5 namo, link jo bėgantį vyrą, kuris buvo virš 30 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs baltos spalvos sportinio stiliaus bliuzonu. Daugiau minėto vyro požymių neįsidėmėjo. Vyras iš krūmų rankose laikė didelį, apie 40 cm ilgio, peilį, iš pažiūros fasadinį, su medinę rankeną. Vyras rėkė ant jo „stok papjausiu“ rusų kalba ir puolė jį bei brūkštelėjo peiliu jam per krūtinę. Tuo pat metu iš už nugaros atbėgo aukščiau minėtas vyras iš kazino, kuris taip pat rankose turėjo peilį, tiktai mažesnį. Abu vyrai rusų kalba šaukė ant jo, kad jis tylėtų ir nežiūrėtų į juos, bei užpuldami pargriovė ant asfalto. Kažkuris iš jų pridėjo jam peilį prie gerklės. Jis labai išsigando ir pasakė, kad gali pasiimti viską, tiktai tegul palieka dokumentus. Tačiau jo niekas neklausė, mergina, visą tą laiką buvusi šalia, atsisėdo ant jo gulinčio ant žemės ir ėmė kraustyti kišenes iš kur ištraukė du mobilaus ryšio telefonus: HTC – vertė 150 € ir NOKIA – vertė 30 €. Daugiau kišenėse vertingų daiktų nebuvo. Tuo metu vyrai iš jo jėga atėmė vyrišką odinę, juodos spalvos, rankinę su užrašu POLO kurios vertė 10 €. Rankinėje buvo odinė juodos spalvos piniginė – vertė 10 €, piniginėje buvo 1800 € (dvi 200, viena 100 ir likusios 50 € vertės kupiūros), bei jo vardu išduoti asmens dokumentai: Ukrainos Respublikos du pasai, vienas vidaus, kitas užsienio pasas, vairuotojo pažymėjimas išduotas Ukrainos Respublikoje. Apiplėšę jį užpuolikai pasišalino takeliu vedančiu žemyn per krūmus. Tuomet jis ėjo atgal link Geležinkelio stoties. Kai perėjo Pelesos gatvę, už jos esančiuose krūmuose jis staiga priešais save išvydo aukščiau paminėtą A.. Jam pasakė, kas jam atsitiko ir kreipėsi pagalbos. A., didelei jo nuostabai, staiga ėmė šaukti ant jo rusiškai grasinančiai ir ėmė jį vytis. Jis nesuprato kodėl jis taip elgiasi, tačiau išsigando ir pabėgo. Kai jis nuėjo iki Geležinkelio stoties, šalia pastato Geležinkelio g. 6, ten pastebėjo A., kuris, jo nuomone, jo intensyviai ieškojo. Jis užėjo į Kazino ir paprašė darbuotojų iškviesti policiją bei leisti peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Kazino darbuotoja atsakė, kad policijos nekviečia, o vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus gali peržiūrėti tiktai policija. Tuomet jis pėsčias nuėjo namo. Namuose pailsėjęs, dienos metu jis dar buvo nuėjęs į įvykio vietą, kur ieškojo savo daiktų ar bent jau išmestų dokumentų, tačiau nieko nerado. Tuomet jis kreipėsi į policiją. Užpuolikai įvykio metu tarpusavyje ir su taksistu kalbėjosi lietuviškai, įvykio melu užpuolikai jo nemušė, tik šiek tiek įpjovė peilių į krūtinę. Dėl minėto sužalojimo jis į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Dėl šio įvykio padaryta bendra 2000 € turtinė žala (l t., b. l. 15, 16, 19, 20, 22, 29).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytoja J. Č. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui paaiškino, kad ji dirba UAB „Lengvas žaidimas“ lošimų automatų salone „Limonas“ Geležinkelio g. 6, Vilniuje. 2016-07-30 ji dirbo naktinėje pamainoje nuo 20 val. iki 8 val. Apie 4.30 val. į saloną atėjo aukštas rusiškai kalbantis vyras, kuris pasakė, kad jį apiplėšė. Ji paklausė, kur jį apiplėšė, jis pasakė, kad lauke. Ji jam patarė kreiptis į policiją. Jis pasakė, kad taip, kreipsis į policiją ir išėjo. Šį vyrą ji prieš tai matė žaidžiantį jų salone. Jį tą naktį matė pirmą kartą. Į saloną jis atėjo apie vidurnaktį, žaidė ilgą laiką. Iš pradžių matė, kad prie jo kelis kartus buvo priėjęs jai taip pat nematytas ir nepažįstamas neaukšto ūgio vaikinas su kepure, trumpai su juo bendravo, negirdėjo apie ką, jai atrodo, tas rusiškai kalbantis vyras jam duodavo pinigų, nes vyras su kepure po to ateidavo prie baro, paimdavo alaus ir nueidavo prie to rusiškai kalbančio vyro. Tačiau jai susidarė toks įspūdis, kad jie nėra pažįstami. Po kažkiek laiko į saloną atėjo vietinė mergina, kuria vadina V.. Ji buvo atėjusi viena. Ji buvo apsirengusi baltos spalvos palaidine su tamsios spalvos žvaigždėmis ir tamsios spalvos striuke. Ji buvo atsivedusi prie baro išgerti alaus, dažnai išeidavo į lauką, o po to dingo. To vaikino, kalbančio rusiškai, po jos išėjimo taip pat salone jau nematė. Jai atrodo, ji kvietė tą vyrą parūkyti, ir po to jie abu dingo. Negali pasakyti, kelintą valandą tai buvo. Tas vyras su kepure, kiek pamena, iš salono išėjo dar ankščiau. Jo daugiau nematė. Negali tiksliai pasakyti, ar V. buvo atėjusi į saloną po tos nakties. Prieš tai ją salone matydavo naktimis maždaug kartą ar du per savaitę. Po kelių dienų į saloną atėjo vėl tas pats rusiškai kalbantis vyras ir minėjo, kad kai jį mušė, sakė, jog dokumentus ras „Limone“. Jis paliko savo telefono numerį. 2016-08-05 apie 22 val. ji tvarkydama lauke stovinčią šiukšlių urną su nuorūkomis, pamatė joje juodą piniginę. Tada ji prisiminė tą vyrą ir parašė jam žinutę apie tai, kad rado ją. Jis paprašė pažiūrėti ar yra dokumentai. Ji ištraukė pasą, pamatė, kad jame jo nuotrauka. Tada jis atvažiavo, ir ji jam tą patį vakarą piniginę atidavė. Mergina, kurią pažįsta kaip V., apie 27 m. amžiaus, tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, kalba rusiškai. Ją galėtų atpažinti. Vyras su kepure apie 30 m. amžiaus, apie 160 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, kalbėjo rusiškai, bet su kažkokiu akcentu. Jį taip pat galėtų atpažinti (l t., b. l. 51).

