Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2022 m. vasario 26 d. apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,60 promilių girtumas) žodinio konflikto metu, kumščiu trenkė vieną kartą sugyventinei S. R. į viršugalvį.

Kaltinamasis G. P. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad naktį kartu su sugyventine S. R. grįžo iš draugo, buvo girti. Ryte atsikėlus S. R. paprašė jo parnešti degtinės. Jis parnešė jai degtinės, o sau alaus, kurio atsigėręs nuėjo miegoti. Po kurio laiko S. R. jį pažadino priekaištaudama jam, jog jis nevartoja su ja alkoholio. Tada tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis būdamas apsimiegojęs ir susierzinęs, galėjo suduoti S. R. per viršugalvį, tiksliai nepamena, tačiau kilusio konflikto metu besigindamas nuo S. R., ją galėjo ir pastumti ir suduoti. Kiek pamena, suduoti į viršugalvį S. R. galėjo su krumpliais. Mano, jog nuo to smūgio S. R. galėjo skaudėti. Tada atėjo posūnis, kuris papriekaištavo dėl konflikto, todėl jis apsirengė ir išėjo iš namų pas draugą, kur vėl gėrė alkoholį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė.

Kaltinamajam G. P. visiškai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

- 2022 m. vasario 26 d. 16.39 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0122000120826, kuriame nurodyta, jog pranešėja S. R. pranešė, kad sugyventinis elgėsi agresyviai, prieš pusvalandį ranka sudavė per galvą. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Sugyventinis dabar išėjo. Moteris laukia namuose (b. l. 14-17);

- 2022 m. vasario 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), namuose pasitiko pranešėja S. R., gim. (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėtos gyvenamojo namo patalpos, apžiūrint namuose visi kambariai buvo tvarkingi. Pradėjus bendrauti su pranešėja, pokalbio metu pastebėta, kad ji neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji nerišliai ir neaiškiai dėstė savo mintis, atsistojusi svirduliavo, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,47 prom. S. R. aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad šiandien 2022 m. vasario 26 d. apie 03 val. 00 min. ji kartu su savo sugyventiniu G. P., gim. (duomenys neskelbtini), grįžo iš draugų ir G. P. netoli namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančio pėsčiųjų tako stipriai sugriebė ją už dešinės rankos žasto ir metė ant žemės, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį ji įvertino skalėje nuo 1 iki 10, 10 balų. Tą pačią dieną apie 16 val. 00 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje kilo žodinis konfliktas tarp S. R. ir G. P., kurio metu S. R. priekaištavo savo sugyventiniui, kad jis niekur nedirba. Žodinio konflikto metu G. P. sudavė kumščiu vieną smūgį į galvos sritį savo sugyventinei S. R.. Dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji įvertino skalėje nuo 1 iki 10, 10 balų. Ji nurodė, kad skausmas tęsiasi iki šiol, tačiau medikų pagalbos ji atsisakė, ji nurodė, kad artimiausiu metu ji kreipsis į gydymo įstaigą. Ji nurodė, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai ir jos sugyventinis yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę dėl smurto artimoje aplinkoje, tai buvo prieš kokius šešis metus. Kada paskutinį kartą buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje, ji negalėjo nurodyti. G. P. nurodė, kad prieš savo sugyventinę nesmurtavo. Nuo G. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, jam buvo nustatytas 2.60 promilių girtumas. Namuose taip pat buvo S. R. sūnus E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis tuo pačiu adresu. Jis nurodė, kad šiandien 2022 m. vasario 26 d. apie 16 val. 00 min. buvo namuose, savo kambaryje, išgirdo kaip verkia jo mama. Išėjęs iš kambario pamatė, kaip jo mama S. R. verkia, o jos sugyventinis G. P. šalinasi iš namų. E. R. pačio konflikto nematė, tik išgirdo, kaip verkia jo mama. Kardomosios priemonės nei vienam iš sugyventinių šiuo metu taikomos nėra. Įvykio vietoje filmuota mobiliosiomis vaizdo įrašymo kameromis BOF1EC609CEC Nr. l5 ir BOF1EC60AOD2 Nr. 16 (b. l. 18-21);

