- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- A-438-1546-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis, Laimutis Alechavičius
- Pareiškėjas
- A.R.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.R. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašo pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 68-14 ir Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. S-103(7-51/2009), nurodant sumokėti į biudžetą 80 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), atleisti nuo delspinigių ir paskirti 10 000 Lt baudą.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2003 m. birželio 18 d. jis pardavė pelningą, perspektyvų verslą. Tai nustatyta ir mokesčių administratoriaus užsakytoje verslo vertės nustatymo ataskaitoje, kurią surašė UAB „Robinta“. Pareiškėjo manymu, UAB „Robinta“ atlikta verslo vertinimo ataskaita neteisinga, neteisėta bei nevertintina kaip įrodymas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nustatyti tikslią įmonės vertę neįmanoma, nes nauji vadovai neišsaugojo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Pareiškėjas nurodė, kad 2003 m. birželio 18 d. UAB „„BSACOM1““ ir UAB „Kibernetinės sistemos“ buvo veiklą vykdančios, geras pozicijas kompiuterių pardavimo srityje turinčios, perspektyvios bendrovės. Mokesčių administratoriui buvo pateiktas Kauno apygardos teismo sprendimas, kuris paneigia teiginį, kad pagrindinis 2003 m. birželio 18 d. sutarties sudarymo tikslas buvo gauti mokestinę naudą bei sukurti piniginių lėšų šaltinį kito turto įsigijimui (paskolų teikimui bei grąžinimui) pagrįsti. Pareiškėjas pažymėjo, jog parduodamas verslą, akcijų kainą nustatė nesivadovaudamas jokiomis verslo vertinimo ataskaitomis, po pardavimo t. y. nuo 2003 m. birželio 18 d. prarado bet kokią įtaką minimoms bendrovėms, todėl, pareiškėjo nuomone, Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai, savo sprendimą atmesti skundą, grindžia aplinkybėmis atsiradusiomis po 2003 m. birželio 18 d.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki. Pažymėjo, kad keisdama baudos dydį VMI neatižvelgė, jog patikrinimo metu jis geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad jam yra paskirta per didelė bauda.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad pagal GPM įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 2 punkto nuostatas pareiškėjas laikytinas susijusiu asmeniu su UAB „Kibernetinės sistemos“. Sudarydamas 2003 m. birželio 18 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandorį pareiškėjas žinojo bendrovės finansinę padėtį bei tikrąją akcijų vertę, todėl minėtas sandoris buvo sudarytas mokėtojui turint tikslą įteisinti kitas pajamas, nuo kurių, priešingu atveju, turėtų būti apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas gyventojų pajamų mokestis. 2003 m. birželio 18 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kai pareiškėjas visas turimas UAB BSACOMl paprastąsias vardines akcijas už 1 762 880 Lt pardavė UAB „Kibernetinės sistemos“, buvo sudaryta tarp susijusių asmenų tik formaliai, siekiant atitikti GPM įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, kai ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Todėl Kauno AVMI pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas gavo 1 762 880 Lt kitų pajamų. Tokiu būdu, pareiškėjas, apmokestindamas 15 proc. pajamų mokesčio tarifu gautas kitas pajamas, siekė pritaikyti palankesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą ir sumažinti mokėtiną mokesčio sumą, o pagrindinis 2003 m. birželio 18 d. sutarties sudarymo tikslas buvo įteisinti kitų pajamų gavimą, gauti mokestinę naudą bei sukurti piniginių-lėšų šaltinį kito turto įsigijimui (paskolų teikimui, jų grąžinimui bei kitos įmonės įstatinio kapitalo formavimui) pagrįsti.
