Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti atsakovą priimti kitą nutarimą, kuriuo pareiškėjas būtų grąžintas atgal į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK) arba perkeltas į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN) ar kitą pataisos įstaigą, ne taip nutolusią nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Nutarimu jis (pareiškėjas) buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimo. Pareiškėjas nesutinka su priimtu Nutarimu, teigdamas, jog dėl perkėlimo į Šiaulių TI nutrūko jo socialiniai ryšiai su šeima. Paaiškino, kad Šiaulių TI yra tolimiausia laisvės atėmimo vieta nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjo artimieji negali jo aplankyti. Pareiškėjo motina yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės ir materialinės padėties, neturinti automobilio, todėl ji negali pareiškėjo lankyti Šiaulių TI. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam itin svarbu palaikyti artimus ryšius su artimaisiais, nes jis yra įkalintas iki gyvos galvos, o bausmę atlieka jau nuo 2001 metų. Socialinių ryšių su artimaisiais nutraukimas neigiamai paveiktų pareiškėją ir turėtų tiesioginės įtakos kalinimo tikslams pasiekti.

3. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, nurodė, kad apie savo perkėlimą iš Pravieniškių PN-AK į kitą laisvės atėmimo vietą sužinojo po kelių dienų (tiksli data nenurodoma), kai atvyko į Šiaulių TI. Pareiškėjo teigimu, jam įteiktas Nutarimas nepasirašytas jį priėmusio pareigūno. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma, kuria pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu, pabrėžė, kad jis (pareiškėjas) buvo perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą dar jam neįteikus ginčijamo Nutarimo. Pareiškėjo tvirtinimu, jis ginčijamu Nutarimu galėjo būti perkeltas į kitą laisvės atėmimo įstaigą tik esant išimtinėms aplinkybėms, tačiau ginčijamame Nutarime šios aplinkybės neįvardijamos.

4. Pareiškėjas teigė, kad kalinimo sąlygos Šiaulių TI yra ženkliai prastesnės nei Lukiškių TI-K. Detalizuodamas netinkamas sąlygas, pareiškėjas pažymėjo, jog Šiaulių TI kamerose ir bendro naudojimo patalpose nevykdomi kapitaliniai remonto darbai, patalpos senos ir nusidėvėjusios, drėgnos, sanitariniai mazgai tik iš dalies atskirti nuo kameros bendro ploto, nešvarūs. Šiaulių TI trūksta užimtumo, socialinės reabilitacijos, laisvalaikio programų, nėra oro šalinimo sistemos, netinkamas apšvietimas. Nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelių sienos ir stogo konstrukcijose naudojama sveikatai kenksminga medžiaga (asbestas), neužtikrinama sveikatos priežiūra, neišduodamos higienos ir valymo priemonės, maistas nekokybiškas. Pažymėjo, kad Šiaulių TI nesuteikiamos galimybės dirbti apmokamą darbą, dėl to eliminuojama pareiškėjo galimybė vykdyti baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu nustatytus įsipareigojimus. Šiaulių TI nėra įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

5. Pareiškėjas nurodė, jog tarp jo ir Šiaulių TI personalo darbuotojų santykiai yra ganėtinai įtempti. Teigė, kad nuo pat atvykimo į šią įkalinimo įstaigą momento per ganėtinai trumpą laikotarpį jam buvo paskirtos kelios drausminės nuobaudos. Pareiškėjo nuomone, Šiaulių TI personalas prieš jį turi išankstinį neigiamą nusistatymą, todėl toks laisvės atėmimo vietos mikroklimatas yra priešiškas pareiškėjui ir neigiamai veikia jo sveikatos būklę.