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

L. Š. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui paaiškino, kad jis dirba UAB „City Express“ autobuso vairuotoju, pagal individualius užsakymus veža keleivius iš Klaipėdos į Vilnių bei atgal. 2016 metų rugpjūčio mėn. (tiksliau nepamena) jis atvyko vakare į Vilniau autobusų stotį ir naktį, apie 0 val. turėjo grįžti paėmęs keleivius į Klaipėdą. Jam būnant Vilniaus autobusų stotyje apie 21 val. priėjo nepažįstamas vyras, apie 30 m. amžiaus, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai tamsiai rusvi, trumpai kirpti, kuris pasiūlė iš jo pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, juodos spalvos, už 25 €. Jis nupirko iš jo tą telefoną, kuris buvo be įkroviklio, dėžutės. Tas vyras jo akivaizdoje iš telefono ištraukė SIM kortelę, todėl jis pagalvojo, kad telefonas jo. Daugiau to vyro nematė. Telefoną naudojo su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug po trijų savaičių, dėl to telefono jam paskambino iš policijos ir jis jį padėjo autobuse kad perduotų, kai bus Vilniuje, Tačiau po kiek laiko pastebėjo, kad telefonas iš dėtuvės dingo. Apie tai, kad telefonas vogtas, nežinojo (l t., b. l. 63).

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2016-07-30 paryčiais buvo įvykdytas plėšimas ir iš nukentėjusiojo M. B. buvo pagrobta rankinė su dokumentais, piniginė su pinigais, telefonai. Plėšime dalyvavo V. T., A. F. ir V. Č.. Šias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir visi trys kaltinamieji, dėl to ginčo byloje nėra. Tačiau kaltinamieji teismo posėdžio metu neigė tam tikras jiems inkriminuotas aplinkybes. A. F. nurodė, kad jie dėl peilio panaudojimo plėšime nesitarė, todėl jis dėl šios aplinkybės nekaltas, taip pat jis neketino pagrobti ir nukentėjusiojo dokumentų. V. T. taip pat nurodė, kad ji su V. Č. dėl peilio panaudojimo nesitarė, o dokumentų ji neketino vogti, vėliau jie buvo nukentėjusiajam grąžinti. V. Č. teigė, kad peilį jis visada nešiojasi su savimi, kadangi gyvena pavojingame rajone, o prieš nukentėjusįjį peilį panaudojo, nes nukentėjusysis pirmas jį puolė. Nukentėjusiojo dokumentų jis grobti taip pat neketino.