Atsakovas pažymėjo ir tai, kad Kauno AVMI, ištyrusi ir mokestine prasme išanalizavusi pareiškėjo su UAB „Kibernetinės sistemos“ sudarytos 2003 m. birželio 18 d. UAB BSACOMl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties turinį ir jos sudarymą sąlygojusias aplinkybes, pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies ir GPM įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Dėl pareiškėjo argumentų, kad byloje pateikta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaita yra neteisinga ir mokesčių administratorius nesiėmė ginčo dėl turto vertinimo ataskaitos spręsti susitarimu, atsakovas pažymėjo, kad šie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagrįstai rėmėsi UAB „Robinta“ atlikta pareiškėjo parduotų akcijų vertinimo ataskaita ir šioje ataskaitoje apskaičiuota nuline akcijų rinkos verte. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavime nurodomos mokesčio ir baudos sumos nepagrindžiamos jokiais skaičiavimais ir yra nesusijusios su minėta byloje nustatyta mokesčio baze, nuo kurios yra apskaičiuotas minėtas mokestis ir su juo susijusios sumos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog AB banko „Nord/LB“ akcijų vertinimas, atliktas atitinkamos kvalifikacijos neturinčių asmenų, minėta ataskaita yra vidinis banko dokumentas, skirtas banko rizikai įvertinti, taip pat neaišku kokiais duomenimis bankas rėmėsi vertindamas, kadangi pateikti dokumentai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Kauno AVMI) nesutampa su pateiktais „Nord/LB finansinėje ataskaitoje. Pažymėjo, kad nepaneigta yra ir UAB „Robinta“ atlikta verslo vertės nustatymo ataskaita, kuri remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi yra laikoma teisinga, kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas šios ataskaitos neginčijo. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra tai, kad kartu su pareiškėju akcijas pardavė ir jo sesuo G.R., tačiau jų kaina buvo ne 1 348 Lt už vnt., o tik 704 Lt. Ši aplinkybė yra vienas iš pagrindinių įrodymų, kad pareiškėjo akcijos sąmoningai buvo parduodamos už žymiai aukštesne nei reali jų vertė kaina.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo A.R. skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra UAB „Kibernetikos pasaulis“ (vėliau - UAB „BSACOM1“) ir UAB „Kibernetinės sistemos“ steigėjas. 2003 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi pareiškėjas T.Š. perleido 9 000 paprastųjų vardinių UAB „Kibernetinės sistemos“ akcijų. 2003 m. birželio 16 d. pareiškėjas akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi T.Š. perleido likusias 21 000 paprastų verdinių UAB „Kibernetinės sistemos“ akcijų. 2003 m. kovo 10 d. pareiškėjas T.Š. perleido 290 paprastų vardinių UAB „BSACOM1“ akcijų. T.Š. nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. rugpjūčio 11 d. buvo UAB „Kibernetinės sistemos“ direktoriumi. 2003 m. birželio 18 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas visas turimas UAB „BSACOM1“ paprastąsias vardines akcijas, t. y. 1 308 vnt. už 1 762 880 Lt pardavė UAB „Kibernetinės sistemos“. 2003 m. birželio 18 d. pareiškėjo sesuo G.R. UAB „Kibernetinės sistemos“ perleido turimas 142 UAB „BSACOM1“ paprastas vardines akcijas už 112 870 Lt. Pareiškėjas UAB „BSACOM1“ dirbo nuo 1999 m. balandžio 20 d. iki 2003 m. birželio 17 d. Tuo pačiu laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 6 d. iki 2003 m. birželio 30 d. pareiškėjas dirbo ir UAB „Kibernetinės sistemos“. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas GPM įstatymo 2 straipsnio 16 punkto 2 dalies prasme laikytinas susijusiu su UAB „Kibernetinės sistemos“ asmeniu, nes akcijų pirkimo pardavimo metu pareiškėjas buvo UAB „BSACOM1“ ir UAB „Kibernetinės sistemos“ steigėjas bei pagrindinis akcininkas ir su abiejomis įmonėmis buvo susijęs darbo santykiais. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Robinta“ atliko UAB „BSACOM1“ verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimą pagal Kauno AVMI užsakymą ir 2007 m. lapkričio 27 d. surašė Verslo vertės nustatymo ataskaitą. Atlikus vertinimą buvo padaryta išvada, kad UAB „BSACOM1“ kaip nedalomo ūkinio vieneto verslo vertė, apskaičiuota grynųjų aktyvų būdu (turto požiūriu), verslo vertės nustatymo dieną (2003 m. birželio 18 d.) buvo neigiama ir negali būti išreikšta teigiamu skaičiumi.
