- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- 1-142-1142/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03566-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojama ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2024-01-28 apie 15.45 val. Kretingos r., kelio A11 „Šiauliai-Palanga“ 140-ajame kilometre, R. Ž. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0036 2024-01-28 15.48 val. jam nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, 2024-01-28 16.09 val. – 1,85 promilių neblaivumas.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sausio 28 d. apie ketvirtą valandą važiavo namo iš Palangos į Kretingą. Tą pačią dieną iki 12 valandos buvo išgėręs 3 skardines alaus ir vieną kokteilį. Alus buvo 5,2 proc. stiprumo, išgėrė tris pintas po 0,6 l, o kokteilis buvo padarytas iš 100 g. degtinės ir „Coca-cola“. Važiuodamas kišenėje dar rado saldainį su likeriu, kurį tai pat suvalgė. Iš vakaro buvo gėręs alaus. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso jo broliui, kuris jau apie metus yra perdavęs automobilį jam neatlygintinai naudotis. Įvykio dieną su broliu nebuvo susitikę, apie įvykį jam pranešė kitą dieną. Mano, kad automobilio vertė galėtų būti 500-600 Eur, nes su juo jau niekas nebevažiuos, brolis ketina atiduoti automobilį utilizuoti. Be to, kovo mėnesį baigiasi techninės apžiūros galiojimas, todėl nebėra tikslo į jį investuoti. Dėl savo poelgio gailisi, mano, kad padarė kvailystę ir pats negali suprasti, kodėl jis taip pasielgė. Išvadas ateičiai padarė. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą, užsiima santechnikos darbais. Nuomojasi butą, yra išsiskyręs, turi 14 metų amžiaus dukrą. Pageidautų, kad jo brolis R. Ž. už jį laiduotų. Su broliu susitinka beveik kiekvieną dieną, santykiai su juo draugiški, broliški. Jis visada įsiklauso į brolio nuomonę įvairiais klausimais.
Teisiamajame posėdyje laiduotoju pageidaujantis būti R. Ž. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis. Supranta, kokia yra laidavimo esmė ir mano, jog būtų tinkamas laiduotojas savo broliui, nes nuo pat vaikystės brolis jo klausė ir atsižvelgdavo į jo nuomonę. Jie su broliu labai artimai bendrauja, gyvena pakankamai netoli vienas nuo kito. Brolį gali apibūdinti tik teigiamai. Įvykio dieną su juo nebendravo, apie tai sužinojo tik kitą dieną. Pyko ant brolio, su juo pakalbėjo apie šį poelgį ir kartu sutarė, kad daugiau jis taip nebesielgs, ieškos darbo. Brolis važiavo su jo automobiliu, kurį jau seniai jam buvo davęs naudotis. Automobilio techninė apžiūra baigiasi kovo mėnesį, jo vertė galėtų būti apie 500-600 Eur, utilizavimo metu už jį būtų galima gauti apie 200 Eur. Automobilis turi rūdžių, įlenkimų, sėdynės suplyšusios. Jis pats nėra teistas, buvo baustas administracine tvarka, nes nepastebėjo pasibaigusio automobilio draudimo. Prašo laidavimą skirti be užstato, nes žiemos sezono metu patiria nemažai išlaidų, moka paskolą už namą, garažo šildymą ir pan. Užsiima automobilių remontu, vykdo individualią veiklą, per metus deklaruoja apie 10,5-11,5 tūkst. Eur pajamų.
Kaltinamajam R. Ž. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2024-01-28 15 val. 45 min. Kretingos rajone, kelio Šiauliai-Palanga 140-ajame kilometre policijos pareigūnai, vykdę policinę eismo kontrolės priemonę, sustabdė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. Ž. alkotesteriu nustatė vidutinį girtumą. R. Ž. su nustatytu neblaivumu sutiko, nurodė, kad alkoholį gėrė prieš pusantros valandos (b. l. 1, 10, 22).
Iš 2024-01-28 neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo kopijos matyti, kad 2024-01-28 15.48 val. R. Ž. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, 2024-01-28 16.09 val. – 1,85 promilių neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0036 patikra galioja iki 2024-07-17 (b. l. 39-42).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2024-01-28 į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).
Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. Ž.. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas R. Ž., automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidos apmokėtos. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2000 metų gamybos transporto priemonių Audi A4 Avant 1,9 TDI kaina Lietuvoje su PVM yra 1 100 Eur (b. l. 30-38).