Be to, kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu pateikė ir visiškai naują, ikiteisminio tyrimo metu neminėtą, nusikaltimo padarymo versiją. Teisme kaltinamieji nurodė, kad jie neturėjo tikslo apiplėšti ar apvogti nukentėjusiojo, o tiesiog norėjo jį apgauti, kadangi nukentėjusysis prašė V. T. padėti jam įsigyti amfetamino. Jų planas buvo parduoti jam netikrų narkotikų, apie tai jie susitarė su V. Č., kuris turėjo sutrinti kokių nors tablečių ir atnešti į sutartą vietą, kur parduotų nukentėjusiajam ir taip jie užvaldytų jo pinigus. Anot V. Č., nukentėjusysis turbūt suprato apgaulę ir puolė V. Č., ko pasekmėje V. Č. išsitraukė peilį ir nukentėjusysis buvo apiplėštas. Tačiau tokia teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija yra visiškai neįtinkinama, nelogiška ir prieštaraujanti kitiems bylos duomenims, todėl teismas šioje dalyje kaltinamųjų teisme duotus parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Visiškai nelogiška manyti, kad už kažkokį nedidelį kiekį netikrų narkotinių medžiagų kaltinamieji apgaulės būdu būtų galėję įgyti reikšmingesnę sumą pinigų, nesuprantama kam tokiu atveju buvo reikalinga važiuoti į nuošalią vietą, pasikviesti trečią asmenį nusikaltimo darymui ir pan. Jeigu kaltinamųjų tikslas buvo įgyti tik pinigus, tuomet kodėl buvo paimti ir kaltinamojo telefonai. Patys kaltinamieji nurodė, kad plėšimo metu buvo labai tamsu, todėl nesuprantama kaip nukentėjusysis, dar net nespėjus kaltinamiesiems prie jo prieiti, galėjo suprasti, kad yra apgautas. Juo labiau, atskirti narkotikus nuo kitos medžiagos vizualiai būtų sudėtinga net įdėmiai juos apžiūrint. Be to, tokios aplinkybės vienareikšmiškai neatitinka ir nukentėjusiojo parodymų duotų tiek tyrėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusiojo M. B. parodymai, išskyrus tam tikras aplinkybes, iš esmės yra logiški, įtikinami, atitinka kitus bylos duomenis, todėl teismas jais vadovaujasi. Kodėl teisme kaltinamieji pakeitė parodymus, teismo posėdžio metu jie logiškai paaiškinti negalėjo. V. T. ir V. Č. teigė, kad buvo veikiami narkotinių medžiagų, tačiau A. F. nurodė, kad jis nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų. Tačiau šios aplinkybės nepaaiškina to, kodėl kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjams, nepaisant tam tikrų skirtumų, apklausti po tris kartus, davė iš esmės panašius, nuoseklius ir logiškus parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo parodymus. V. T. ir A. F. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Limone jie pamatė nukentėjusįjį, kuris turėjo pinigų, nusprendė jį apvogti. Kadangi nukentėjusysis buvo aukšto ūgio ir tvirto kūno sudėjimo, jie nusprendė pasitelkti į pagalbą trečią asmenį – V. Č.. V. Č. šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, nurodė, kad kaltinamieji jį ilgai įkalbinėjo ir jis sutiko padėti atimti iš vyriškio pinigus, jie susitarė kurioje vietoje susitinka, jis pribėgęs griebė vyriškį už atlapų, o kadangi tas priešinosi, išsitraukė peilį, įrėmė jam į krūtinę, gal šiek tiek įpjovė, taip su peilių jį privertė gultis. V. Č. ir V. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad V. Č. nukentėjusįjį laikė, V. T. ant jo atsisėdo, iškraustė kišenes, paėmė rankinę ir visi kartu pabėgo. Tokie parodymai logiški, įtikinantys, iš esmės atitinka nukentėjusiojo, nors ir ne visiškai išsamius, tačiau logiškus parodymus, kitus įrodymus (iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo megztinyje ties krūtine yra 2 cm ilgio skylė, 1 t., b. l. 91-93), todėl teismas tokiai kaltinamųjų parodymais vadovaujasi.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji A. F. ir V. T. iš esmės pripažino, kad jie dalyvavo įvykdant plėšimą, tačiau teigė, jog dėl peilio panaudojimo jie nesitarė. A. F. gynėja nurodė, kad V. Č. veiksmai panaudojant peilį plėšime turėtų būti vertinami kaip vykdytojo ekscesas, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka.

Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017).

Teismo vertinimu, tokio plėšimo būdo – panaudojant peilį, nėra pagrindo laikyti kaltinamojo V. Č. kaip vykdytojo ekscesu. Nors kaltinamieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad jie susitarė apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant peilį, tačiau iš esmės patvirtino, kad jie susitarė užvaldyti nukentėjusiojo turtą ir nekonkretizavo kaip. Teismas sutinka, kad galimai nuteistieji iš anksto nesitarė apiplėšti M. B. panaudojant peilį, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad kaltinamieji A. F. ir V. T. matė, kad nukentėjusysis turėjo pinigų, tačiau buvo aukšto ūgio, stipraus kūno sudėjimo ir suprato, kad paprastai iš jo pinigų neatims, todėl įkalbėjo jiems padėti V. Č., kuris taip pat nėra aukšto ūgio ar stipraus kūno sudėjimo, be to dar yra ir narkomanas. Kaltinamoji V. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji netgi žinojo, jog V. Č. nešiojasi peilį. Visi kaltinamieji buvo nuošalioje vietoje šalia nukentėjusiojo, kai V. Č. naudojo peilį ir iš esmės, kaip pripažino pats V. Č., būtent peilio panaudojimas ir padėjo palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Nenaudojant peilio ar kitų priemonių, mažai tikėtina, kad plėšimas nukentėjusiojo atžvilgiu apskritai būtų įmanomas. Teismas vertina, kad kaltinamųjų susitarimas, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apėmė bet kokio smurto ir bet kokių priemonių panaudojimą, siekiant palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir peilio panaudojimas buvo tikėtini kitiems kaltinamiesiems.

