Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Šukienė, susipažinusi su A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., iškelta administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 178 straipsnio 1 dalį, 188²⁰ straipsnį, už tai, kad jis, 2015 m. balandžio 17 d., 02¹¹ val., nesant pagalbos poreikio paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, taip pat 2015 m. balandžio 17 d., 02²⁸ val., būdamas gatvėje nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, taip jis įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyta atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Taigi, administracinė atsakomybė kyla už skambinimą pagalbos telefonu, žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

Iš byloje esančio M. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo gautas pranešimas, kuriame pranešėjas pranešė, jog ką tik bute konfliktavo su moterimi, kuri jį išvarė iš namų, pranešėjas laukia pareigūnų lauke. Iš šio tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad 2015 m. balandžio 17 d., 02¹⁴ val., buvo išsiųstos policijos pajėgos. Nuvykus adresu Plungės r., Šateikių sen., Aleksandravo k., Minijos g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas pilietis, kaip vėliau paaiškėjo pranešėjas A. V., kuris nurodė, kad jam būnant svečiuose pas draugą, jo draugė išvarė jį iš buto.

ATPK 186 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų žinomai melagingą iškvietimą. Pažymėtina, kad nurodytos normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinomai melagingas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje pateikiamas minėtų žodžių reikšmes, tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Be to, „iškvietimas“ ir „pranešimas“ nėra identiškos sąvokos. Iškviesti specialiąsias tarnybas, nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią policija privalo reaguoti neatidėliojant išsiųsdama pajėgas į įvykio vietą.

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. pranešimo bendruoju pagalbos telefonu, jog bute konfliktavo su moterimi, kuri jį išvarė iš namų, turinys sąlygojo specialiųjų tarnybų pareigą neatidėliojant išvykti į įvykio vietą, t. y. pranešimas turinio požiūriu galimai buvo iškvietimas, o ne pranešimas, tokia A. V. veika galimai atitiktų ATPK 186 straipsnio sudėtį, tačiau byloje visiškai neatskleistas tiek ATPK 188²⁰ straipsnio tiek ir ATPK 186 straipsnio subjektyvusis požymis - tyčia. Įvertinus minėtas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai tyrimui papildyti.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo girtas pasirodė viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Iš byloje esančio M. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. balandžio 17 d., naktį, 02²⁸ val., nuvykus adresu Plungės r., Šateikių sen., Aleksandravo k., Minijos g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas pranešėjas A. V., kurio kalba buvo nerišli, nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Tačiau nei kaltinime nei bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pažeidimas padarytas būtent viešoje vietoje.

Kaip žinia administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Asmens kaltė turi būti įrodyta, siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą, tačiau asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo - jis preziumuojamas, kol neįrodoma priešingai.

Įvertinus tai kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina protokolą surašiusiai institucijai tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 280 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui A. V. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 178 straipsnio 1 dalį, 188²⁰ straipsnį, tyrimui papildyti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.