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. Ž. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio duomenų žurnalo kopija, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Ž. 2024-01-28 apie 15.45 val. Kretingos r. kelio A11 „Šiauliai-Palanga“ 140-ajame kilometre vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Byloje gautas kaltinamojo brolio R. Ž. prašymas atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju pageidaujantis būti R. Ž., kaltinamasis R. Ž. ir jo gynėjas prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė taip pat prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamojo brolis R. Ž. sutinka būti R. Ž. laiduotoju, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas R. Ž. nurodė, kad su broliu sutaria gerai, dažnai su juo susitinka. Teigė, kad brolis jau nuo vaikystės klauso jo nuomonės įvairiais gyvenimo klausimais, todėl mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką savo broliui. R. Ž. neteistas, per pastaruosius 5 metus buvo baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai šiuo atveju nevertintini kaip neleidžiantys tinkamai atlikti laiduotojo pareigų. Duomenų, kurie jį charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad R. Ž. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra vertas teismo pasitikėjimo būti laiduotoju (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis R. Ž. neteistas, padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, administracine tvarka nebaustas. Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis vykdo individualią veiklą, posėdžio metu apklaustas jo brolis kaltinamąjį charakterizavo teigiamai. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.
Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. Ž. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Nors R. Ž. prašė laidavimą paskirti be užstato, tačiau įvertinęs teisiamojo posėdžio metu jo pateiktus paaiškinimus, duomenis apie vykdomos veiklos pobūdį ir šios veiklos pajamas, nesant duomenų apie itin blogą šeimos turtinę padėtį, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog laidavimo paskyrimas su užstatu būtų išskirtinai didelė ir neproporcinga finansinė našta laiduotojui. Pažymėtina, kad laidavimo paskyrimas su užstatu skatins laiduotoją tinkamai įgyvendinti laiduotojo pareigas ir padės užtikrinti, jog laidavimo instituto tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, laidavimas paskirtinas su 500 Eur dydžio užstatu (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Spręsdamas klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad R. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis automobiliu važiavo iš Palangos į Kretingą ir pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į kitas R. Ž. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (neteistas, nebaustas administracine tvarka, pripažino padaręs nusikaltimą), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2024-01-29. Teismo nuomone, tokio uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad R. Ž. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju R. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas R. Ž. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamasis, tiek liudytojas R. Ž.. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog perleisdamas automobilį kaltininkui, R. Ž. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nenustatyta kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo R. Ž. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2000 metų gamybos transporto priemonių Audi A4 Avant 1,9 TDI kaina Lietuvoje su PVM yra 1 100 Eur. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir liudytojas R. Ž. nurodė, kad automobilio reali vertė yra mažesnė, nes automobilis yra paveiktas korozijos, turi įlenkimų, kovo mėnesį baigia galioti jo techninė apžiūra. Vis dėlto, kaltinamasis neteikė į bylą duomenų apie kitokią transporto priemonės vertę. Iš byloje esančio apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad minėtas automobilis turi tam tikrų trūkumų (trūksta apdailos detalių, salonas ir bagažinė netvarkinga), tačiau nėra pagrindo išvadai, jog transporto priemonė turi esminių trūkumų ir negali būti naudojama pagal paskirtį. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir tai, kad automobilis dar iki nusikaltimo padarymo buvo naudojamas su esamais trūkumais. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog reali transporto priemonės vertė galėtų būti iš esmės mažesnė už vidutinę tokios rūšies transporto priemonių kainą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo išieškotina 1 100 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo ir teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už R. Ž. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 75 Eur.
Pažymėtina, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, atsižvelgiant į konkretų būtino gynėjo skyrimo pagrindą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų jo teisę į gynybą, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, iš kaltinamojo nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam taip pat paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, iš jo paimta asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas (b. l. 67-70). Atsižvelgiant į tai, kad byla yra išnagrinėta, siekiant nepagrįstai nevaržyti kaltinamojo dalyvavimo teisiniuose santykiuose, jam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau pakeistinos šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos – asmens tapatybės kortelė grąžintina R. Ž. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, paliktinas byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.
Civilinių ieškinių nepareikšta.
Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. Ž. atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui.
Laidavimą paskirti su 500 Eur užstatu, kuris per 10 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos turi būti sumokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Luminor Bank AB, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT134010043000040204, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui. Išaiškinti, kad jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. Ž., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti R. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
P. R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 29 d.
Išieškoti valstybei iš R. Ž. transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 100 Eur.
Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Pakeisti R. Ž. taikomos kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – sąlygas: 1) asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. Ž. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; 2) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, R. Ž. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.