- 2022 m. vasario 26 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje yra apžiūrima S. R., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris yra apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų. Ji vilki rudos spalvos šlepetes, raudonos spalvos kelnes, dryžuotus mėlynai baltus marškinėlius, bei languotus ilgomis rankovėmis marškinius. Apžiūrint S. R. kūną, ant kairės rankos dilbio matosi mėlynė, patinimas, ant dešinės rankos žasto vidinės pusės matosi mėlynė, patinimas. Apžiūrint minėtą pilietę daugiau išorinių sužalojimų neaptikta. Pridėtos foto lentelės (b. l. 23-24, 27-29);

- 2022 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, darbo vietoje kompiuteriu atidaromas bendrojo pagalbos centro pagalbos kvietimo įrašas 2022 m. vasario 26 d. 16:36 val., įrašo trukmė - 2:08 min., skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio suvestinė (toliau naudojami trumpiniai BPC - bendrojo pagalbos centro specialistas, M - moteris): BPC - 112 M - Laba diena. BPC - Laba diena. M - Norėčiau policijos į namus. BPC - Norit išsikviest policiją? Dabar koks rajonas, ponia? M - Čia būtų Mažeikių rajonas BPC - Seniūnija? M - Čia bus (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini)? M - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini), taip, gatvė? M - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini)? M - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Ar durų kodas yra? M - Ne, nėra. BPC - Kas atsitiko, ponia? M - Kasdien sugyventinis smurtauja, jau viskas, neturiu kantrybės, yra sėdėjęs už tai, tegul ir toliau sėda. Viskas. BPC - Kuom pasireiškia smurtas, ponia? M - Tiesiogiai davė į galvą ir viskas. BPC - Smūgis su kuo, su ranka, su koja? M - Su ranka. Anksčiau dėdavo į veidą, kad būdavo mėlynės, dabar žino, kad ... BPC - Sudavė per galvą? M - Tiesiogiai į galvą, o aš sergu II gr. vėžiu, vienu žodžiu, viskas. BPC - Supratau, ponia, ar vaikų namie yra? M - Ne, pas mane pilnamečiai. BPC - Greitosios Jums reikia? M - Ne, nereikia greitosios BPC - Kur dabar sugyventinis? M - Ką aš žinau? Išgirdo, kad skambinu ir išėjo. BPC - Dabar išėjo, ar ne? M - Taip. BPC - Prieš kiek laiko jis sudavė? M - Ką tik, va, prieš pusvalandį. BPC - Prieš pusvalandį. M - Turiu dar vyresnį sūnų, sūnui (duomenys neskelbtini) metų, jis sako, aš jam nei trenksiu, nei ką, mama, kviesk policiją, nes kam jam trenkti, kam? Kitų problemų. BPC - Dabar, ponia, sakykit Jūsų vardą pavardę. M - S. R., čia jau žinoma. BPC - S. R., ar ne? Gerai, ponia, perduodu tada. M - Gerai. BPC - Viso gero. M - Dėkui Jums labai (b. l. 47-49);