Teismas konstatavo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2002 m. laikotarpiu iš fizinių asmenų pasiskolino 690 800 Lt piniginių lėšų, iš kurių 657 000 Lt paskolino UAB „BSACOM1“ ir 321 000 Lt paskolino UAB „Kibernetinės sistemos“. Pareiškėjo piniginių lėšų likutis banke ir ne banke 2003 m. sausio 1 d. sudarė tik 1 284,61 Lt , o 2003 m. išlaidos sudarė 2 212 759,93 Lt iš kurių 1 3745 90 Lt sudarė grąžintos su palūkanomis fiziniams asmenims jam suteiktos paskolos, sumokėta 300 000 Lt į UAB „Euroinvesticijos“ sąskaitą įstatinio kapitalo formavimui bei suteikta 920 566,73 Lt šiai bendrovei paskola, taip pat pervestos 190 000 Lt UAB „Kibernetinės sistemos“ lėšos, skirtos automobilio pirkimui. Teismas akcentavo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Kibernetinės sistemos“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartimi pagal UAB „Audiotonas“ pareiškimą UAB „Kibernetinės sistemos“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Kibernetinės sistemos“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota. Nustatyta, kad UAB „BSACOM1“ akcijas pardavė ir pareiškėjo sesuo G.R., tačiau jų kaina buvo ne 1 348 Lt už vnt. kaip pareiškėjo atveju, tačiau 704 Lt už vnt. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai padarė konstatavo, jog pagrindinis 2003 m. birželio 18 d. UAB „BSACOM1“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo tikslas buvo įteisinti gautas kitas pajamas, gauti mokestinę naudą jas apmokestinant palankesniu pajamų mokesčiu bei sukurti piniginių lėšų šaltinį kito turto įsigijimui pagrįsti, todėl iš minėto sandorio gautas pajamas priskyrė kitoms pajamoms (GPM įstatymo 6 straipsnio 3 dalis) ir nuo jų apskaičiavo 33 proc. GPM.
Šalies argumentai
Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas savo skunde teismui nurodė, kad jis 2003 m. birželio mėn. pardavė pelningą ir perspektyvų verslą bei mano, jog UAB „Robinta“ atlikta turto vertinimo ataskaita yra neteisinga ir nevertintina kaip įrodymas. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais, be to, paneigti byloje pateikta UAB „Robinta“ atlikta verslo vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „BSACOM1“, kaip nedalomo ūkio vieneto verslo vertė, apskaičiuota grynųjų aktyvų būdu (turto požiūriu), verslo vertės nustatymo dieną (2003 m. birželio 18 d.) buvo neigiama. Teismo nuomone, iš verslo vertintojo Kęstučio Kubertavičiaus paaiškinimo ir į bylą pateiktos verslo vertinimo ataskaitos matyti, kad jis vertinimą atliko iš įmonės pateiktų dokumentų ir taikė vertinimo būdą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintą metodiką. Šis būdas buvo pasirinktas atsižvelgiant į pelno nuostolio ataskaitas, kurias pateikė įmonė. Iš jų matyti, kad jau 2003 m. įmonė dirbo nuostolingai, o 2005 m. jai buvo iškelta bankroto byla. Taigi, teismo manymu, įmonės ekonominė ir finansinė padėtis suponavo vertinimo metodą, o vertintojas verslo vertei apskaičiuoti pagrįstai naudojo grynųjų aktyvų vertės nustatymo būdą. Ši verslo vertinimo ataskaita nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ji šioje byloje yra vienas iš įrodymų priskaičiuojant ginčijamą mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nenustatė, kad byloje egzistuotų aplinkybės, kurioms esant būtų pagrindas pareiškėją atleisti nuo delspinigių. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas už darbą UAB „Euroinvesticijos“ 2008 m. spalio mėn. – 2009 m. kovo mėn. gavo 223,50 Lt nepagrindžia sunkios pareiškėjo finansinės padėties ir nėra pagrindas atleisti jį nuo delspinigių. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas savo skunde taip pat prašė paskirti 10 000 Lt baudą, tačiau tokio baudos dydžio sumos niekaip nepagrindė. Teismo vertinimu, pareiškėjui GPM bauda buvo paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėta, jos mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. S-103(7-51/2009) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. sausio 19 d. sprendimą ir perduoti mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime savo poziciją grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2003 m. birželio 18 d. sutartimi pardavė UAB „Kibernetinės sistemos" 1308 vnt. paprastųjų vardinių UAB „BSACOM1" akcijų už 1762880 Lt. Mokesčių administratorius, užsakęs nepriklausomo vertintojo UAB „Robinta" vertinimą, nustatė, kad pardavimo metu šių akcijų vertė buvo neigiama ir negali būti išreikšta teigiamu skaičiumi, ir, atsižvelgęs į tai, kad pirkėjas ir pardavėjas buvo susiję asmenys, pripažino, jog lėšos buvo išmokėtos ne už parduotas akcijas. Mokesčių administratorius konstatavo, kad tai buvo kitos išmokėtos lėšos, nuo kurių skaičiuotinas 33 proc. GPM tarifas. Pareiškėjas savo ruožtu tvirtina, kad pardavė pelningai veikiančią įmonę, jos akcijų vertę atitinkamai nustatė ir banko vertintojai, todėl mokesčių administratoriaus išvados nepagrįstos. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pareiškėjas nurodo, jog norint nustatyti tikrąją parduotų akcijų vertę, reikia specialių ekonomikos, finansų ir kitų žinių. Anot pareiškėjo, akivaizdu, jog šios vertės nei atsakovas, nei teismas patys savarankiškai nustatyti negalėtų. Tik atlikus ekspertizę dėl akcijų vertės nustatymo, ekspertas galėtų nustatyti tikrąją akcijų vertę, taip pat atsakyti, ar, atliekant akcijų vertinimą 2003 m. birželio mėn., atsižvelgiant į įmonės (UAB „BSACOM1") būklę pagrįstai buvo pasirinktas naudojamo pajamų vertės (pinigų srauto diskonto) metodas, ar akcijų vertinimui galima taikyti grynųjų aktyvų būdą, bei, ar apskritai pakanka duomenų apie UAB „BSACOM1" finansinę būklę 2003 m. m. birželio 18 d. datai, kad bent kiek objektyviai būtų galima nustatyti akcijų vertę bei atsakyti į kitus teismo ir/arba proceso šalių klausimus. Taigi, kaip teigia pareiškėjas, šioje byloje visiškai nepagrįstai nebuvo paskirta teismo ekspertizė.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl pareiškėjo parduotų akcijų vertės (kitų mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, tame tarpe ir aplinkybės, jog UAB „BSACOM1" akcijų pirkėjas ir pardavėjas buvo susiję asmenys, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija). Aplinkybei dėl pareiškėjo parduotų akcijų vertės nustatyti byloje yra pateikti du įrodymai dėl akcijų vertės, t. y. mokesčių administratoriaus užsakymu atlikta UAB „Robinta" 2007 m. lapkričio 29 d. verslo vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią UAB „BSACOMl", kaip nedalomo ūkio vieneto, vertė akcijų pardavimo dieną (2003 m. birželio 18 d.) buvo neigiama ir negali būti išreikšta teigiamu skaičiumi, bei AB banko „Nord/LB Lietuva" vertinimo ataskaita, kurioje akcininkų nuosavybės teisė 2003 m. birželio 1 d. datai įvertinta 1581000 Lt.
Nors pareiškėjas nurodo, jog UAB „Robinta“ atlikta turto vertinimo ataskaita yra neteisinga ir nevertintina kaip įrodymas (turto vertintojas K. Kubertavčius patvirtino, kad atlikdamas akcijų vertinimą rėmėsi vien prielaidomis, ataskaitoje yra gausu netikslumų ir aritmetinių skaičiavimo klaidų ir pan.), tokie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr. 2008 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1708/2008), yra išaiškinęs kad „mokestinio ginčo nagrinėjimo dalykas yra ne akcijų vertės nustatymo ataskaitų, kuriomis remiantis mokesčio administratorius apskaičiavo mokesčius, o pareiškėja grindžia savo nesutikimą su apskaičiuotu mokesčiu, teisingumas, bet galimybė šiomis ataskaitomis pagrįsti pareiškėjai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio pagrįstumą ar nepagrįstumą ir iš to kylančios mokestinės teisinės pasekmės. Nei mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo ir iš to kylančių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius teisinius santykius, reguliuojamus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei mokestiniais teisiniais aspektais. Todėl mokesčių administratorius bei ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, vertindama minėtas akcijų vertinimo ataskaitas, turėtų vadovautis tik mokesčių teisės normomis. Turto ir verslo pagrindų įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, šiai mokesčių administravimo procedūrai netaikytina". Akcentuotina, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad turto vertinimo ataskaita (pagal nagrinėjamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį turtas suprantamas kaip visos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės) laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Robinta“ parengta verslo vertinimo ataskaita (vertinimą atliko turto vertintojas K. Kubertavičius, kvalifikacijos verslo vertinimo pažymėjimas Nr. A000322) būtų užginčyta Turto ir verslo pagrindų įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, UAB „Robinta" atliktą pareiškėjo parduotų akcijų vertinimo ataskaitą pagrįstai vertino kaip vieną iš pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių mokesčių apskaičiavimą pareiškėjui.
