Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant apeliantės atstovei E. Jonilaitei, pareiškėjos atstovėms T. Kervienei, advokatei M. Ulbienei, kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB sveikatos centro „Energetikas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kelio dangą ir šaligatvius – 3 923 m² – pagal dangų kontūrų geodezinę nuotrauką;

betono dangos aikštelę – 150 mm storio, plotis 4165 m² – pagal dangų kontūrų geodezinę nuotrauką;

kiemo aikštelę, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, statybos pradžia–pabaiga: 1969 m. statybos metai: 1969 m., žymėjimas 2b, plotas – 10 237 m², vertė – 223 000 Lt;

automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų; statybos pradžia–pabaiga: 1969 m., statybos metai: 1969 m., žymėjimas lb, plotas – 2 354 m², vertė – 91 300 Lt;

aukštos įtampos elektros kabelį – 63 m;

žemos įtampos elektros kabelį – 2977,70 m, apšvietimo kabelį – 317,80 m pagal 10,4 kV, l0 kV elektros kabelio geodezinę nuotrauką;

elektros telefono ir radijo tinklus, trasos ilgis – 2567,55 m pagal Ryšių kabelio geodezinę nuotrauką;

šilumos tinklus, trasos ilgis – 40,6 metrų pagal šilumos tinklų geodezinę nuotrauką, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų, statybos pradžia–pabaiga: 1969 m., statybos metai – 1969 m., žymėjimas 111, vamzdynai 21,I m; žymėjimas 112, vamzdynai 19,5 m, žymėjimas 163, kameros 0,8;

vandentiekio, kanalizacijos tinklus, trasos ilgis – 2 445,70 metrų pagal Vandentiekio geodezinę nuotrauką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), baigtumas 100 procentų; statybos pradžia–pabaiga: 1969–1969, statybos metai: 1969 m., žymėjimas: žymėjimas VI vamzdynai, ilgis 91,5 m, vertė – 4740 Lt; žymėjimas V2 vamzdynai, ilgis – 1463,2 m, vertė – 46 800 Lt, žymėjimas V3, vamzdynai, ilgis – 891 m, vertė – 19 400 Lt; žymėjimas 41,91, 201,62,111,112, šuliniai – 6 vnt., vertė – 5 760 Lt, žymėjimas 121,122, šuliniai – 2 vnt., vertė – 1 920 Lt, žymėjimas 71, šuliniai – 1 vnt., vertė –1 420 Lt;

gelžbetoninį tiltą, 1968–1969 metų statybos, įtrauktą į pagrindinių priemonių apskaitos inventorinę kortelę ir pradėtą eksploatuoti nuo 1970 metų su amortizaciniu nusidėvėjimu 2008 metų būklės;

bemotorinių valčių prieplauką, įrengtą pagal tuometinio Palangos miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 152.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinių skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo CPK 532 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Pagal CPK 524 straipsnį bylos dėl daiktinių teisių nagrinėjamos CPK XXXIV skyriuje nustatyta tvarka. CPK 532 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų iki teismo posėdžio, skelbiamas pranešimas apie bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą. Tai reiškia, kad kiti asmenys, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, tačiau nėra įtraukti į bylą, turi vadovautis pranešimu spaudoje pagal CPK 532 straipsnio 1 dalį. Jis yra pakankamas tais atvejais, kai teisme nėra jokių duomenų apie asmenis, suinteresuotus bylos išnagrinėjimo rezultatu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ignoravo šią specialiąją procesinę teisės normą, šis pažeidimas lėmė nevisapusišką bylai svarbių aplinkybių išnagrinėjimą. Dėl to teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o tai yra pagrindas priimtą sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju UAB SC „Energetikas“ kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į pareiškime išvardytus statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir nurodė, kad valdo šiuos statinius nuo 1997 m., kai steigėja – AB „Lietuvos Energija“, vykdydama reorganizavimą, įsteigė UAB SC „Energetikas“ atitinkamai savo filialo, tuometinio sveikatingumo centro „Energetikas“, apimtyje, tai iš esmės sudarė turtinį įnašą į naujai įsteigtos UAB SC „Energetikas“ įstatinį kapitalą, kuris visiškai įtrauktas į apskaitą pareiškėjo balanse ir tai iš esmės apima tuometinį sveikatingumo centrą „Energetikas“ su jame esančiais nekilnojamojo turto objektais, iš jų ir 1967 m. pastatyta sveikatingumo poilsio baze su poilsio nameliais, vasarnamiais bei visa kita infrastruktūra, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas reikalingas teisinei išvardytų statinių registracijai atlikti, nes teisiškai įregistruoti kaip jo nuosavybė tik pagrindiniai statiniai (administracinis pastatas, valgykla, vasarnamiai ir kt.), o pareiškime nurodyti statiniai nėra įregistruoti.