Nors nukentėjusysis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir užsiminė, kad A. F. turėjo daiktą panašų į peilį, kurio nepanaudojo, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais kitai duomenimis, buvo tamsu, nukentėjusysis buvo išgėręs, todėl teismas aplinkybę, kad A. F. grasino nukentėjusiajam daiktu panašiu į peilį, šalina iš kaltinimo, kaip neįrodytą. Tačiau, nepaisant to, savo nesutikimo dėl daromo nusikaltimo ar jo būdo A. F. niekaip nepareiškė. Priešingai, jis tarėsi ir organizavo plėšimą nuošalioje, tamsioje vietoje, buvo plėšimo metu šalia, iš esmės apsunkindamas nukentėjusiajam galimybę pabėgti, o vėliau pats pabėgo iš įvykio vietos kartu su kitais kaltinamaisiais, pasidalino pagrobtus pinigus, o vėliau kartu su V. T. tabore išmetė nukentėjusiojo daiktus ir plėšimo metu naudotą peilį, tokiu būdu ne tik kad sustiprino kitų bendrininkų pasiryžimą veikti nusikalstamai, bet ir tiesiogiai sudarė sąlygas jų nusikalstamiems veiksmams, be kurių šios nusikalstamos veikos padarymas būtų iš esmės pasunkėjęs. Taigi, nors kaltinamieji galimai nebuvo iš anksto suderinę prieš nukentėjusįjį panaudoti peilį, tačiau siekdami realizuoti nusikalstamą sumanymą – užvaldyti jo turtą, bet kokiomis aplinkybėmis, įvykio metu veikė bendrai suderintais veiksmais, todėl, teismo įsitikinimu šioje baudžiamojoje byloje nėra vykdytojo eksceso.

Žemesnės instancijos teismas

Visi kaltinamieji teigė, kad jie neketino grobti nukentėjusiojo dokumentų, jų tikslas buvo pinigai, t. y. jie teigė, kad jų veiksmuose nėra būtinojo BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto požymio – tiesioginės tyčios. Jie nurodė, kad dokumentai buvo grąžinti nukentėjusiajam. Tačiau tokia kaltinamųjų versija nėra pagrįsta bylos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. būtinieji nusikalstamos veikos požymiai yra ne tik veika – nurodyto daikto ar daiktų paėmimas, bet ir padariniai – jų užvaldymas, t. y. reali galimybė nurodytą daiktą ar daiktus valdyti, naudoti ar jais disponuoti, taip pat priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šis nusikaltimas yra padaromas veikiant tiesiogine tyčia. V. T. paėmė iš nukentėjusiojo piniginę, apžiūrėjo ją jau įvykio vietoje, netgi pasakė, kad joje yra daug kortelių. Nukentėjusysis prašė jam palikti bent jau dokumentus, o V. T. nubėgdama pasakė, kad savo dokumentus jis ras stotyje šiukšlių dėžėje. Būtent todėl nukentėjusysis ir paliko liudytojai J. Č., kuri dirbo Limone, savo telefono numerį ir prašė liudytojos paskambinti, jei ras jo dokumentus, nes tikėjosi, kad kaltinamoji V. T. įvykdys savo pažadą. Liudytoja J. Č., radusi piniginę su pasais šiukšlių dėžėje prie Limono, paskambino nukentėjusiajam. Tokiais nukentėjusiojo parodymais netikėti pagrindo nėra, jie atitinka liudytojos J. Č. parodymus. Be to, teisminio nagrinėjimo metu ir kaltinamasis V. Č. patvirtino, kad jis girdėjo kaip buvo pasakyta, jog dokumentus nukentėjusysis atgaus Limone. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad kaltinamieji jau plėšimo metu suprato, kad paima nukentėjusiojo dokumentus ir taip elgėsi sąmoningai, t. y. tyčia. Kaltinamoji V. T. teisminio nagrinėjimo metu labai tiksliai pastebėjo ir pati patvirtino, kad jai jau darai nusikaltimą, tai reikia imti viską, ką kaltinamieji ir padarė – paėmė nukentėjusiojo piniginę, rankinę ir telefonus. Be to, tiek V. T., tie ir A. F. suprato, kad kaltinamasis užsienietis – Rusijos pilietis, todėl puikiausiai galėjo numatyti, kad jis turės asmens dokumentus savo rankinėje ar piniginėje. Nukentėjusiojo pasus ir vairuotojo pažymėjimą pagrobę kaltinamieji pabėgo, jie turėjo galimybę jais disponuoti, t. y. buvo dokumentus pasisavinę, galėjo su jais elgtis pagal savo valią, ką ir padarė, kaip patys aiškina, šiuos dokumentus išmetė tabore.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs aukščiau nurodytus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamųjų V. T., V. Č. ir A. F. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigti sunkus ir apysunkis nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogine tyčia, grasinant peiliu, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą bei dokumentus.

Dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo (BK 259 straipsnio 1 dalis)

Be V. Č. parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: liudytojo B. M., parodymais, specialisto išvada, kratos protokolu, kitais įrodymais.

Kaltinamasis V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jis pripažįsta, jog narkotikai, rasti jo namuose, priklauso jam, jis pirko juos sau, asmeninėms reikmėms – 17 čekių, bet nespėjo sunaudoti, nes buvo sulaikytas.