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjo nurodoma AB banko „Nord/LB Lietuva" vertinimo ataskaita savo juridine galia negali būti pripažinta lygiaverte UAB „Robinta“ parengtai verslo vertinimo ataskaitai. AB banko „Nord/LB Lietuva" akcijų vertinimas buvo atliktas atitinkamos turto (verslo) vertintojo kvalifikacijos neturinčių asmenų, be to, minėta ataskaita yra vidinis banko dokumentas, skirtas banko rizikai įvertinti, o ne oficiali turto (verslo) vertinimo ataskaita, parengta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka bei atitinkanti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus ataskaitos formai bei turiniui (mok. byla, t. 2, b. l. 23 – 56). Todėl AB banko „Nord/LB Lietuva" Investicinės bankininkystės departamento darbuotojų A.N. ir A.T. parengta turto vertinimo ataskaita nėra pakankamas įrodymas teigti, kad pareiškėjo parduotų UAB „BSACOM1" akcijų vertė buvo būtent 1581000 Lt.
Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas tinkamai nepagrindė būtinybės atlikti ekspertizę dėl akcijų vertės nustatymo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių. Iš šios teisės normos matyti, jog esminė sąlyga (pagrindas) ekspertizės skyrimui yra objektyviai egzistuojanti būtinybė išsiaiškinti tam tikrus administracinės bylos klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 2 dalį, klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip savarankiškas proceso dalyvis, objektyviais įrodymais nepagrindė būtinybės išsiaiškinti tam tikrus specifinius administracinės bylos klausimus dėl UAB „BSACOM1" akcijų vertės nustatymo taikant teismo ekspertizės institutą (pavedant daryti teismo ekspertizę). Byloje iš esmės nėra pateikta objektyvių duomenų (įrodymų), sudarančių pagrindą abejoti UAB „Robinta“ parengtos verslo vertinimo ataskaitos duomenimis. Pažymėtina, jog, nesutikdamas su UAB „Robinta“ parengta verslo vertinimo ataskaita, pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę savarankiškai inicijuoti UAB „BSACOM1" akcijų vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir, esant neatitikimams tarp skirtingų vertintojų parengtų verslo vertinimo ataskaitų, prašyti skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, kuri iš šių ataskaitų yra teisinga. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų teismui nebuvo pateikta, tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, vien tik AB banko „Nord/LB Lietuva" vertinimo ataskaitos išvados nesudaro teisinio pagrindo kvestionuoti įstatymo nustatyta tvarka parengtos UAB „Robinta“ verslo vertinimo ataskaitos išvadų bei rezultatų pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi UAB „Robinta“ parengta verslo vertinimo ataskaita ir pareiškėjo gautas sumas už UAB „BSACOM1" akcijas pripažino ne akcijų pardavimo, o kitomis pajamomis ir apmokestino jas 33 proc. GPM tarifu. Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas vienas kitam įtaką galėjusių turėti asmenų ir turint tikslą įteisinti kitas pajamas, nuo kurių, priešingu atveju, turėtų būti apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas 33 proc. GPM (kai tuo tarpu akcijų pardavimo pajamos (jų pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) buvo apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu).
Teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir GPM baudos sumažinimo iki 10 proc. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo delspinigių, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (delspinigius netikslinga išieškoti ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu). Nors pareiškėjas teigia, jog šią aplinkybę pagrindžia tai, kad jis yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų (pažymų į Darbo biržos, bedarbio pažymėjimo nuorašo ir pan.). Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam turėjo būti paskirta mažesnė negu 30 proc. dydžio GPM bauda, nes jis patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Tačiau pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio nuostatas skiriamos baudos dydis priklauso ne tik nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčiu administratoriumi, bet ir nuo kitų kompleksiškai vertinamų su konkrečia byla susijusių aplinkybių, kaip pažeidimo pobūdis, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius įvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį (akivaizdų tikslą atliktais akcijų pirkimo – pardavimo sandoriais gauti mokestinę naudą) bei tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl esant tiek baudą didinančioms, tiek ir ją mažinančioms aplinkybėms, pagrįstai pareiškėjui skyrė baudos vidurkį, t. y. 30 proc. dydžio 171729 Lt GPM baudą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n utaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.