- 2022 m. kovo 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl liudytojos S. R. apklausos, kuriame nurodyta, jog Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06802-22 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Tikslu apklausti galimai nukentėjusią S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), susisiekta su ja mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), sutikrinti asmens duomenys, trumpai išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, įspėta dėl nuotolinės apklausos garso įrašo darymo, kadangi S. R. dėl sveikatos problemų negali atvykti į apklausą policijoje (serga vėžiu bei pasitempė kojos raiščius). 2022 m. vasario 28 d. apklausta liudytoja S. R. parodė, kad G. P. yra jos sugyventinis, gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų, bendrų vaikų neturi, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), registruoti adresu (duomenys neskelbtini), namas priklauso jai, kadangi namas sudegė, todėl šiuo metu gyvena bendruomenės nupirktame bute. Kartu gyvena jos sūnus E. R., gim. (duomenys neskelbtini). Sugyventinis parvežė penktadienį iš ligoninės savo draugą, todėl už paslaugą jam atsilygino pakviesdamas išgerti. Negali pasakyti to draugo adreso, jis gyvena (duomenys neskelbtini), galėtų parodyti. Kol vartojo alkoholį kartu su sugyventiniu pas jo draugą konfliktų tarp jų nebuvo. Naktį, t. y. 2022 m. vasario 26 d. apie 02.30 val. išėjo su sugyventiniu kartu namo. Kadangi buvo neblaivi (jai nustatytas 2,47 prom. neblaivumas), jai paslydo koja, o jos sugyventinis jai timptelėjo už rankos, ją palaikė. Todėl ant jos rankos žasto atsirado mėlynė. Grįžtant į namus yra toks purvynas, todėl ji ir paslydo, o dar buvo neblaivi, gerai, kad sugyventinis ją sulaikė. Kadangi ją stipriai laikė, todėl ant rankos ir atsirado mėlynė. Jai sugyventinis nieko nedarė, jie sugrįžę namo nuėjo miegoti. Dėl išgerto alkoholio kiekio viską gerai prisimena. Paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš metus laiko, nes jai diagnozuotas vėžys, buvo operuota. Kadangi ilgą laiką buvo nevartojusi alkoholio, tai jai išgėrus, susidėjus visoms aplinkybėms dėl ligos, ji pati pradėjo konfliktuoti su sugyventiniu, jam prikaišioti. Jei ji pati nebūtų nieko sakiusi, gal sugyventinis nebūtų jai trenkęs. Turbūt jis neiškentęs jos bambėjimo ir trenkė. Pamena, kad jam sakiusi, kad jis pusmetį nedirba, gyvena jos išlaikomas, kad ji pati vos išgyvena, jai vaikai padeda. Kai pradėjo taip konfliktuoti, sugyventinis trenkė vieną smūgį jai į galvą, į viršugalvį. Jai sudavęs sugyventinis iškarto pabėgo. Supranta, kad galėjo jai trenkti iš dešinės rankos. Trenkė vieną smūgį, nuo kurio jai yra guzas galvoje. Skausmą gali įvertinti tik 3 balais. Kaip jautėsi tuo momentu, kai jai trenkė, negali atsakyti, nes buvo neblaivi. Tik dabar būdama blaivi gali įvertinti 2-3 balais. Šiuo metu negali sakyti, kad skauda. Kai buvo neblaivi, negali pasakyti, ar jai tuo metu skaudėjo, ar neskaudėjo. Savo sugyventiniui ji nieko nedarė, tik barėsi. Kai ji išėjo į virtuvę ir pradėjo verkti, tada įėjo jos sūnus ir jai sakė: „dabar mama rinkis, arba aš jį primušiu, arba tu kvieti policiją“. Sūnus galėjo girdėti jų žodinį konfliktą. Todėl ji iškvietė policiją, kad išvengti galimo tolimesnio sūnaus ir sugyventinio konflikto. Kviesdama pagalbos iš savo telefono pasakė, kad sugyventinis ją sumušė. Į medikus nesikreipė, nes jai nereikalinga medikų pagalba, tas guzas greitai praeis. Savo sugyventiniui neturi jokių pretenzijų, nori kad jis išsikraustytų, nusprendė kartu nebegyventi. Išaiškinta, kad bus paskirta kardomoji priemonė - gyventi skyrium. Turtinius klausimus spręs tarpusavio susitarimu. Būtiniausius asmeninius daiktus perduos sugyventiniui per savo sūnų. Dėl savo onkologinės ligos turi išvykti gydytis į Klaipėdą kovo mėnesį. Slysdama pasitempė kojos raiščius, gerai, kad sugyventinis ją prilaikė, o galėjo ir susilaužyti koją, todėl šiuo metu negali atvykti į policiją (b. l. 50-52);

- 2022 m. vasario 26 d. asmens blaivumo testų rezultatai, kur užfiksuota, jog 17.52 val. G. P. nustatytas 2.60 promilių girtumas, o 17.12 val. S. R. nustatytas 2.47 promilių girtumas (b. l. 22);

- 2022 m. kovo 28 d. G. P. prašymu, kuriame nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir pasižada ateityje nekonfliktuoti su sugyventine S. R. (b. l. 127);