Liudytojas B. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba policijos pareigūnu, asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, o pagal bylą visus pamena. Buvo atliekama procesinė prievartos priemonė, kuri yra numatyta BPK 154 straipsnyje. Vykdant priemonę buvo gauta informacija, kad V. Č. vyksta į taborą ir ten galimai įsigyja narkotinių medžiagų, todėl jis buvo sulaikytas. Buvo atliekama krata V. Č. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo buvo paklausta, ar jis turi uždraustų daiktų, tai jis iš kišenių ištraukė 16 folijos lankstinukų su galimai narkotine medžiaga. Jis pats pateikė lankstinukus, o po to dar jie atliko kratą. Kratos metu daugiau uždraustų daiktų nerado. Buvo surašytas kratos protokolas. Tie lankstinukai buvo supakuoti į celofaninį maišelį. Tyrėjas suskaičiavo, tiek buvo užfiksuota protokole ir jis jame pasirašė. Jis asmeniškai neskaičiavo. Kratą jis atliko ne vienas, buvo kartu tyrėja, kuri atliko kratą ir pildė protokolą. Ji turbūt ir suskaičiavo. V. Č. sakė, kad tai heroinas, kuris skirtas jo reikmėms, neketina jų pardavinėti ar kitaip platinti.

Kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu (duomenys neskelbtini), V. Č. savanoriškai pateikė 16 vnt. folijos lankstinukų (2 t, b. l. 114-116).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad rusvos spalvos miltelių, paimtų kratos metu (duomenys neskelbtini), esančiame bute iš V. Č., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, jo masė yra 0,044 g ir narkotinės medžiagos – karfentanilio. Karfentanilio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (2 t., b. l. 126, 127).

Kaltinamojo V. Č. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, nes kaltinamasis narkotinę medžiagą – 0,044 g heroino, neteisėtai įsigijo bei laikė neturėdamas tikslo platinti.

Dėl A. F. gyvenamojoje vietoje rastų dokumentų įgijimo ir laikymo (BK 302 straipsnio 1 dalis)

A. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinių asmenų dokumentus, t. y. S. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), D. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2016-09-07 16.15 val., kol šie dokumentai buvo rasti policijos pareigūnų.

Kaltinamasis A. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltės dėl jo gyvenamojoje vietoje rastų dokumentų neteisėtų įgijimo ir laikymo nepripažįsta. Anot kaltinamojo, jis nieko nežinojo apie jo namuose rastus dokumentus. Pas motiną jis namie gyvendavo, kai atvažiuodavo į Lietuvą. Paskutinį kartą 2014 m. prieš Naujuosius metus atvyko ir po Naujųjų išvyko. Lietuvoje retkarčiais būdavo. 2015 m. jis daugiau Lietuvoje nebuvo. Jis į Vokietiją išvyko autobusu iš stoties, tai galėjo būti 2015-01-31. Paskui tik 2016 m. vasarą grįžo į Lietuvą. Atvykęs, ėjo atlikti arešto bausmes, pats prisistatė į komisariatą. Per tą laiką Lietuvoje nebuvo. Paskutiniu metu gyveno Stokholme, mokėsi mokykloje. Kasteto atsiradimo aplinkybių taip pat nežino. Būna, kad motina kartais mažesniame kambaryje gyvena, kai jo nėra, senelis arčiau motinos, t. y. jie nuolat migravo po kambarius. Pastovaus jo kambario nebuvo. Kai pareigūnai beldėsi į jo duris, jis turėjo pusantros valandos, todėl norėdamas per tą laiką galėjo juos paslėpti ir išmesti. Policija pasakė, kad jeigu neatidarys, bus laužiamos durys. Kai pamatė pareigūnus, pasislėpė, nes išsigando.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba policijos pareigūnu – vyresniuoju tyrėju. Jis atliko kratą bute pas A. F.. Į butą užėjo su gaisrinės ir specialaus būrio pagalba. Jų nenorėjo įleisti, todėl tyrėja iškvietė pagalbą. Ten „seifinės“ durys, jie negalėjo išlaužti. Gaisrininkams įjungus pjūklą ir pradėjus pjauti, patys atidarė duris. Praėjo apie pusantros valandos, kol jie užėjo į butą. Butas yra dviejų kambarių, viename gyveno L. F. tėvas – buto savininkas, o kitame kambaryje jie atliko kratą. Iš vienos kambario pusės buvo sofa-lova, o iš kitos didelė sekcija. Po sofa-lova buvo surastas A. F. ir jis buvo išvežtas. Bute dar buvo jo mama ir D. F. sugyventinė. Apžiūrint sekciją, joje esančius daiktus, viename sekcijos skyriuje jis surado dėžutę ar aplanką, kuriame buvo labai daug dokumentų, t. y. dokumentų asmenų, kurie nebuvo to buto gyventojai (10-15 asmens dokumentų). Ten buvo pasai, vairuotojo pažymėjimai, studentų pažymėjimai, banko kortelės. Po to dar buvo surastas kastetas ir peilis. Visa tai buvo ištraukta ir užfiksuota protokole. Be pareigūnų kratoje dalyvavo L. F. ir D. F. sugyventinė su vaiku. Jie matė, kaip jis ištraukė tuos dokumentus, padėjo ant stalo, juos apžiūrėjo. Jis klausė L. F., iš kur dokumentai, bet ji pasakė, kad jie ne jos ir ji nežino kieno jie. A. F. karos metu nedalyvavo, nes jį spec. kuopos pareigūnai išvežė į policijos komisariatą. L. F. ir A. F. gyveno tame kambaryje, kuriame buvo atlikta krata, o kitame kambaryje gyveno L. tėvas, kuris, kiek girdėjo, yra psichiškai nesveikas, jis vaikštantis, bet daug ko nesupranta. Į klausimus jis nesupranta kaip atsakyti.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-03-13 tarp 16.30 val. ir 21 val. jos darbo vietoje iš tarnybinių patalpų dingo rankinė su dokumentais ir kitais daiktais. Tik išeidama iš darbo pamatė, kad nėra jos rankinės. Tuo metu buvo daug klientų ir negali pasakyti, kada ji dingo, kas juos paėmė. Ji kreipėsi į policiją, bet gavo laišką, kad atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, o po pusantrų metų telefonu pranešė, kad atliekant bute kratą rado jos vairuotojo pažymėjimą ir ją pakvietė liudyti. Ji negali pasakyti, ar matė kurį iš kaltinamųjų tą dieną.