Byloje nustatyta tai, kad į dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybė yra įregistruota dar 1997–2003 m. (pagrindas – apskrities viršininko įsakymas ir statinių naudoti priėmimo aktai, t. 1, b. l. 15–65), į kitą dalį nuosavybė įregistruota pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2004-03-10 sprendimą (bylos Nr. 2-233-02/04). Ši pareiškėjo teisė yra išviešinta, t. y. įregistruota viešajame registre. Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į kitus nurodytoje vietoje esančius statinius (asfaltuotus kelius, šaligatvius, aikšteles ir kt.), prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl viena iš būtinųjų nuosavybės įgijimo šiuo būdu sąlygų yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu įstatyme nurodytu būdu. Dėl to bylą nagrinėjęs teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar pareiškėjas nėra kitu būdu įgijęs nuosavybės teisės į daiktus, dėl kurių prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą, nes šios sąlygos nustatymas lemia, yra ar ne pagrindas taikyti įgyjamosios senaties institutą nagrinėjamu atveju.

Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus statinius ar dalį jų kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes, minėta, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo jam reikalingas tam, kad jis galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažintas jų savininku. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas neištyrė reikšmingų aplinkybių ir nenustatė būtinosios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi instituto taikymo sąlygos, t. y. ar pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į išvardytus statinius kitu įstatyme nurodytu nuosavybės teisės įgijimo būdu. Šis įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 str. 1 d.). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.).

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl nuosavybės teisės įgijimo į pareiškėjo išvardytus daiktus, tinkamai neištyrė, ar šie materialūs objektai apskritai gali būti nuosavybės teisės objektais, ar atitinka įstatymo nekilnojamiesiems daiktams nustatytus požymius, ar gali būti teisiškai suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai. Teismas konstatavo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pareiškėjo išvardytus statinius, nesiaiškinęs ir netyręs, ar visi jie gali būti atskiri savarankiški nuosavybės teisės objektai, t. y. pagrindiniai daiktai, ar nėra tarp jų antraeilių daiktų (pvz., priklausinių), kurių teisinę padėtį lemia pagrindinis daiktas (CK 4.12, 4.13–4.19 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė proceso teisės normas (CPK 532 str. 1 d.) ir nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuojančias teisės normas, nes nuosavybės teisės įgijimo šiuo būdu faktą nustatė neišsiaiškinę būtinosios šio instituto taikymo sąlygos, t. y., ar pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime išvardytus statinius kitokiu būdu, tinkamai neištyręs, ar pareiškėjo išvardyti konkretūs materialūs objektai gali būti nuosavybės, be to, privačios nuosavybės, teisės objektai, ar jie atitinka nekilnojamųjų daiktų požymius, ar gali būti suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai įstatymo nustatyta tvarka. Šie bylą nagrinėjusio teismo padaryti įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų pažeidimai galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad dėl to, jog byloje nenustatytos aplinkybės, reikšmingos įgyjamosios senaties institutui teisingai taikyti, o apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti šių aplinkybių (CPK 329 str. 1 d.), byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nurodyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.