- 2022 m. kovo 28 d. S. R. prašymu, kuriame nurodyta, jog sugyventinis G. P. jos nuoširdžiai atsiprašė ir pasižadėjo daugiau nekonfliktuoti su ja. Nurodo, jog jai reikalinga G. P. pagalba, nes ji sunkiai serga ir negali viena pati savimi pasirūpinti (b. l. 128).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nukentėjusiosios parodymai, skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, paties kaltinamojo G. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad G. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, suduodamas sugyventinei vieną smūgį į viršugalvį, sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad, smurtaudamas prieš moterį, kaltinamasis G. P. elgėsi įžūliai, agresyviai, akivaizdžiai demonstruodamas savo fizinį pranašumą prieš silpnesnį už jį, t. y. moterį. Šioje situacijoje kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti skausmą nukentėjusiajai, nesugebėjęs pasirinkti tinkamų veiksmų tarp jų kilusiam žodiniam konfliktui išspręsti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad G. P. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad, suduodamas smūgį S. R., sukels jai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajai S. R. sukėlimu.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs bei atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas neblaivus, nustatytas 2.60 promilių girtumas (b. l. 22) ir girtumas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas nepripažįsta kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė būdamas recidyvistas, nes vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu – turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. G. P. pastarąjį kartą teistas 2017 m. rugpjūčio 18 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2017 m. lapkričio 15 d., tai laikomas teistas iki 2020 m. lapkričio 15 d. Nauja nusikalstama veika padaryta 2022 m. vasario 26 d., todėl G. P. laikomas neteistu.

G. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį, kilus žodiniam konfliktui. Nusikaltimo motyvas buvo siekis išsiaiškinti tarpusavio santykius smurto pagalba. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas. G. P. nusikalto būdamas anksčiau šešis kartus teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų padarymą, tačiau naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas išnykusį teistumą (b. l. 59-64); baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos ir baustumas išnykęs (b. l. 69-70); nedirbantis (b. l. 73-75), tačiau registruotas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) (b. l. 77); UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 81).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau anot nukentėjusios S. R., jis rūpinasi jos sveikatos būkle, jai diagnozuotas vėžys ir nustatytas neįgalumas (nustatytas 35 procentų darbingumas), jai padeda ūkyje, rūpinasi jos vežiojimu į Klaipėdą pas medikus, rūpinasi šeimos išlaikymu, todėl realus bausmės vykdymas gali paveikti jo teigiamus socialinius ryšius. Pats kaltinamasis teismo posėdyje paaiškino, kad siekia pasitaisyti ir laikytis įstatymų. Pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalto turėdamas išnykusį baustumą ir teistumą, tai yra būdamas neteistas, paminėtina, jog daugiau net keturis metus nesmurtavo, t. y. gali susilaikyti nuo smurtinių veiksmų prieš savo sugyventinę, taip pat atsižvelgia į tai, jog ir pati nukentėjusioji provokavo kaltinamąjį (nustatyta iš nukentėjusios S. R. žodžių), nors tai niekaip nepateisina kaltinamojo G. P. smurtinių veiksmų, viskas įvyko spontaniškai kaltinamąjį pabudinus iš miego (iš kaltinamojo G. P. žodžių).

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. G. P. elgesys po paskutinio nuosprendžio priėmimo rodo, kad prieš tai jam paskirtos bausmės turėjo teigiamos įtakos, jo norą ir siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti. G. P. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė.

Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio G. P. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus arešto bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis G. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 26 d. 20.42 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 16.05 val. (b. l. 99-100, 108-109), todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas įskaitytinas į bausmės laiką, sulaikymo laiką, prilyginant 2 (dviem) paroms arešto bausmės.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. P. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

2022 m. vasario 28 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. R., įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, 100 m. atstumu nesiartinti prie nukentėjusios bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 105-106). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti sumažintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimties) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu ir 66 straipsniu, G. P. įskaityti 2 (dvi) paras, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. vasario 26 d. 20.42 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 16.05 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią G. P. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. P. privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.