Liudytojas D. F. nurodė, kad A. F. yra jo brolis, o L. F. – mama. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o mama su broliu gyvena (duomenys neskelbtini). Ten dar gyvena senelis. Butas yra dviejų kambarių. Senelis gyvena visame bute, bet turi savo atskirą kambarį. Senelis miega viename kambaryje, o mama ir brolis kitame. Jis nebuvo namie, kai buvo daroma karta. Jis girdėjo, kad kratos metu surado dokumentus, bet jie ne jo. Pavasarį motina sakė, kad senelis buvo pametęs dokumentus, o po to kažką rado. Ne kartą buvo atvažiavę draugai iš Baltarusijos ar kitos šalies, gal kas iš jų miegojo ir paliko. Jis tiksliai žino, kad jo brolis buvo išvykęs praeitais metais sausio mėnesį. Brolis grįžo praeitų metų rugsėjo mėnesį. Jis buvo Švedijoje, jam regis, kad brolis grįžo 2016 m. vasaros pabaigoje. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyveno prieš 3-4 m. Su seneliu sunku susikalbėti, nes jis buvo Vasaros g. esančioje ligoninėje, jam 88 m. Jis viską pamiršta, visus kaltina. Jis užvažiuoja pas motiną kartą ar du per mėnesį. 2015 m. sausio mėn. pabaigoje brolis išvažiavo į Švediją ir grįžo tik tada, kai arešto bausmę atliko. Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. vasaros brolis nei karto nebuvo grįžęs į Lietuvą. Motina sakė, kad senelis buvo pagautas parduotuvėje, nes vogė saldainius. Apie brolio administracinius pažeidimus jis nieko nežino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-25 D. F. paaiškino, kad jis iš matymo pažįsta merginą vardu V., kuri gyvena kartu su vyriškiu pravarde „Čiž“. Su šiais asmenimis jis jokių santykių neturi, tiesiog juos pažįsta iš matymo. Jo mama 2016-07-30 naktį jis pats buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jis tai pamena, nes tuo laikotarpiu kiekvieną naktį leisdavo namuose, nes rytais ėjo į darbą (atidirbinėjo valandas nuo darbo biržos) (1 t., b. l. 73).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-05 D. F. paaiškino, jo mama ir senelis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), o pats jis gyvena kitur, tik dažnai lankosi pas mamą. Apie 2016-09-07 nurodytame bute kratos metu rastus svetimus dokumentus ir kastetą nieko nežino, jų bute nematė, jų į butą neatsinešė. Bute gyvenantis senelis turi invalidumą dėl psichinės ligos, su kuriuo susikalbėti neįmanoma. Jo brolis A. po sugrįžimo iš užsienio gyvena tai pas draugus, tai pas motiną minėtame bute (1 t., b. l. 76).

Liudytoja L. F. nurodė, kad A. F. yra jos sūnus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Čia taip pat gyvena dar jos tėvas, kuris yra pirmos grupės invalidas. Tėvui yra dimensija. A. F. tame bute negyvena, jis jame būna tik tada, kai grįžta iš užsienio. A. F. į Lietuvą grįžo 2016 m. liepos mėn. ir tada kelias dienas gyveno tame bute. Iš Lietuvos jis išvyko 2015 m. sausio mėn., pusantrų mėtų jo nebuvo. Iki išvykimo jis su ja negyveno, o gyveno arba pas kokią draugę arba pas draugą. Kratos metu ji buvo namie, matė, kokius daiktus surado. Tačiau ji pati nežinojo, kad namie yra tokie daiktai. Dokumentai ir kastetas yra ne jos. Ji tik vėliau suprato, kai tėvas jai pasakė, kad jis paėmė. Tėvui jokių dokumentų duoti negalima, o jis vis ieško. Kartą atėjęs jis jai pasakė, kad rado dokumentus. Pagalvojo, rado ir dabar bus ramu. Jai gydytojai sakė neduoti jam jokių dokumentų. Tėvui nesvarbu kokius dokumentus rado. Ji nematė, kaip tėvas atsinešė tuos dokumentus. Tėvu tikėti negalima, bet jis taip pasakė. Nuo senų laikų kasteltas buvo pas tėvą. Tėvas su peiliu miega. Jam dimensija. Nežino iš kur pas tėvą kastetas. Tėvas bijojo ir neleido įsileisti pareigūnų. Nesuprato jis, kad ten pareigūnai. Po to ji atidarė duris, tėvą ramino, o jis sakė, kad vagys. Kai laužė duris, sūnus išsigandęs pasislėpė.

Kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu bute (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti Lietuvos Respublikos piliečių, užsienio valstybių piliečių asmens dokumentai, banko kortelė, kastetas, drabužiai (2 t., b l. 143-147).

Apžiūros protokole užfiksuota kratos metu rastu dokumentu apžiūra: 1) asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2011-10-25 Vilniaus VPK MV J. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, galioja iki 2021-10-25; 2) asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2011-12-09 Vilniaus VPK MV D. P., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, galioja iki 2021-12-09; 3) asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2014-11-20 Vilniaus VPK MV J. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, galioja iki 2024-11-20; 4) asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2013-09-18 Marijampolėje S. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, galioja iki 2023-09-18; 5) asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2015-02-10 Vilniaus VPK MV E. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, galioja iki 2025-02-10; 6) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2008-06-09 Visagino PK MP I. L., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, galioja iki 2018-06-09; 7) I. L. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2018-04; 8) Italijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013-02-26 S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, galioja iki 2018-02-25; 9) Latvijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, galiojo iki 2015-02-22; 10) studento pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, galioja 2013-09 – 2014-12; 11) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011-08-23 A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, galioja iki 2021-08-23 (2 t., b. l. 162-182).

Tarnybinio pranešimo ir Kriminalinės policijos raštų matyti, kad dauguma rastų dokumentų kartu su kitais asmeniniais nukentėjusiųjų daiktais buvo pagrobti plėšimo ar vagystės būdu, dėl ko pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. 14-1-00818-14, 01-1-17160-15, 01-1-19265-15, 01-1-10952-15 (2 t., 161, 183, 184)

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bute (duomenys neskelbtini), buvo rasta 11 dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių, studento pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimai). Nustatyta, kad minėtame bute, atvykęs iš užsienio kartais gyveno A. F.. Bute nuolat gyveno tik jo mama L. F., ir neįgalus senelis. Taip pat bute dažnai lankėsi ir nakvojo kaltinamojo brolis D. F.. Nė vienas iš asmenų nenurodė, kam šie dokumentai priklauso ir kaip jie ten atsirado. Iš bylos medžiagos matyti, kad bute buvo rasta daug – 11, dokumentų, tačiau A. F. inkriminuojama tik 5 dokumentų neteisėtas įgijimas ir laikymas. Daugelis rastų dokumentų buvo pagrobti įvykdžius nusikaltimus, tačiau kokių nors duomenų, kad šiuos nusikaltimus butų įvykdęs A. F., byloje nėra. Kaip matyti iš liudytojos A. K. parodymų, jos dokumentai su rankine buvo pagrobti 2015-03-13, tačiau iš A. F. advokatės pateiktų dokumentų (5 t., b. l. 157, 158) matyti, kad A. F. 2015 metų pradžioje išvyko į Vokietiją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. F. Lietuvos Respublikoje gyveno ne nuolat jau nuo 2012 m., kai buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, nes nuolat darydavo teisės pažeidimus ir buvo baudžiamas įvairiose Europos valstybėse (Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje), kita vertus jis tuo pat metu nuolat darė ir administracinius teisės pažeidimus Lietuvos Respublikoje (4 t., b. l. 101, 102, 113-125), kas įrodo, kad jis gyvendavo ir Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje paskutinis administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2014 m. gruodžio mėnesį ir pažeidimai liovėsi, tačiau 2016-07-29 A. F. vėl padarė naują administracinį teisės pažeidimą. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. F. sako tiesą, jog jis nuo 2015 m. pradžios iki 2016 m. liepos mėnesio Lietuvoje nebuvo, todėl negalėjo įgyti A. K. dokumentų. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis A. F. brolis D. F. taip pat yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus susijusius su narkotikais, trauktas administracinėn atsakomybėn dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dažnai lankosi (duomenys neskelbtini), esančiame mamos bute, todėl neatmestina ir ta aplinkybė, kad dokumentus įgijo ir jais disponavo būtent D. F. ar kiti asmenys.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis. Todėl teismas konstatuoja, jog byloje ištyrus visas aplinkybes bei išnaudojus procesines priemones reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nėra surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad A. F. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl šios veikos jis išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamosios V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje kaltinamoji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajai V. T. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), nedirba, anksčiau teista, teistumas išnykęs, taip pat teista ir už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bausta administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (žalos neatlygino). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajai paskyrus už nusikaltimus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį teismas atsižvelgia, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atveju) ir nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo atveju). Kaip matyti iš kaltinamosios paaiškinimų, prieš ją suimant ji nuolat vartojo narkotines medžiagas, nedirbo, pajamų neturėjo, ankščiau teista, teistumas išnykęs, išvadų nepadarė, toliau daro nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis gerokai mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kaltinamajai už nusikaltimą, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Be to, V. T. elgesys (ji nuolat daro nusikalstamas veikas, vartoja narkotines medžiagas, nedirba) leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos V. T. atžvilgiu netaikytinos.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. Č. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tris nusikaltimus: sunkų, apysunkį ir nesunkų, peilį panaudojo būtent V. Č.), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (žalos neatlygino), nuolat vartoja narkotines medžiagas, daro nusikaltimus, nusikaltimai sunkėja. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę jis pripažino ir gailėjosi (BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo atveju) ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo atveju). Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje yra skirtinos laisvės atėmimo bausmė, kurių dydis gerokai mažesnis nei sankcijoje numatytų bausmių vidurkis. Kaltinamajam už nusikaltimą, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis sankcijoje numatytos bausmės vidurki. Be to, V. Č. elgesys (jis daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, vartoja narkotines medžiagas, nedirba) leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos V. Č. atžvilgiu netaikytinos.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. F. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (žalos neatlygino), jo daromi nusikaltimai sunkėja. Nors pats kaltinamasis A. F. teigė narkotinių medžiagų nevartojantis, tačiau iš jo nuolat daromų teisės pažeidimų ir specialisto išvados (4 t., b. l. 133), jo elgesio (su V. T. netrukus po nusikaltimo padarymo nuvyko į taborą), teismas daro priešingą išvadą, kad A. F. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikaltimus yra skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimesnis sankcijoje numatytų bausmių vidurkiui. Be to, A. F. elgesys (jis daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, nedirba, nuolat nuo 2011 m. buvo baudžiamas kitose Europos valstybėse už įvairius nusikaltimus, nuolat daro administracinius teisės pažeidimus) leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos A. F. atžvilgiu netaikytinos.

Kaltinamoji V. T. buvo laikinai sulaikyta 2016-08-24 ir jai skirta kardomoji priemonė suėmimas (3 t., b. l. 38-40, 49, 50). Kaltinamasis V. Č. buvo laikinai sulaikytas 2016-08-24 ir jam skirta kardomoji priemonė suėmimas (3 t., b. l. 131-133, 140, 141, 146,147). 2016-11-08 V. Č. paleistas į laisvę, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 149, 150). Kaltinamasis A. F. buvo laikinai sulaikytas 2016-09-07 ir jam skirta kardomoji priemonė suėmimas (4 t., b. l. 42-44, 49, 50, 55). Kaltinamųjų V. T., V. Č. ir A. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Nukentėjusysis M. B. pareiškė 1990 € civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje detaliai nėra nurodyta iš ko susideda civilinis ieškinys, tačiau iš nukentėjusiojo apklausos protokolų matyti, kad iš jo be daiktų, buvo pagrobta ir 1800 €. Nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo metu nebuvo galimybės apklausti ir patikslinti pinigų įgijimo ir turėjimo aplinkybių, kaltinamieji su tokiu ieškinio dydžiu nesutiko. Kaltinamieji V. T. ir A. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad pas nukentėjusįjį buvo apie 300 € ir tokią sumą jie iš nukentėjusiojo pagrobė, šioje dalyje netikėti kaltinamųjų parodymais pagrindo nėra. Ir priešingai, nukentėjusysis nuo 22 val. laiką leido baruose, žaidė lošimų automatais, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl visiškai nėra aišku kiek pinigų jis turėjo plėšimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad iš nukentėjusiojo, be kitų daiktų, buvo pagrobta 300 €, todėl atitinkamai mažintina ir jam priteistina suma. Tokia suma atitinkamai mažintina kaltinime nurodyto pagrobto turto vertė.

Baudžiamojoje byloje iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo V. Č. 193,97 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 punkto 4 dalyje numatyta būtina gynėjo dalyvavimo sąlyga. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamoji V. T. negalėjo savarankiškai gintis, kadangi jai byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis teismas padarė išvadą, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią baudžiamąją bylą yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos dėl kaltinamosios V. T. gynybos iš kaltinamosios taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje bei jai paskirti:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. T. subendrintą 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtą ir subendrintą bausmę subendrinti su 2016-12-13 Viliaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti V. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-24 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmės laiką atliktą pagal 2016-12-13 Viliaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-03-06.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamajai V. T. palikti nepakeistą ir jos terminą pratęsti 3 (trim) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-03-24.

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. Č. subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes paskirtas ir subendrintas apėmimo būdu, subendrinti iš dalies sudedant su bausme paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios 2 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtą ir subendrintą bausmę subendrinti su 2016-12-13 Viliaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti V. Č. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-24 iki 2016-11-08 ir bausmės laiką atliktą pagal 2016-12-13 Viliaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo V. Č. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. F. subendrintą 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaityti A. F. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-09-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-03-06.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamajam A. F. palikti nepakeistą ir terminą pratęsti 3 (trim) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-03-09.

A. F. išteisinti neįrodžius, kad A. F. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (asmens dokumentų įgijimas ir laikymas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš V. T., V. Č. ir A. F. solidariai nukentėjusiajam M. B. 490 € (keturi šimtai devyniasdešimt eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: narkotinę medžiagą – heroiną (1,288 g bendro kiekio), perduotą saugoti Lietuvos policijos KTC, Liepyno g. 11A, Vilniuje (2 t., b. l. 128), lyginamuosius B. B., J. Č., V. Č., V. T. seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo kameroje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2 t, b. l. 133-134, 1 t. b. l. 104-105), kastetą, saugomą Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus saugojimo kameroje, Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje (2 t., b. l. 159-160), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

S. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), D. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163), pradėjus vykdyti nuosprendį perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163) pradėjus vykdyti nuosprendį perduoti Valstybės įmonei REGITRA.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6 vnt. kompaktinių diskų, perduotų teismui kartu su baudžiamąja byla, R. Z. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 163) palikti saugoti byloje.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo V. Č. 193,97 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys